Paminklas Gargždų žydams atminti

www.voruta.lt

Prieš 80 metų, 1941 m. birželio 24 d., Gargžduose buvo įvykdytos pirmosios masinės Lietuvos žydų žudynės. Jos laikytinos Holokausto pradžia vokiečių okupuotoje Lietuvos teritorijoje. 

     Pirmieji žydai Gargžduose apsigyveno dar XVI amžiuje, o 1639 m. Lenkijos ir Lietuvos karalius Vladislovas IV  suteikė žydams pilietines teises ir privilegijas. Holokausto išvakarėse Gargžduose gyveno apie 1000 žydų (tai sudarė apie 30 proc. visų miestelio gyventojų), įskaitant ir žydus, 1939 m. persikėlusius iš vokiečių okupuoto Klaipėdos krašto. Gargždų žydai intensyviai prekiavo su Rytprūsiais ir pagal gyvenimo lygį vietos žydų bendruomenė buvo tarp labiausiai klestinčių Lietuvoje. 1929 m. Žydų liaudies bankas Gargžduose turėjo 269 narius, mieste buvo žydų sinagoga ir maldos namai (beit midrašas), žydų labdaros draugijos, mokyklos hebrajų ir jidiš kalbomis, bibliotekos, „Makabi” sporto klubas, sionistinių partijų ir organizacijų skyriai.

          Vokiečių kariuomenė Gargždus užėmė pirmąją karo dieną – birželio 22-ą. Skirtingai nuo kitų Vokietijos – Lietuvos pasienio vietovių, Gargždai buvo užimti po įnirtingų kautynių, tik apie 15 val.  Tos pačios dienos vakare į Tilsit (Tilžę) atvyko vokiečių A operatyvinės grupės vadas SS brigadenfiureris ir policijos generolas majoras Walteris Stahleckeris ir įsakė vietos gestapo viršininkui SS šturmbanfiureriui Hansui-Joachimui Boehmei užimtos Lietuvos 25 km. pasienio ruože pradėti vykdyti komunistų ir žydų žudynes. Kadangi Tilsit gestapo pajėgų tam neužteko, Stahleckeris nurodė žudymams pasitelkti Memelio (Klaipėdos) policininkus.

Kitos dienos rytą Stahleckerio nurodymus žudyti komunistus ir žydus  Boehmei patvirtino ir Vyriausioji reicho saugumo valdyba (RSHA) Berlyne. Tuomet Boehmė įsakė Memelio pasienio  policijos komisariato vadovui Frohwannui suimti visus Gargždų žydus ir komunistus. Taip pat vokiečiai  paskleidė gandus, esą Gargžduose civiliai gyventojai priešinosi vokiečių kariuomenei.

Tą pačią dieną, birželio 23-ią, buvo suimta apie 200 asmenų. Žydų moterys su vaikais (apie 100 žmonių) buvo atskirti nuo vyrų ir patalpinti daržinėje netoli Gargždų. Suimtieji vyrai buvo nuvežti prie Vokietijos sienos ir laikomi pievoje po atviru dangumi. Juos saugojo vokiečių policininkai.

Karo su Sovietų Sąjunga išvakarėse Memelyje buvo suformuotas 20-25 vyrų specialus greitojo reagavimo policininkų būrys „Alarmzug“ (šie policininkai buvo apmokyti kovai su sovietų parašiutininkais ir šnipais). Birželio 23-os vakare „Alarmzug“ būrys gavo nurodymą pasiruošti kitą dieną įvyksiančiai Gargždų žydų egzekucijai. Būriui vadovavo iš Kionigsbergo kilęs leitenantas Werneris Schmidtas- Hammeris.

1941 m. birželio 24 d. ryte specialus Memelio policininkų būrys sunkvežimiu išvažiavo į Gargždus. Ten pat susirinko Tilsit gestapininkai ir SD tarnautojai. Pažiūrėti būsimų žudynių atvažiavo Memelio policijos direktorius SA oberfiureris Bernhardas Fischeris-Schwederis ir Memelio apskrities viršininkas Grau.  Prieš šaudymą Fischeris-Schwederis Memelio policininkams paaiškino, kad ši griežta bausmė yra būtina, nes suimtieji civiliai neva šaudė į vokiečių kareivius (tai buvo melas).

Prieš sušaudymą iš pasmerktųjų buvo atimti vertingesni daiktai bei drabužiai, jiems taip pat buvo liepta užkasti žuvusių raudonarmiečių lavonus bei pagilinti sovietų kariuomenės paliktus apkasus. Po to gestapininkai liepė žydams grupelėmis po dešimt bėgti prie duobės, atsisukti veidu į Memelio policininkų rikiuotę ir pagal ltn. Schmidto-Hammerio komandą pasmerktieji buvo sušaudomi. Sužeistuosius pistoletų šūviais pribaigdavo pats Schmidtas-Hammeris ir gestapininkai. Buvęs Memelio muilo fabriko direktorius Fainšteinas tarp šaudytojų atpažino savo buvusį kaimyną ir draugą, policijos vachmistrą Knopensą ir prieš mirtį jam sušuko: „šauk taikliai, Gustavai”.

1941 m. birželio 24 d. Gargžduose buvo nužudyti 200 vyrų ir viena už sovietų komisaro ištekėjusi moteris. Beveik visi sušaudytieji buvo žydų tautybės. Žudynėms pasibaigus, Tilsit gestapininkai vaišino policininkus degtine ir visi kartu nusifotografavo.

           Po vyrų sušaudymo žydų moterys, vaikai ir seneliai buvo suimti ir uždaryti dvare (apie 1 km už Gargždų Vėžaičių kryptimi), o rugsėjį taip pat sušaudyti. Šiose žudynėse dalyvavo Gargždų policininkai ir baltaraiščiai. Vienų liudininkų parodymais, šaudymui vadovavo policijos viršininkas Mackus, kitų – Ildefonsas Lukauskas. Aukų skaičius taip pat nurodomas skirtingas. 1945 m. nacių nusikaltimus tyrusi sovietų Kretingos apskrities komisija nustatė, kad vokiečių okupacijos metu Gargždų mieste buvo sušaudytas 751 žmogus.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras