Šių metų lapkričio 29 d. Vilniuje 1909 m. gimusi Gražutė Šlapelytė-Sirutienė minės savo 99 metų amžiaus sukaktį. Toks metų skaičius mūsų visuomenėje dažnai nepasitaiko, ypač, kai jį mini Lietuvoje bei išeivijoje gražiai pasireiškusi, žymios vilniečių šeimos palikuonė.
Trumpai apibūdinant, Gr. Šlapelytė-Sirutienė yra visuomeninkė ir lietuvių visuomeninės-kultūrinės veiklos rėmėja Lietuvoje ir Amerikoje. Nepriklausomybę atgavus, jos didžiausiu nuopelnu yra Vilniuje 1996 m. atidarytas jos tėvų Marijos ir Jurgio Šlapelių vardo namas-muziejus (Pilies g. 40, LT-01123 Vilnius). Ji yra šio muziejaus steigėja ir fundatorė. Atgavusi senamiestyje nacionalizuotą savo tėvų namą, jį padovanojo Vilniaus miestui ir jame įkūrė savivaldybės žinioje dabar veikiantį muziejų. Po motinos mirties Vilniaus universiteto bibliotekai perleido tėvų sukauptą archyvą ir biblioteką, o Lietuvių kalbos institutui – tėvo per dešimtmečius rinktą žodyninę medžiagą.
Sukaktuvininkė lenkų okupacijos metu Vilniuje 1927 m. baigė Vytauto Didžiojo gimnaziją, 1937 m. Vilniaus universitete gavo filosofijos, lenkų ir lietuvių filologijos diplomą. 1932 m. mokytojavo Švenčionių g-joje, o 1933-1937 m. Vytauto Didžiojo g-joje dėstė lietuvių kalbą ir Lietuvos geografiją. Nuo 1939 m. dirbo Lituanistikos institute Kaune ir Vilniuje. 1942m. Vilniuje ištekėjo už Aloyzo Siručio (1910-1990).
1944 pasitraukė į Vokietiją, 1949 atvyko į JAV, tarnavo banke ir dalyvavo visuomeninėje lietuvių veikloje. 1950 su kitais įsteigė Vilniaus krašto lietuvių sąjungą Amerikoje ir aktyviai joje veikė. Vėliau darbavosi Čikagos lietuvių kalbos draugijos veikloje, tvarkė draugijos rengiamas lietuvių kalba radijo valandėles, bendradarbiavo periodikoje.
Gr. Šlapelytės-Sirutienės rašiniai spaudoje pasirodė dar studijų metais Vilniuje Vilniaus šviesoje, po 1945 m. Vokietijoje – Žiburiuose, Moterų žodyje, Tėvynės sarge, JAV – daugiausia Vilniaus krašto temomis – Drauge, Aiduose, Akiračiuose, Karyje, Skautų aide, Moteryje ir kt. Devintojo dešimtmečio pradžioje ji talkino Br. Kvikliui, rengiančiam Lietuvos bažnyčių Vilniaus arkivyskupijos du kapitalinius tomus.
Gr. Šlapelytės-Sirutienės skatinimu ir lėšomis 2000 m. Vilniuje Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas išleido beveik 500 p. prof. Vl. Žuko veikalą Marijos ir Jurgio Šlapelių knygynas Vilniuje. 2004 pasirodė jos straipsnių rinkinys Vilnijos atgarsiai, 230 p. Taip pat M. ir J. Šlapelių sukaupta Vilniaus kultūriniam palikimui reikšminga archyvinė medžiaga, vėl Gr. Šlapelytės Sirutienės lėšomis, dokumentuota kitoje Vl. Žuko knygoje Marijos ir Jurgio Šlapelių archyvas (2006). Neeiliniu reveransu J. ir M. Šlapelių biografijoms yra U. Damševičiaus ir J. Matonio 2004 m. sukurtas kompaktinis video diskas, pavadintas Ištikimi lietuviškam žodžiui. Visa tai atlikta Gr. Šlapelytės-Sirutienės lėšomis bei vienokiu ar kitokiu rūpesčiu, šalia finansinės paramos atgauto namo remontui bei metų metais besitęsiančiai muziejaus globai. Prezidentas 2000 m. ją apdovanojo V-to laipsnio Gedimino ordinu, 2000 m. yra gavusi „Vilniaus garso“ premiją, „Draugo“ fondo garbės narės bei kitus atžymėjimus.
Tiesioginiai ar per savo įsteigtą fondą „Gražutė Sirutis Foundation“ šalia muziejaus bei minėtų leidinių ji yra rėmusi Amerikoje ir Europoje lietuvių spaudą, parapijas bei vienuolynus, Lietuvių bendruomenės JAV veiklą, Bendrąjį Amerikos lietuvių fondą (BALF), Vasario 16 gimnaziją Vokietijoje, Šv. Kazimiero akademiją Romoje bei kitas lietuvių visuomeninės, religinės veiklos sritis.
Medicinos gydytojas, kalbininkas Jurgis Šlapelis (1876-1941) ir jo žmona Marija (1880-1977) – tai spalvingos asmenybės, tuometinei lietuvių aplinkai nusipelnę vilniečiai. Medicinos praktika J. Šlapelis beveik nesivertė. Nebandant išskaičiuoti jo veiklos, minėtina pati vėliausia: 1920-1938 m. sudarinėti ir leisti lietuvių kalbos žodynai, kurių medžiaga net XX a. antroje pusėje naudojosi ir J. Šlapelio bendraamžių, ir vėliau išaugusių filologų karta. M. Šlapelienės 1906 m. įsteigtas net 43 metus veikęs knygynas – ne tik Vilniaus, bet visos Lietuvos istorijoje yra unikumas. Savininkė ne kartą buvo rusų, vokiečių ir ypač lenkų tardoma, bute ir parduotuvėje daromos kratos, tampoma po teismus. Tai mūsų knygnešiams prilygstanti kovotoja. Tačiau yra ir kita M. Šlapelienės pusė: su Kipru Petrausku 1906 ji dainavo pagrindinę rolę pirmame lietuvių operos pastatyme, Miko Petrausko „Birutėje“. Šimtmečio pradžioje Šlapelių šeimos bendravimo ratą liudija kad ir šie duomenys: dukters Gražutės krikšto tėvas – Dr. J. Basanavičius, kuris, atrodo, bažnyčios dokumentuose sumaišė kūdikio gimimo mėnesį… O muziejuje tebestovi Šlapelių pianinas, kuriuo yra skambinęs Čiurlionis… Šeimoje taip pat augo sesuo, vėliau Lietuvos diplomato žmona ir pokario rezistento našlę vedęs brolis, abu mirę Amerikoje.
Gr. Šlapelytė-Sirutienė gyvena pietinėje Kalifornijoje.
Sutapimas, Čikagoje leidžiamas dienraštis Draugas jos gimtadienio metu irgi mini savo 99 metų leidybos sukaktį. O Draugo dabartinis moderatorius kun. dr. V. Rimšelis yra buvęs Gr. Šlapelytės-Sirutienės mokinys.
Voruta. – 2008, spal. 25, nr. 20 (662), 1, 7.
