Gedimino laiškai – svarbiausias tų laikų Lietuvos pasakojimas apie valdovą ir jo kurtą valstybę

Gedimino laiškai – svarbiausias tų laikų Lietuvos pasakojimas apie valdovą ir jo kurtą valstybę

Onutė Gaidamavičiūtė, Vilnius, www.voruta.lt

Sausio 25 dieną, per patį Vilniaus miesto gimtadienį, Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Gedimino pilies bokšte, atidaryta unikali paroda „Gedimino laiškai: tada ir dabar“, kurioje eksponuojamas 1323 m. sausio 25 d. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino (apie 1275–1341) laiško Liubeko, Štralzundo, Brėmeno, Magdeburgo, Kelno ir kitų Vokietijos miestų miestiečiams, kuriame į Vilnių, Lietuvą buvo kviečiami atvykti Vokietijos valstiečiai, miestiečiai, amatininkai, nuorašas. Visi šeši 1322–1325 m. Gedimino laiškai buvo rašyti lotynų kalba. Keli iš jų buvo skirti popiežiui Jonui XXII.

Akivaizdu, kad mus pasiekę Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laiškai – svarbiausias tų laikų Lietuvos pasakojimas apie valdovą ir jo kurtą valstybę. Gedimino pilies bokšte eksponuojamame antrame Gedimino laiške, datuotame 1323 metų sausio 25 diena, Vilniaus miestas paminimas pirmąkart.

Štai taip LDK Gedimino laiške Liubeko, Štralzundo, Brėmeno, Magdeburgo, Kelno miestiečiams paminimas Vilniaus vardas: „Duota mūsų mieste Vilniuje po gilių svarstymų 1323 Viešpaties metais, švento Povilo apaštalo atsivertimo [dienoje][1].“

Laiške taip pat atsiskleidžia ir Gedimino noras, kad Lietuvos būtų pakrikštyta; laiške rašoma: „[Mes kviečiame] vyskupus, kunigus, bet kokio ordino vienuolius, jei tik jų gyvenimas neydingas, koks tų, kurie stato vienuolynus, [bet] pasiima gerų žmonių aukas, o paskui jas pardavinėja ir prirenka [tokių] tą savo valstybę […].[2]

Laiške atsispindi Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino geranoriškumas Vokietijos miestiečiams: „Be to, kiek vienam geros valios žmogui atidarome [savo] kraštą, valdas ir [visą] karalystę. Riteriams, ginklanešiams, pirkliams, gydytojams, kalviams, račiams, kurpiams, kailiadirbiams, malūnininkams, krautuvininkams ir [kitiems] bet kokiems amatininkams – šiems visiems išvardintiems [žmonėms] mes norime paskirti žemės kiekvienam pagal jo padėtį.“ [3]

Laiško nuorašas, beje, paskolintas iš Rygos – Latvijos valstybinio istorijos archyvo.

Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė dr. Rūta Kačkutė teigia: „Nė vienas originalus Gedimino laiškas nėra išlikęs, todėl šis nuorašas yra pats autentiškiausias Vilniaus miesto gimimą liudijantis dokumentas. Būtent jį galima laikyti Vilniaus 700 metų šventės „kaltininku“, nes, nurašytas ir taip išsaugotas Rygos miesto archyve, atskleidė pirmojo Vilniaus paminėjimo datą. Labai džiaugiamės, jog bendram mūsų ir Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus projektui Latvijos valstybinis istorijos archyvas sutiko paskolinti šį svarbų dokumentą“[4].

Vienas iš parodos kuratorių LNM archeologas Valdas Steponaitis[5], pasakodamas apie nuorašo atsiradimo aplinkybes, mini: „Šis nuorašas yra vienalaikis, t. y. padarytas iškart po originalaus laiško gavimo Rygoje. Jis buvo nukopijuotas vykdant laiške pareikštą Gedimino nurodymą: „Prašome visų miesto tarėjų, kad šis raštas būtų nurašomas, o nurašytas prie bažnyčios durų prisegtas, ir pats laiškas dėl meilės mums be kokio nors atidėliojimo į kaimyninį miestą būtų persiųstas taip, kad Dievo šlovė supažindintų visus su juo“. Deja, kelyje patys laiškai buvo sunaikinti, išliko tik jų kopijos.“[6]

Parodoje Gedimino pilyje taip pat eksponuojamas ir rekonstrukcinis Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino antspaudas, kurį iš bronzos išliejo, sukūrė dailininkas Eimantas Ludavičius 2023 metais. Antspaudas sukurtas pagal Liubeke 1323 m. liepos 18 d. notaro patvirtintą LDK Gedimino 1323 m. gegužės 26 d. rašyto laiško nuorašo tekstą: „apskritai vaškinis antspaudas, turintis iš viso dvylika kampų ir viduryje apskritimo – ilgaplaukio vyro, sėdinčio soste, laikančio dešinėje rankoje karūną, kairėje – skeptrą, atvaizdas, o aplink jį – keturiasdešimt viena raide [S DEI GRACIA GEDEMINNI LETHWINNOR ET RUTKENOR REG] ir kryžiumi yra išraižyta: Gedimino, Dievo malone lietuvių ir rusų karaliaus, antspaudas“.

Taip pat parodoje eksponuojami ir rašymo reikmenys, galimai naudoti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino: žąsies plunksna, pergamentas.

Puiku ir tai, kad šis nedidelis Gedimino laiškas Gedimino pilies bokšte gali būti perskaitytas bene 7 kalbomis: be lietuvių, latvių, lenkų, vokiečių, prancūzų, italų ir anglų kalbomis. Parodą pagyvina ir nemažas žemėlapis su šių valstybių – Latvijos, Lenkijos, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Didžiosios Britanijos – kontūrais.

Paroda Gedimino pilies bokšte veiks iki 2023 m. rugpjūčio 27 dienos. Originalus laiško nuorašas bus eksponuojamas iki birželio 4 dienos, vėliau jį iki metų galo veiksiančioje parodoje pakeis faksimilė.

Projektas, finansuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, yra įgyvendinamas kartu su Lietuvos nacionaliniu dailės muziejumi, kuris visus metus kvies į kitus projekto renginius. Projektas yra Vilniaus 700 metų jubiliejaus programos dalis.

Įdomumo dėlei, galima paminėti, kad 1966 m. išleisti GEDIMINO LAIŠKAI šiais – 2023 – metais buvo perleisti Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, jie iliustruoti puikiomis dailininko Mariaus Jonučio iliustracijomis.

[1] Gedimino laiškai. Vilnius: Mintis, 1966, p. 33.

[2] Ten pat, p. 35

[3] Ten pat, p. 33.

[4] Prieiga per internetą: Minint Vilniaus 700 metų gimtadienį į Lietuvą bus atgabentas autentiškas Gedimino laiško nuorašas Lietuvos nacionalinis muziejus (lnm.lt)

[5] Šios parodos kuratoriai: Valdas Steponaitis ir Asta Daunoravičienė.

[6] Prieiga per internetą: Minint Vilniaus 700 metų gimtadienį į Lietuvą bus atgabentas autentiškas Gedimino laiško nuorašas Lietuvos nacionalinis muziejus (lnm.lt)

Onutės Gaidamavičiūtės, Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotraukos

Naujienos iš interneto