Vilniaus kraštas

Pagrindinis puslapis Vilniaus kraštas
Įrašas

Lenkai ir kiti tautinių mažumų atstovai mitingavo prie Seimo, moksleiviai pamažu traukėsi

Šarūnas ČERNIAUSKAS 2011 m. rugsėjo 23 d., penktadienį, lenkų organizacijos rinkosi į didžiulį mitingą prie Seimo. Renginį, kuriame galėjo dalyvauti iki 5,3 tūkst. žmonių, stebėjo gausios policijos pareigūnų pajėgos. Šiuo mitingu tautinės mažumos reiškia nepasitenkinimą Švietimo įstatymo nuostatomis. Renginio organizatoriai reikalavo visų dalykų tautinių mažumų mokyklose dėstymo gimtąja kalba, lietuvių gimtosios ir valstybinės kalbos egzamino...

Įrašas

Lenkai nėra pavojingesni už žemaičius

Į Lietuvos televizijos laidos „Įžvalgos“ vedėjo Virginijaus Savukyno klausimus atsakinėja Kultūros ministro patarėjas Imantas Melianas. Jūs daug metų tyrinėjate etninius santykius. Kodėl paaštrėjo santykiai su Lietuvos lenkais, o ne, pavyzdžiui, Lietuvos rusais ar kitomis etninėmis grupėmis? Turbūt nebūtų visai teisinga pasakyti, kad tie santykiai pastaruoju metu ypatingai paaštrėjo. Tiksliau būtų įvardinti problemą, kuri nebuvo sprendžiama...

Įrašas

Lenkijos lietuvių demaršas

Rytas STASELIS Lenkijos Punsko miestelio bendruomenė paskelbė pasiryžusi atsisakyti neseniai lenkų ekstremistų ištepliotų dvikalbių iškabų su miestų pavadinimais ir iškels tik viena – valstybine lenkų kalba – išrašytas iškabas. Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Irena Gasperavičiūtė tvirtina, esą toks žingsnis žengtas tautiečiams nenorint būti kaimyninės šalies politikos įkaitais. Atsisakymą naudoti teisę į vietovardžių rašybą gimtąja kalba...

Įrašas

„Po šios bangos bus kita“

Tik Lietuvai svarbiais reikalais girdime Kovo 11-osios Akto signataro filosofo prof. Romualdo Ozolo balsą. Neseniai jis pareiškė, kad kol nebuvo Valdemaro Tomaševskio, nebuvo tokio didelio spaudimo. Jis ne tik pagilino senuosius procesus, bet ir suteikė jiems politinės kovos formą. Pasak jo, Lietuvos valdžia neparėmė net Ryšardo Maceikianeco, kuris išdrįso tokioje sudėtingoje situacijoje pasisakyti esąs Lietuvos...

Įrašas

Vilniaus tvirtovės griūtis

Aras LUKŠAS 1944 metų liepos vidurys – svarbus mūsų krašte vykusių sovietų ir vokiečių karo veiksmų epizodas. Liepos 13-ąją Gedimino bokšte vėl buvo iškelta raudona sovietų vėliava, o vokiečių radijo komunikatas paskelbė, kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinė palikta priešui. Kone savaitę trukusi Vilniaus šturmo operacija šiandien prisimenama ir vertinama labai prieštaringai, o kartais – tiesiog...

Įrašas

Vilniaus rajono savivaldybė pagerbė karo nusikaltimus Lietuvoje vykdžiusios lenkų Armijos krajovos atminimą

2011 m. liepos 13 d. Kriaučiūnuose Vilniaus rajono savivaldybė kartu su lenkų sąjunga pagerbė karo nusikaltimus įvykdžiusios Armijos krajovos (AK) atminimą, kuri prieš 67 metus bandė okupuoti ilgaamžę istorinę Lietuvos sostinę Vilnių. Minėjimas prasidėjo šv. Mišiomis prie paminklo Armijai krajovai, kuris yra Vilniaus rajone netoli Karveliškių kapinių. Šaltinis: Savaitraštis „Tygodnik Wilenszcyzny“ 2011 m., liepa, 6-13 d.,...

Įrašas

Suvokti, kas esame, reikia laiko

Raimonda RAMELIENĖ Dvi kadencijas Seime dirbęs Ryšardas Maceikianecas įsitikinęs, kad Lietuvos lenkų protus užvaldžiusi viena politinė grupuotė. Balta varna, kurios kalbos ir poelgiai nervina tiek savus, tiek svetimus. Tokia etiketė puikiai limpa R. Maceikianecui, labdaros ir paramos fondo „Vilniaus klodai“ vadovui bei ką tik įsteigtos draugijos „Pogon“ („Vytis“) nariui. Buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, vienas...

Įrašas

Kas bijo istorijos?

Jūratė LAUČIŪTĖ, Vilnius Jeigu neturėtume europarlamentaro Valdemaro Tomaševskio, jį vertėtų išsigalvoti. Nes būtent jo pasisakymai skatina (arba – provokuoja) garsiau kalbėti apie Lietuvą, lietuviškumą, apie lietuvių genties tapsmą tauta ir to tapsmo pėdsakus (arba jų nebuvimą) kalboje, istorijoje, archeologijoje, sąmonėje. Belieka tik įsiklausyti į tas idėjas, kurias gimdo antilietuviškumo aptemdyta pono V. Tomaševskio ir jo...

Įrašas

Šalčininkuose lietuviai teigia besijaučią ne Lietuvoje

Lietuvos lenkams aktyviai piktinantis dėl Seime priimto naujo Švietimo įstatymo, kuriuo tautinių mažumų mokyklose, be privalomų lietuvių kalbos pamokų, lietuviškai būtų dėstomos Lietuvos istorijos, geografijos ir pasaulio pažinimo temos, Vilnijos lietuviai teigia savo gyvenamose vietovėse besijaučią kaip emigrantai iš Lietuvos. „Mes čia jaučiamės kaip išeivijos lietuviai. Mano penkerių metų vaikas sako: „Mama, važiuojame į Lietuvą,...