Tomas Venclova

Pagrindinis puslapis Tomas Venclova
Algimanto Bučio knyga „Lietuvos masonai ir 1791 m. gegužės 3- iosios konstitucijos įstatyminė pataisa“
Įrašas

Algimanto Bučio knyga „Lietuvos masonai ir 1791 m. gegužės 3- iosios konstitucijos įstatyminė pataisa“

www.voruta.lt Lapkričio 19 d. 17 val. kviečiame į Dr. Algimanto Bučio knygos „Lietuvos masonai ir 1791 m. gegužės 3- iosios konstitucijos įstatyminė pataisa“ pristatymą. Apie knygą diskutuos autorius Algimantas Bučys, Tomas Venclova, Arvydas Pacevičius. Moderatorius Arūnas Brazauskas.  Dr. Algimanto Bučio studijoje analizuojama dviejų garsiausių XVIII a. pabaigos valstybinių dokumentų genezė ir jų tarpusavio įstatyminis santykis. Autorius...

Videniškiuose vis aiškiau piešiamas kunigaikščių Giedraičių muziejaus-dialogo centro konceptas
Įrašas

Videniškiuose vis aiškiau piešiamas kunigaikščių Giedraičių muziejaus-dialogo centro konceptas

Vienuolyno muziejaus atidarymas 2015-05-04. Molėtų krašto muziejaus ir V.Kazlienės asmeninio archyvo nuotraukos Monika RYBELIENĖ, Edvinas RYBELIS, www.voruta.lt Kunigaikščių Giedraičių giminė ar bent jau vienas iš jos atstovų, puikiai žinomas daugeliui Lietuvos istorijos mylėtojų. Ryškius pėdsakus Lietuvos katalikų Bažnyčios istorijoje palikusi giminė per keletą šimtmečių išugdė ne vieną žymų dvasininką, sudėjo svarų indėlį į lietuvių kultūros puoselėjimo...

Įrašas

Č. Iškauskas. Kodėl T. Venclova taip garbina J. Pilsudskį?

Česlovas IŠKAUSKAS, www.iskauskas.lt Važiuodamas iš Vilniaus link Švenčionių, už Pabradės dešinėje pusėje matai nuorodą „Zalavas“. Iškart atsimeni, kad šiame nedideliame kaime prieš 150 metų gimė Juzefas Pilsudskis – pirmiausia krikštytas katalikas, paskui liuteronas, iš pradžių socialistas, paskui tiesiog lenkų patriotas, pagarsėjęs kaip Lenkijos Valstybės Viršininkas, save laikęs lietuviu, bet kartu leidęs savo pavaldiniams tą Lietuvą...

Įrašas

Tomas Venclova Lenkijoje įvertintas dviem prestižiniais apdovanojimais

2015 m. birželio 3 d. Vroclave lietuvių poetas, eseistas, vertėjas, profesorius Tomas Venclova buvo apdovanotas prestižiniu Jano Nowako-Jezioranskio apdovanojimu. Nacionalinėje Ossolinskių bibliotekoje Vroclave įvykusios ceremonijos metu bibliotekos direktorius Adolfas Juzwenko pabrėžė, kad lietuvių poetas yra apdovanojamas taip pat ir „už ištikimybę vertybėms, kurios yra Europos civilizacijos pamatai”. Dėkodamas už tokį prestižinį apdovanojimą, T. Venclova sakė,...

Įrašas

Prof. T. Venclova: „Lituanistika įveda jauną, nepatyrusį, ne visada subrendusį protą į pasaulinę kultūrą“

Jeilio (JAV) universiteto profesorius emeritas, poetas, publicistas, disidentas, intelektualas Tomas Venclova po daugelio metų sugrįžo į Filologijos fakulteto V. Krėvės auditoriją. Tą pačią, kurioje pats kadaise, studijuodamas Vilniaus universitete, klausė paskaitų. Šįkart akademinė bendruomenė penktadienį gausiai susirinko pasiklausyti jo. Negalėjo pradėti lituanistikos studijų „Kai Vilniaus universitetas šventė 400 metų jubiliejų, išeivijoje būdamas T. Venclova rašė...

Įrašas

Hitlerio ir Stalino paktas – balta dėmė

Irena TUMAVIČIŪTĖ, Vilnius Tokiu pavadinimu Vokietijos portalas tagesspiegel.de paskelbė Berlyno Humboltų universiteto polonistikos profesoriaus emerito Heinricho Olschowskio straipsnį. Dar prieš keletą metų niekšiškiausio Sovietų Sąjungos ir hitlerinės Vokietijos sandorio dieną didžiuosiuose Vokietijos laikraščiuose objektyvus šio politinio įvykio ir abiejų diktatūrų nusikaltimų vertinimas buvo neįmanomas, nes kelioms kartoms buvo įdiegta, jog nacionalsocializmo nusikaltimai buvo daug baisesni...

Įrašas

Kas kam įvarčius muša?

Irena GASPERAVIČIŪTĖ Kai kurie žmonės tiki bioritmais, kur periodiškai po energijos, intelekto, fizinio, emocinio aktyvumo aukščiausiojo pasiekto taško (kulminacijos) ateina kritimas, o pasiekus žemiausiąjį, kreivė vėl ima kilti. Taigi jeigu tikėtumėm šita kreive ir dar – jei tikėtumėm, kad tie patys dėsniai galioja ne tik žmonėms, bet ir tautoms ar bendruomenėms, sakyčiau, kad Lenkijos lietuviai...

Įrašas

Gerbiamam rašytojui ponui Tomui Venclovai

Gerbiamasis rašytojau, Su malonumu ir nauda perskaičiau Jūsų knygą „Vilnius : asmeninė istorija“ (2011). Šį laišką rašau Jums todėl, kad negaliu sutikti su vienu teiginiu, kuris gerokai iškreipia dokumentiškai patvirtintą didžiojo Lietuvos kėlėjo Petro Vileišio (1891-1926) istorinės misijos supratimą. Rašote: „Įtakingiausias iš „Dvylikos Vilniaus apaštalų penkiasdešimtmetis Petras Vileišis, sukaupęs pagrindinį kapitalą iš knygų kontrabandos, statydino tiltus...

Įrašas

Diskusija „Kaip pradėsime antrąjį Miłoszo šimtmetį?“ ir knygų pristatymas

2012 m. rugsėjo 12 d. (trečiadienį) 16 val. Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas bei Lenkijos institutas Vilniuje kviečia į diskusiją „Kaip pradėsime antrąjį Miłoszo (Česlovo Milošo) šimtmetį?“ ir knygų pristatymą: – Straipsnių rinkinys „Czesławo Miłoszo kūryba: modernioji LDK tradicijų tąsa“ (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas) – Cz. Miłosz, T. Venclova „Powroty...

Įrašas

Atsiminimai apie poetą Justiną Marcinkevičių: jo asmenybės dvilypumas

Akad. prof. habil. dr. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius Mes susipažinome apie 1950 m., kai a. a. Justinas Marcinkevičius įstojo į Vilniaus universitetą studijuoti lituanistikos, o aš, tik ką baigęs tas studijas, buvau paliktas Universitete dėstyti. Jis už mane buvo 5 metais jaunesnis. Skaičiau lietuvių dialektologijos, istorinės gramatikos ir kitas kalbines disciplinas. Savo studentus gerai pažinojau. Studijos...

Įrašas

J. Karosas. Lietuva ir Lenkija: adekvačios užsienio politikos mįslės (II)

Prof. Justinas KAROSAS, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime narys Kultūrinis tautos elitas yra ta jos viršūnė, kuri natūraliai skleidžia savo įtaką apačion, jis yra autoritetas vadinamajai prastuomenei, kuri iš jo kad ir negeba mokytis, tai dažnai bent mėgina jį pamėgdžioti. Taip palengva ir plėtėsi niekinantis požiūris į savo tautos kalbą, ir beveik stebuklu galima laikyti...

Įrašas

Kas bijo istorijos?

Jūratė LAUČIŪTĖ, Vilnius Jeigu neturėtume europarlamentaro Valdemaro Tomaševskio, jį vertėtų išsigalvoti. Nes būtent jo pasisakymai skatina (arba – provokuoja) garsiau kalbėti apie Lietuvą, lietuviškumą, apie lietuvių genties tapsmą tauta ir to tapsmo pėdsakus (arba jų nebuvimą) kalboje, istorijoje, archeologijoje, sąmonėje. Belieka tik įsiklausyti į tas idėjas, kurias gimdo antilietuviškumo aptemdyta pono V. Tomaševskio ir jo...

Įrašas

Įvairiaspalvis Vilniaus veidas T. Venclovos knygos „Vilnius : asmeninė istorija“* recenzija

Ona GAIDAMAVIČIŪTĖ, Vilnius Tai trečioji poeto, publicisto, vertėjo, literatūros tyrinėtojo, Jeilio universiteto profesoriaus Tomo Venclovos knyga apie Vilnių. Ankstesnės T. Venclovos knygos Vilniaus tema: „Vadovas po miestą“ (R. Paknio leidykla, 2002 m.) ir „Vilniaus vardai“ (R. Paknio leidykla, 2006 m.). Pirmojoje – pažintinio pobūdžio knygoje – autorius pasakoja apie žymiausius Vilniaus pastatus, išlikusius ir neišlikusius...