Besidomintiems Tautos ir Valstybės praeitimi, knygos „Kronika: slaptos knygos istorija“ (tekstas Danguolės Gervytės, iliustracijos ir dizainas Jūratės Tamošiūnaitės – Karašauskienės) pristatymas Dusetų K. Būgos bibliotekoje buvo ypatingai lauktas. Daug įdomiau sužinoti apie slapto leidinio gyvavimą iš žmonių, pasišventusių visa širdimi šiai idėjai.   

„Tikrai geri buvo tie laikai, nes mes… buvome jauni. Bet, neduok Dieve, kad jie sugrįžtų“, – akcentavo vienuolė Regina Teresiūtė, pasakodama ne tik apie „Kronikos“ gimimą, augimą, bet ir apie žmones, turinčius milžinų dvasią, todėl nepabūgusius persekiojimų, arešto ir tremties. Kronika, pasiekusi Vakarus, informaciją paskleisdavo po Pasaulį. Net 17 metų (1972–1989) ji bylojo apie Tikinčiųjų persekiojimus Lietuvoje ir tapo viena svarbiausių kovos už tikėjimą liudytoja, nutiesusia kelius Atgimimui ir Sąjūdžiui.

Suprasdamas, kad tikėjimo laisvės nėra, jaunas kunigas Sigitas Tamkevičius (vėliau įšventintas į vyskupus, o 2019 m. spalio 5 d. konsistorijoje popiežiaus Pranciškaus pakeltas kardinolu) sumąsto, kad reikia pradėti leisti laikraštį, raginantį: „Perskaitęs duok kitam!“ – jis ne tik drąsintų tikinčiuosius, bet kartu ir skleistų tikras žinias apie Lietuvos Bažnyčių padėtį.

Šią mintį palaimino vyskupas Vincentas Sladkevičius, ištremtas į Radviliškio Nemunėlį, o vėliau, 1988 m. gegužės 29 d. popiežiaus Jono Pauliaus II pakeltas kardinolu (Jis – antrasis kardinolas per visą Lietuvos istoriją). 1972 metais kovo 19 d. – Šv. Juozapo dieną (aktyvaus kun. Zdebskio vardo Globėjo dieną) pasirodė pirmasis LKBK – Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos – numeris, kuriame buvo rašoma apie 3 kunigų – Juozo Zdebskio, Prospero Bubnio ir Antano Šeškevičiaus areštą už vaikų katechizavimą, apie katechetės Kleopos Bičiučaitės vaikų ruošimą Pirmajai Komunijai.  

Buvo nuspręsta, kad Kronika – bus faktų knyga, išryškinanti tikinčiųjų persekiojimą. Kad Kronika egzistuotų, į šį procesą įsitraukė nemažai žmonių: vieni rinko faktus, kiti juos perrašinėjo, treti – spausdinimo mašinėle „rinko“ tekstą.  Nufotografuotas tekstas, anot vienuolės, virsdavo „tomis mažytėmis filmutėmis“, kurias gudriai paslėptas veždavo į Maskvą pažįstamiems disidentams, turėjusiems patikimų ryšių su laisvąja spauda Amerikoje. Tik „Amerikos balsui iš Vašingtono“ pranešus apie įvykius Lietuvoje, visi lengviau atsidusdavo, supratę, jog informacija sėkmingai pasiekė tikslą.

Seselė Regina, vienuolės kelią pasirinkusi nuo 14 metų, atviravo, jog reikėjo ne tik gudrybių ir išmanumo, bet drąsos, ryžto ir pasiaukojimo, – tai įmanoma, be abejo, tik laiminant Dievui. Įdomūs pasakojimai ne tik grindžiami tikrais faktais, net  pademonstruojama klausytojams, kaip pasitarnaudavo lentelė, „gebėdavusi“ pradanginti užrašytą informaciją, kaip akylus saugumo darbuotojus „kronikiečiai“ klaidindavo, keisdami savo „įvaizdį“: užsidėdavo akinius, peruką, persirengdavo dvipusę striukę. Čia galėjai išvysti ne tik Žmogų, kurio tikėjimas buvo galingesnis už baimę, bet ir žibintuvėlį, tikrą spausdinimo mašinėlę, foto juostelę.

Medžiagą „Kronikai“ teko slėpti iš anksto praardytose drabužių siūlėse, metaliniame žibintuvėlyje, dantų pastos tūtelėje, net ir… saldainiuose. O kad saugumiečiai nesusektų, keliauti irgi reikėjo gudriai: stabdant pakeleivingas mašinas, persėdant iš vienos į kitą.

Vienuolė paneigia mintį, kad jie buvę drąsuoliai: „Neee, nieko panašaus. Mes bijojome, drebėjome. Bet žinojom, kad REIKIA. 1987 metais net 9 asmenims teko pasirašyti krauju už kun. Alfonso Svarinsko išlaisvinimą. Tie parašai net Maskvą pasiekė“.

Dailininkė Jūratė Tamošiūnaitė – Karašauskienė

Vienuolės prisiminimus keičia dailininkės Jūratės Tamošiūnaitės – Karašauskienės pasakojimai apie kelionę po Lietuvą, keliaujant „Kronikos“ pėdsakais, kad įtikinamiau būtų perteikta unikalaus spaudinio reikšmė. Knygelės iliustracijomis norėta atskleisti autentiškas to meto detales: knygelėje išvysite ne tik žalią „Žiguliuką“, bažnyčios altoriuje įtaisytą slėptuvę, tranzistorių, bet ir KGB kalėjimą, kuriame kalėjo ne tik „Kronikos“ kūrėjai, bet meldėsi ir Popiežius Pranciškus, kai 2018 metais lankėsi Lietuvoje.

Knygoje pateiktas labai reikalingas žodynėlis, aiškinantis mažiau žinomų žodžių reikšmę. 56 puslapių knygelėje, kurioje ne tik komiksų iliustracijos, čia pateikta užduočių, galvosūkių, kun. Sigito Tamkevičiaus dienoraščio tekstai, o knygos kišenėlėje rasite net kelis „Kronikos“ lapelius, spausdintus ant panašaus popieriaus, naudojamo pogrindžio leidiniams – pateikta tikrai daug įdomios ir naudingos informacijos. Naudojant šiuolaikines technologijas, nesunku nuskenuoti QR kodą, kad  sužinotumėte, kas buvo įkalinti už Kronikos platinimą ir leidimą.

Skaitant – sunku sustoti: Knyga tinka tiek mažam, tiek suaugusiam. svarbiausia, pajunti: „Perskaitęs duok kitam!“

Tie, kurie knygos pristatyme nedalyvavo, tikrai nuskriaudė save, nes tai, kas išgirsta – tikrai neišdildoma.

Giedrė Mičiūnienė

Nuotraukos Indrės Klimkaitės