Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS, Vilnius

Rugpjūčio 24-oji, Šv. Baltramiejaus diena, yra gandrų išskridimo diena. Tą dieną Bitėnų kaimo bendruomenė su gausiu žurnalistų ir bendraminčių būriu iš kaimyninių apylinkų jau septintą kartą šventė gandrų palydėtuves. Tiesa, gandrai išskrido jau kiek anksčiau.

Susirinkę renginio dalyviai ir svečiai pirmieji paėmė į rankas laikraščio „Rambynas“ (2013 m. rugpjūtis, nr. 2 (14), 8 p., 1000 egz., spaudai rengė VšĮ „Vorutos“ fondas; nepainioti su žurnalu „Rambynas“) naują numerį, kurį dukart per metus leidžia Rambyno regioninio parko direkcija (vyr. redaktorė Diana Milašauskienė) pasitinkant ir palydint gandrus.

Redakcijos žodyje „Sunku sulopyti gyvenimą“ su lengva ironija rašoma apie šių dienų gyvenimą. Nuolatinis laikraščio skaitytojas nesunkiai įvardytų jo autorių, kurio rašymo stilius ir meistriškas gebėjimas surišti įvairias aktualias temas yra būdingas tik jam.

Giedrė SKIPITIENĖ, Rambyno regioninio parko direkcijos vyr. kultūrologė, str. „Baigiasi vasara“ (p. 2–3) apžvelgia metų „derlių“, pažymėdama, kad parkas šiemet sulaukė labai daug lankytojų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų Europos Sąjungos šalių. Jie džiaugiasi gražia gamta, domisi kultūros paveldu, lanko lankymui parengtus ir sutvarkytus piliakalnius, senąsias kapinaites (Užbičių, Bitėnų–Šilėnų, Bardėnų), giria svetingus šeimininkus. Svečių patogumui pernai buvo atvertas Lankytojų centras, kuris jau sulaukė puikių įvertinimų.

Gintautas STUNGURYS savo pasakojime „Bitėnai nuo sekmadienio iki sekmadienio : Rugjūčio 4–11 d.“ (p. 4–6) aprašo kiekvienos dienos įspūdžius iš vydūniečių stovyklos, kuri vyko jau dvidešimtą kartą svetingoje Kazimiero ir Birutės Žemgulių sodybos pievelėje. Priminsiu, kad nuotraukos, straipsniai, filmai – visa GIN-DIA kūryba skirta Lietuvos tautinio-kultūrinio judėjimo ir veiklos skleidimui bei propagavimui savo šalyje ir už jos ribų. GIN-DIA – tai šiauliečių Gintauto ir Dianos Stungurių kūrybinė studija (Gin-Dia). Vilnietė Onė Šeštokienė Rambyno regioninio parko direkcijai padovanojo savo pačios siūtus įvairių epochų lietuvių tautinius drabužius, kurie buvo ir pademonstruoti susirinkusiems. Kartu su jais įteiktas ir baltiškų drabužių aprašas.

Drąsutis BRAZAUSKAS, Rambyno regioninio parko direkcijos vyr. specialistas, pateikia daug įdomios informacinės medžiagos „Apie gandrus“ (p. 7–8). 2009–2013 m. Gamtos tyrimų centras kartu su Lietuvos ornitologų draugija ir AB „Lesto“ įgyvendino Europos Sąjungos finansuojamą projektą „Baltųjų gandrų apsauga Lietuvoje“. Šio projekto metu buvo suskaičiuoti visi gandrų lizdai, esantys Lietuvos teritorijoje, įvertintos gandrų gyvenimo ir maitinimosi sąlygos. Išleista knyga „Baltasis gandras Lietuvoje“ (2013). Baltasis gandras – Lietuvos nacionalinis paukštis – skirtingose vietose ir tarmėse vadinamas įvairiais vardais. Jo migracijos kelias yra maždaug 11 000 km, net iki Pietų Afrikos. Įdomu tai, kad gandrų poros žiemoja atskirai, o kartu būna tik perėjimo metu Lietuvoje. Tai, kad tie patys paukščiai kasmet peri tame pačiame lizde, lemia ne jų prieraišumas vienas kitam, bet prisirišimas prie lizdo. Mūsų šalyje gyvena 19 500 baltųjų gandrų porų. Lietuvoje šie gandrai paplitę netolygiai. Nors šiemet pavasaris buvo vėlyvas ir grįžę gandrai vaikščiojo po sniegą, tačiau nesušalo. Parko teritorijoje šiais metais perėjo 53 poros, 20 – gandrų kolonijoje, likusios 33 poros – kitose vietose. Iš viso pas mus užaugo 134 gandrai, iš jų 56 – Bitėnų gandrų kolonijoje. Taigi, metai baltiesiems gandrams buvo nei geri, nei blogi, kaip pasakytume mes – vidutiniški.

Laikraštis gausiai iliustruotas. Tikiuosi, kad trumpos straipsnių santraukos paskatins susirasti ir patį „Rambyno“ laikraštį bei praturtinti savo žinias apie mus supančią gamtą.

Voruta. – 2013, rug. 14, nr. 19 (783), p. 4.