Juliaus Mieželaičio nuotr./Lietuvos nacionalinis muziejus / Motorizuoti pėstininkai kerta buvusią demarkacijos liniją ties Širvintomis 1939 m. spalio 27-ąją. Dr. Vytautas Sinica, www.propatria.lt Autorius yra politologas, VU doktorantas, Nacionalinio susivienijimo vicepirmininkas Visai neseniai ir kaip visada tylomis praėjo Vilniaus atgavimo sukaktis. 1939 metų spalio 27 dieną Vilnius grįžo Lietuvai, o kitą dieną į jį įžengė Lietuvos...
Audrius DABROVOLSKAS, Vilnius, www.voruta.lt Įsigalėjus internetui beveik visose gyvenimo srityse šiuo metu turbūt nepagalvotume apie pilietinio sąmoningumo skatinimą naudojant kitas formas nei suteikia internetas, socialiniai tinklai ir pan. O sovietiniais metais, 6–7 dešimtmetyje, minčių išsakymas skaitmeninėje erdvėje nebuvo įmanomas, o juolab tokių minčių, kurios kardinaliai skirtųsi nuo oficialios komunistinės ideologijos. Nesusitaikymą su sovietine realybe galėjai...
Vagonėlis-memorialas. LGGRTC archyvo nuotr. Aurelija Juodytė, LGGRTC Strateginio vystymo ir komunikacijos sk. vyresnioji patarėja, www.voruta.lt „Įsivaizduokite, juk kalbame apie valstybinę struktūrą, kuri steigia diversines politiniams nužudymams skirtas grupes“, – pabrėžia Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Rolandas Stankevičius. Jis, artėjant 30 metų sukakčiai nuo tragiškų įvykių Medininkuose, kur buvo sunkiai sužeistas Tomas Šernas...
www.voruta.lt Leidyklos „Briedis“ išleista knyga „KGB žaidžia šachmatais“ – kelių autorių bendras darbas, prie kurio prisidėjo Vakaruose gyvenantys Sovietų Sąjungos didmeistriai Borisas Gulko ir Viktoras Korčnojus, buvęs Valstybės saugumo komiteto papulkininkis Vladimiras Popovas ir istorikas Jurijus Felštinskis. Sovietų Sąjungoje nebuvo tokios sferos, kurios nekontroliuotų KGB. Galingojo Valstybės saugumo komiteto dėmesys neaplenkė ir sporto, kuris, be...
Laisvės gynėjai. 1991 m. A. Girdziušo nuotr. www.voruta.lt Iki Vytauto Didžiojo karūnavimo 600 metų Jubiliejaus liko 9 metai LIETUVOS SĄJŪDŽIO VILNIAUS SKYRIAUS TARYBA Jo Ekscelencijai LR Prezidentui Gitanui Nausėdai LR Seimo Pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen LR Seimo nariams Nepriklausomybės gynėjams Žiniasklaidai DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LAISVĖS GYNĖJO STATUSO Vilnius, 2021-07-05 Mes, žemiau pasirašę...
www.voruta.lt Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Estijos Prezidente Kersti Kaljulaid ir Latvijos Prezidentu Egilu Levitu paminėjo skaudžią datą – šiandien sukanka 80 metų nuo Sovietų Sąjungos organizuotų 1941-ųjų masinių trėmimų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Baltijos šalių vadovai drauge kreipėsi į savo šalių piliečius ir tarptautinę bendruomenę, ragindami nepamiršti pasaulį sukrėtusių Sovietų Sąjungos organizuotų trėmimų,...
Politinis kalinys Jonas Pažemeckas (1896-1996). Onos Striškienės archyvo nuotr. Ona Striškienė, Panevėžio žygeivių klubo narė, www.voruta.lt Margių kaimas yra Žaliojoje girioje, per jį teka Svalia. Svalia išteka iš netolimos Klimbalės pelkės ir teka šiaurės rytų kryptimi. Svalios ilgis 36 kilometrai, Pasvalyje įteka į Lėvenį. Margių kaimo viena dalis yra Pasvalio, kita dalis – Panevėžio rajone. Tikslių...
www.voruta.lt Leidykla „Briedis“ pristato nemažai įvairių apdovanojimų pelniusio tiriamojo žurnalisto Roberto I. Friedmano knygą „Raudonoji mafija. Kaip Rusijos nusikaltėliai įsiveržė į Ameriką“. Robertas I. Friedmanas knygoje pribloškiančiai atskleidžia Rusijos organizuotą nusikalstamumą, jo augančią galią JAV ir siaubingą to poveikį likusiam pasauliui. Rusijos nusikalstamumas gali būti siejamas su imperijos laikotarpiu, prasidėjusiu 1720-aisiais, kai ėmė klestėti banditizmas ir...
www.voruta.lt Antrojo pasaulinio karo pabaiga ne visoms šalims ir tautoms atnešė laisvę ir galimybę savarankiškai plėtoti savo valstybių ir visuomenių gyvenimą. Lietuva ilgiems metams pateko į sovietų gniaužtus, buvo izoliuota nuo laisvojo pasaulio, o šalyje likę žmonės prarado galimybę laisva keliauti. Priespauda ir judėjimo laisvės suvaržymai ne vieną lietuvį paskatino ryžtis pabėgimui iš sovietų Lietuvos....
www.voruta.lt Boriso Sokolovo knyga „Antrojo pasaulinio karo mitai ir tiesa“ – tai ilgus dešimtmečius Sovietų Sąjungoje ir dabartinėje Rusijoje puoselėto „Didžiojo Tėvynės karo“ mito nuvainikavimas. Mito, tapusio valstybinės ideologijos ir nacionalinės idėjos dalimi, vidinės ir išorinės propagandos ginklu. Pergalė vadinamajame „Didžiajame Tėvynės kare“ – bene vienintelis praėjusio amžiaus istorinis įvykis, kuriuo didžiuojasi ir apie kurį...
Česlovas Iškauskas, apžvalgininkas, www.iskauskas.lt Likus metams iki tragiškosios Sausio 13-osios ir keletui mėnesių iki atkurtos Nepriklausomybės akto, dar vis formaliai sovietinė Lietuva sulaukė svarbaus svečio: savo žvaigždžių valandą pasiekęs, negirdėtais demokratijos užkeikimais „perestroika“ ir „glasnost“ visame pasaulyje pagarsėjęs Michailas Gorbačiovas aplankė Sąjūdžio apimtą šalį. Sujudimas Vilniuje 1990 m. sausio 11 d. rytą pirmas, vienintelis ir...
1940 m. gruodžio 19 d. Hitleris susitinka su naujai paskirtu SSRS pasiuntiniu Vladimiru Dekanozovu. www.hitler-archive.com nuotr. Česlovas Iškauskas, apžvalgininkas, www.voruta.lt Hitlerio planas pulti Sovietų Sąjungą, dar nebaigus karinei kampanijai prieš britus, subrendo prieš pat 1940-ųjų Kalėdas. Gruodžio 18 d. jis išleido griežtai slaptą direktyvą Nr. 21, kuri reiškė įsakymą pradėti vykdyti „Barbarosos“ planą. Tiesa, konkrečios...
Nuotr. Iš LGGRTC ir LYA archyvų www.voruta.lt Utenos rajono Papiškių kaime buvusioje Pinkevičių sodyboje surastas ilgiausiai prieš sovietų okupaciją ginklu kovojusio partizano Antano Kraujelio-Siaubūno bunkeris-slėptuvė. Iš visų žinomų partizaninių slėptuvių ši įrengta vėliausiai – 1960 m. Slėptuvė unikali ir dar dviem požymiais: jos sienos ne medinės, kaip įprasta, o sumūrytos iš akmenų, todėl slėptuvės erdvė...
Grupė asmenų, ketinusių pabėgti į Švediją. Iš kairės: Petras Maknevičius, Vytautas Maknevičius, Sergijus Liutkus, Vaclovas Andziulis, Jadvyga Laucevičiūtė, Karolis Čarli Razevičius www.voruta.lt GELEŽINĖ UŽDANGA 1946 m. Didžiosios Britanijos premjeras Vinstonas Čerčilis Fultono mieste (JAV) konstatavo, kad ant Rytų Europos nusileido „geležinė uždanga“, už kurios esančias valstybes vis griežčiau kontroliuoja Sovietų Sąjunga. Nuo to laiko...
www.voruta.lt Ar teko kada girdėti budelio iš Veiverių istoriją? 2020 m. spalio 22 d. 15.00 val. kviečiame į Vytauto Didžiojo karo muziejų, kur Herkus Kunčius pristatys istorinį romaną „Geležinė Stalino pirštinė“. Tai knyga apie Nikolajaus Ježovo – Sovietų Sąjungos valstybės saugumo generalinio komisaro, NKVD narkomo, vadinto kruviniausiu Stalino budeliu – gyvenimą. Šio ironiško romano ašis – N....
www.voruta.lt Maloniai kviečiame į Tuskulėnų aukų atminimo dienos minėjimą, kuris vyks 2020 m. rugsėjo 28 d., pirmadienį, 15 val. Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso koplyčioje-kolumbariume (Žirmūnų g. 1F). Minėjimo programa: 10.00–17.00 val. Atvirų durų diena Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus (Aukų g. 2A), Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso koplyčios-kolumbariumo (Žirmūnų g. 1F) ir ekspozicijos „Tuskulėnų...
Jonas Basanavičius (A. Jurašaičio fotografija, 1907). Vladas TURČINAVIČIUS, www.voruta.lt Lietuva jau 30 metų nepriklausoma valstybė, bet stebint mūsų valdžių elgesį vidaus ir užsienio srityje, susidaro vaizdas, kad jie dar nepribrendo savarankiškai valdyti valstybės, gal jie nesuvokia, kad Lietuva yra istorijos ir tarptautinės teisės subjektas. Stebėtina, kad mūsų istorikai nerašo, o valdžios atstovai nesiremia svarbiausiu santykių...
Leonidas Brežnevas. vikipedia.org nuotr. Česlovas IŠKAUSKAS, www.voruta.lt Seną, prieš pusšimtį metų, nutikusį įvykį tuometinėje Sovietų Sąjungoje priminė nesenas straipsnis britų „Financial Times“, kuriame palyginami du Rusijos valdovai – anuometinis „didysis stagnatorius“ Leonidas Brežnevas ir dabartinis imperatorius Vladimiras Putinas, tik ką pratęsęs savo valdymą dar keletai kadencijų – iki savo 80-mečio, t.y. iki tokio pat amžiaus,...
1941 m. tremtiniai Jakutijoje (nuotr. iš ,,Lietuva 1940–1990: okupuotos Lietuvos istorija“. Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2007, p. 141) Sigitas TUTLYS, Vilnius, www.voruta.lt XX a. istorinėse audrose prieš Lietuvos gyventojus buvo vykdomas genocidas – sovietinis ir nacistinis. Tai čia ir apžvelgiama Lietuvos gyventojų genocidas – Lietuvos žmonių žudynės ir kankinimas, jos gyventojų deportavimas ir kita nusikalstama...
Prof. Vytautas LANDSBERGIS, www.voruta.lt 1940 m. birželį žlugo, nes buvo sunaikinta, nepriklausoma Lietuvos valstybė. Pirmoji Lietuvos Respublika – mat Abiejų Tautų Respublika nebuvo tik Lietuvos, – kurią vėl turėjom atkurti po 50 nelaisvės metų. Tragiškoji gairė istorijoje yra 1940 m. birželio 15-oji. Tą dieną Sovietų Sąjunga, pažeisdama visas tarptautines sutartis ir savo įsipareigojimus, karine...
RAUDONOSIOS ARMIJOS DALINIAI PERŽENGIA LIETUVOS RESPUBLIKOS SIENĄ. 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-45730. www.voruta.lt 1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą ir įjungė ją į savo sudėtį. Prasidėjo sovietinės okupacijos laikotarpis, per kurį Lietuvos žmonės įvairiais būdais priešinosi režimui ir kovojo dėl šalies laisvės. Po beveik 50 sovietinės okupacijos...
Knygos viršelis www.voruta.lt Sukrečiantis žinomo suomių žurnalisto pasakojimas apie sovietų partizanų būrių naikinamuosius žygius Suomijos pasienio kaimuose. Veikko Erkkilä knyga „Paskutinis rytas. Nutylėti sovietų partizanų nusikaltimai“. Tęstinio karo metu tuos būrius organizavo Karelijos–Suomijos SSR NKVD. Gerai ginkluoti enkavėdistai Suomijos pasienyje nuo Pielineno iki Petsamo nužudė apie 170 civilių, kelios dešimtys kaimų gyventojų dingo, 54 buvo sužeisti. Likusių gyvų...
Janina Survilaitė. J. Survilaitės asmeninė nuotr. Janina SURVILAITĖ, www.alkas.lt 2015 m. Nobelio apdovanojimo laimėtoja baltarusė Svetlana Aleksijevič tikina, kad savo gyvenimo ir kūrybos negali atsieti nuo politinių, ekologinių ir egzistencinių šalies katastrofų. Iš tikrųjų ir lietuvių tautos patirtis niekada nesutapo su ideologiniais svetimos sovietų šalies – šūkiais. Parašyti kūrinį istorine politine tema rašytojui didelė atsakomybė. Lietuvos...
Doc. dr. Vladas TERLECKAS, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Vilnius, www.voruta.lt Galėtų atrodyti, jog nėra reikalo raustis po rašliavą apie stribus ir tuo savaip ją reklamuoti. Bet jos analizė, gretinimas su nauja informacija įgalina nustatyti, kas labiausia norėta nuslėpti, kokios naudotos manipuliacijos. Sistemiškai susipažinus su sovietmečio literatūra šia tema, vienareikšmiai pasakytina, kad tada nebuvo parašyta stribų...
www.voruta.lt Ukrainiečių kilmės amerikiečių istoriko, Harvardo universiteto profesoriaus Serhiijaus Plokhyjaus knyga „Paskutinė imperija“ pirmą kartą pasirodė 2014 m. Tais pačiais metais politine krize Ukrainoje pasinaudojusi Rusija okupavo Krymą, o paskui pradėjo karą Donbase. Nepaisant to, kad knygoje pasakojama apie paskutinį Sovietų Sąjungos gyvavimo pusmetį, to lemtingo pusmečio atgarsiai girdėti ir mūsų dienomis. Tai, kad 1991...
Liudvikas Narcizas Rasimas. propatria.lt nuotr. www.propatria.lt Išsilavinęs žmogus negali pilnaverčiai gyventi nežinodamas istorijos, nes ten beveik visada glūdi dabartinių problemų šaknys. Einamieji reikalai – nėra istorija, kaip ir dalykai, neturintieji bent trijų kartų perspektyvos. Sąžiningi istorikai jų netyrinėja, kaip ir neužsiima ateities spėlionėms, palikdami tai politologams ir politikams. Politikuojantis istorikas – tai jau ne objektyvus...
Varniuose Lenino biustą nuvertus, 1990 07 21. Fot. St. Vozbutas. Gintaras ŠIDLAUSKAS, www.varniai-museum.lt 1938 m. “Naujoji Romuva” įžvalgiai išspausdino žinomo katalikiškojo italų rašytojo, garsiosios „Kristaus istorijos” autoriaus Džovanio Papinio pasikalbėjimo su Vladimiru Iljičiumi Leninu (Uljanovu) “Pasimatymas su Leninu” vertimą. Tikriausiai neatsitiktinai šis pokalbis atsidūrė respektabiliausiame to meto nepriklausomos Lietuvos periodiniame leidinyje: dvi galingiausios Europos...
Sigitas ŠAMBORSKIS, www.voruta.lt Antrojo pasaulinio karo metu Mažoji Lietuva priklausė hitlerinei Vokietijai. 1944 m. spalio mėn. 16 d. į ją įsiveržė Sovietų Sąjungos kariuomenė. Klaipėdos kraštas buvo laikomas Sovietų Sąjungos dalimi, todėl jis nebuvo labai smarkiai niokojamas, o už Nemuno buvo tikroji Vokietija – Rytų Prūsija. Mažojoje Lietuvoje ir visuose Rytprūsiuose beveik nebuvo gyvenviečių, kuriose...
Kopėčios-trapas, nuo kurių į laužą Panerių miške buvo metami lavonai. XX a. 5 deš. http://www.jmuseum.lt nuotr. Dr. Arūnas BUBNYS, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius Iki Antrojo pasaulinio karo Vilnius buvo vienas iš svarbiausių Europos žydų kultūros, mokslo, švietimo ir rabiniškojo mokslingumo centrų. Nacių-sovietų karo išvakarėse Vilniuje gyveno apie 58 tūkstančius žydų. Karo ir nacių...
2015-11-28 Kauno sąjūdiečiai dalyvavo Holodomoro aukų atminimo dienos paminėjime Nemuno krantinėje. Iš degančių žvakių dėliojo Tridantį (Trizub) ir Gediminaičių stulpus, o vėliau Švč.Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčioje dalyvavo Šv. Mišiose, kurias už holodomoro aukas aukojo Romos ir graikų apeigų katalikų kunigai. Paminėjimo renginį organizavo Tatjana Narkevičienė iš LŽTGA. “Holodomoras“ – mirtis nuo...