Telšių kapinėse prie Rainių kankinių kapo Zigmas Tamakauskas, ekskursijos vadovas, www.voruta.lt Mūsų kelionės, kurią parengė TS-LKD Kauno skyriaus Lietuvos krikščionių demokratų bendrija ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdis, tikslas buvo ne tik pasižvalgyti po rudenėjančią gražuolę Žemaitiją, bet svarbiausiai – žvilgterėti į jos garbingos ir skaudžios istorijos kai kuriuos puslapius, savo...
Veliuonos Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios tvarkybos darbai. KIC nuotr. www.voruta.lt Tarp Veliuonos Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios fundatorių minimi Lietuvos kunigaikščiai Vytautas Didysis, Zigmantas Vaza, LDK kancleris Albrechtas Stanislovas Radvila, karalienė Bona ir kiti žinomi asmenys. Pastaraisiais metais šį sąrašą papildo ir Lietuvos valstybė. Jau kelerius metus Veliuonos Švč. M. Marijos...
Bendra Kovo 11-ąją Trakų pilies menėje pagerbtų dalyvių ir organizatorių nuotrauka. Alvydo Staniūnaičio nuotr. Virginijus JOCYS, Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininkas, www.voruta.lt Atkurtos nepriklausomos valstybės Kovo 11-osios iškilmės nuvilnijo per visą Lietuvą, miestus miestelius, kaimus įvairiomis formomis ir būdais. Vyko minėjimai, pažintiniai žygiai, koncertai, eisenos su vėliavomis ir jų spalvomis. Trakų muziejus priėmė...
Davidas Suchet – garsus Jungtinės Karalystės aktorius, kurio protėviai litvakai kilę iš Žemaitijos. Per keturiasdešimt karjeros metų D. Suchet vaidino daugybėje teatro spektaklių. 2011 metais už nuopelnus dramos menui jis apdovanotas Britanijos imperijos antrojo laipsnio ordinu. Tačiau labiausiai aktorių išgarsino Agathos Christie personažo Erkiulio Puaro vaidmuo, kurį jis vaidino net 24 metus. Apie tai Davidas...
2014 m. sausio 30 d. Nr. N-1 (150) Vilnius Valstybinė lietuvių kalbos komisija n u t a r i a : Pakeisti Lietuvos vietovardžių sąrašą, patvirtintą Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. 63 „Dėl Lietuvos vietovardžių sąrašo“: 1. Išbraukti iš sąrašo šiuos vietovardžius ir jų variantus:...
Albertas JUŠKA, Klaipėda Istorijos mokslas, kaip žinia, pašauktas nagrinėti žmonijos, atskirų tautų, valstybių praeitį. Savais metodais atskleisdamas, įvairiapusiškai vertindamas ūkio, kultūros, meno, politikos visuminę raidą, nusako ir visuomenės klasių bei atskirų jos grupių vystymosi ypatumus. Šio straipsnio tikslas – apmąstyti lietuvių t a u t i n ė s inteligentijos formavimosi kelią. Neginčijama tiesa: tautinė...
Zita STAČKAUSKIENĖ-VAIČKUTĖ, Šalčininkų raj. Poškonių pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos vyr. mokytoja Jau antrą kartą, 2013 m. gegužės 3 d., Dieveniškių bažnyčios šventoriuje prie Vyskupo Motiejau Valančiaus paminklo vyko Motiejaus Valančiaus kūrinių skaitymo konkursas, kuris prasidėjo šv. Mišiomis. Šiame konkurse dalyvavo Šalčininkų ir Vilniaus rajonų jaunieji skaitovai. Juk Vyskupo M. Valančiaus kūriniai jausmingi, lengvai suprantami, todėl...
Egidijus MAŽINTAS Lankydamasis Žemaitijoje aplankai viską kas buvo susieta su tėvų ir protėvių gyvenimu, savo vaikyste, jaunyste, su iškiliais šio regiono žmonėmis. Žemaičių sueigose ir ne tik Vilniaus Mokytojų namuose, negali neatsistebėti susirenkančių žmonių iniciatyvomis. Ilgametė Vilniaus Žemaičių pirmininkė Dalia Dirgelienė kiekvienam žemaičiui sugeba rasti valandėlę, per kurią asmuo gali lanksčiai pristatyti savo kūrybinius sumanymus,...
Šeštadienį, 2012 m. liepos 28 dieną, ant Medvėgalio kalno vyks šeštasis „Medvėgalio menų festivalis“. Retai į provinciją atvyksta klasikinės muzikos atlikėjai. Atvykę paprastai sukviečia žiūrovus į sales ar kitas uždaras erdves. Medvėgalio menų festivalis populiariosios klasikos atlikėjus ir jų gerbėjus suburia ant aukščiausio Žemaitijos kalno – Medvėgalio. Besiklausydamas muzikos garsų žiūrovas grožisi puikiais apylinkių vaizdais,...
Arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus homilija pasakyta, sekmadienį, 2012 m. liepos 1 d., Kauno arkikatedroje bazilikoje, švenčiant Lietuvos Krikšto 625 metų ir pal. Jurgio Matulaičio beatifikacijos 25 metų sukaktis. Kai Lietuva prieš dvidešimt penkerius metus minėjo Krikšto 600 metų sukaktį, sovietinė valdžia, Religijų reikalų tarybos ir KGB pareigūnų padedama, darė viską, kad šis jubiliejus nepaskatintų aktyvesnio...
Nuo XIX a. pradžios intelektiniame lenkų gyvenime Lietuvos reikšmė vis didėjo. Ypač išaugo Vilniaus kaip vieno iš svarbiausių mokslo ir meno centrų reikšmė. Tuometinė inteligentija ėmė domėtis Lietuvos istorija ir kultūra, jos kalbomis ir tautosaka. Ši tendencija išsilaikė ilgai: vėlesniais dešimtmečiais pasirodė muzikos ir literatūros kūrinių, mokslo darbų, įkvėptų plačiai suvokto lietuviškumo. Kūrėjai pagal epochos dvasią...
Seniausias, siekiantis XIII a., lietuvių vaizdinys lenkų sąmonėje buvo aiškiai negatyvus. Toks jis susiformavo todėl, kad lietuviai nuolat puldinėjo lenkų žemes. Grėsmingi antpuoliai buvo prisimenami dar ir XVIII a., tai liudija tuo metu užrašytas posakis „lietuvių antpuolis“, reiškiantis netikėtą ir išdavikišką ataką. Keletas išlikusių viduramžių liudijimų vaizduoja lietuvius kaip puslaukinius, godžius ir žiaurius pagonis. Vėlesniais...
Profesoriai Alvydas Butkus ir Stefano M. Lanza vėl žeria kritiką mano atžvilgiu. Šįkart irgi jau antrame savo tos pačios tematikos kritiniame straipsnyje „Patriotizmas pseudomokslo pakuotėje“. Trumpai tariant, man metami trys kaltinimai: „patriotizmas“ – suprask, nešališkumo stoka; pseudomokslas – ne mokslas; „pakuotėje“ – atseit paslėptas, užmaskuotas. Šis straipsnis pirmiausia pasirodė nacionaliniame Lietuvos istorijos laikraštyje „Voruta“, vėliau...
Akad. prof. habil. dr. Antanas TYLA, Vilnius Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorijos valstybinė savimonė per XVII a. 20-metį karą išryškėjo ne kartą, ir yra analizuota A. Šapokos, K. Avižonio, A. Tylos, G. Saganovičiaus, A. Kotliarčuko darbuose. Tyrinėtojai apžvelgė Lietuvos Statute reglamentuotos visuotinio šaukimo prievolės ir jos tradicijos reikšmę valstybės gynybai ir priešo okupuotų teritorijų išlaisvinimui. Pranešėjas...
Į Lietuvos televizijos laidos „Įžvalgos“ vedėjo Virginijaus Savukyno klausimus atsakinėja Kultūros ministro patarėjas Imantas Melianas. Jūs daug metų tyrinėjate etninius santykius. Kodėl paaštrėjo santykiai su Lietuvos lenkais, o ne, pavyzdžiui, Lietuvos rusais ar kitomis etninėmis grupėmis? Turbūt nebūtų visai teisinga pasakyti, kad tie santykiai pastaruoju metu ypatingai paaštrėjo. Tiksliau būtų įvardinti problemą, kuri nebuvo sprendžiama...
Algirdas PATACKAS, Kaunas Žemaitija – vienas iš slėpiningiausių Lietuvos kraštų. Nelygstamas yra Žemaitijos įnašas į Lietuvos istoriją, tačiau jos pačios istorijoje yra dar daug nežinomybės. Apie žemaičius, jų radimąsi rašyta yra daug, bet būta „perdaug rašto, permažai krašto“, t. y. perdaug dėmesio skirta istoriniams šaltiniams ir per mažai pačiai žemaičių oikumenai, būtovei, jos kraštovaizdžiui. Bandysime...