Sovietų kariuomenės karinė technika Vilniaus gatvėse 1991 m. rugpjūčio pučo dienomis. Dešinėje – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos rūmai, kairėje – Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, virš tunelio dar nėra „Vilniaus vartų“. Vilnius, 1991 m. rugpjūčio 20–21 d. | Fotografas Romualdas Jurgaitis. Romualdo Jurgaičio asmeninis archyvas | Lietuvos Respublikos Seimo archyvas Parengė Vilma Akmenytė-Ruzgienė, LRS Parlamentarizmo istorinės...
Prof. H. Polukordas savo darbo kabinete (1974) Doc. dr. Joana Jautakienė, www.voruta.lt 2020 m. rugsėjo 28 d. sukako 100 metų nuo VU Medicinos fakulteto profesoriaus Henriko POLUKORDO gimimo. Fakulteto akademinė bendruomenė ruošėsi iškilmingai paminėti šią neeilinę sukaktį, tačiau tada visus planus sužlugdė COVID-19 pandemija ir karantino suvaržymai. Buvusių bendradarbių ir mokinių atsiminimai, turėję pasirodyti atskiru...
2023 m. rugpjūčio 8 d. Lazdijų rajono savivaldybėje lankėsi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, LGGRTC vadovo vyresnysis patarėjas, profesorius Algis Vyšniūnas ir LGGRTC Istorinės atminties įamžinimo skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas. Svečius iš Vilniaus priėmė Lazdijų rajono savivaldybės merė Ausma Miškinienė ir savivaldybės darbuotojai. 2025-aisiais metais bus minima Kalniškės...
Česlovas Kavaliauskas apie 1965 m. LCVA nuotr. Viktorija Kazlienė, Joniškis, Molėtų raj., www.voruta.lt Joniškio miestelio, Molėtų r., Šv. Jokūbo bažnyčia, minėdama titulinius Šv. Jokūbo atlaidus, kartu minėjo ir čia klebonavusio kunigo, Šv. Rašto vertėjo, teologo, poeto, politinio kalinio 100-ąsias gimimo metines. Kunigo Česlovo Kavaliáusko atmintis čia gyva net praėjus 35 metams po jo buvimo. Ne...
Muziejinė ekspozicija „Tuskulenu dvaro paslaptys“ Sovietinė aneksija ir 1940 – ieji – tai data bei įvykis, ne tik traumavęs Lietuvos istoriją, bet ir suluošinęs žmonių likimus. 1940 metų rugpjūčio 3 d. marionetinio taip vadinamo “Liaudies seimo” atstovai okupantų sostinėje Maskvoje, Kremliuje pasirašė deklaraciją dėl „įstojimo“ į Sovietų Sąjungą. „Okupantas įvedė kruviną santvarką, kuri mums kainavo šimtus...
Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, www.voruta.lt 2023 m. liepos 22 d. Anykščių r. vaikščiojome partizanų apygardos vado plk. Antano Slučkos-Šarūno takais Troškūnuose su Švč. Trejybės bažnyčios klebonu, kan. teol. lic. Sauliumi FILIPAVIČIUMI, dim. plk. Vitu RIMKUMI ir tremtiniu, sąjūdiečiu, buv. Kauno r. meru Valerijonu SENVAIČIU. Antanas Slučka gimė 1917 m. balandžio 19 d....
Medininkų pasienio kontrolės poste dirba Lietuvos Respublikos teisėsaugos pareigūnai, tiriantys Medininkų žudynes. Aleksandro Kairio/LVNA nuotr. Vytautas Landsbergis, www.voruta.lt Kalba Medininkų memoriale, 2023-07-31 Jūsų Ekscelencija Prezidente! Gerbiamieji, labai atjaučiami čia žuvusių už Tėvynę artimieji ir visi minėjimo dalyviai! Atleiskite, man tai proga pasidalyti sopuliu dėl Tėvynės,...
Palaikų paieškos. Gražvydo Balčiūnaičio nuotrauka Pasvalio rajone, netoli Joniškėlio miesto esančiame Austakynės viensėdyje vyko Lietuvos partizanų užkasimo vietos paieškos. 1946 m. vasario 23 d. Uniūnų kaimo (dabartinis Pakruojo rajonas) gyventojų Medzeliauskų sodyboje kautynėse su NKVD vidaus kariuomenės 25-ojo šaulių pulko kareiviais ir NKVD Vaškų valsčiaus poskyrio stribais žuvo 22 Jungtinės Kęstučio apygardos partizanai. Šešiolikos žuvusių...
Ekspozicijos Kauno IX forto muziejuje fragmentas. Kauno IX forto muziejus (toliau – KDFM), Renata Vinckevičiūtė-Kazlauskienė Karolis Sabutis, Kauno IX forto muziejaus Ekskursijų vadovas, istorikas, www.voruta.lt XX amžius Lietuvos ir pasaulio istorijoje paliko gilių žymių, nuoskaudų ir traumų. Nepaisant to, kad pirmosios XX a. pusės istorijos gyvųjų liudytojų liko mažai, diskusijos visuomenėje netyla, ir šio amžiaus...
Slovėnijos Respublikos krašto apsaugos ministro parašu žymėtas medalis – istorinio NATO viršūnių susitikimo Vilniuje dovana Okupacijų ir laisvės kovų muziejui, nuo pat 1992 m. autentiškai liudijančiam pasauliui apie komunizmo nusikaltimus. Atminimo medalį muziejaus direktoriui istorikui Remigijui Černiui įteikė sudėtingoms Europos karų ir konfliktų temoms darbotvarkėje laiko randantis Slovėnijos Respublikos krašto apsaugos ministras Marjan Šarec. Jis 2023...
Minėjimo renginys Dabar Lietuvoje Laisvės kovų istorijos plotmėje vyksta diskusijos, kada ir kas labiausiai lėmė rezistencijos pradžią slenkant frontui ir prasidedant antrajai sovietų okupacijai 1944 metų liepos mėnesį. Sovietams išstūmus vokiečius iš Lietuvos, visoje teritorijoje ėmė kurtis partizanų būriai, dažniausiai vadovaujami buvusių Lietuvos kariuomenės jaunesniųjų karininkų. „Lietuvos partizanai tęsė kariuomenės tradicijas, naudojo jos uniformas, karinius...
Raimundo Kaminsko nuotraukose – 1941 metų Birželio sukilimo 82-ųjų metinių minėjimas Kaune Zigmas Tamakauskas, Kaunas, www.voruta.lt Baigėsi birželis – pirmasis vasaros mėnuo. Mūsų kalendoriuje jis vadinamas šviesiausiu metų mėnesiu, turėjusiu keletą gražių prasmingų lietuviškų pavadinimų. Tačiau išlikusioje žmonių sąmonėje šis mėnuo vadintas ir baisiojo birželio vardu: Sovietų Sąjunga 1940 metais okupavusi Lietuvą, po metų,...
Dalia Poškienė, Kaunas, www.voruta.lt 2023 m. birželio 27 d. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungoje (LPKTS) surengta konferencija „Kovos už Lietuvos Nepriklausomybę 1941 metų birželį“. Iniciatoriai – XXVII knygos mėgėjų draugija, birželio 27 d. paminėjusi savo atkūrimo 30-ąjį gimtadienį, ir LPKTS Kauno filialas. Renginyje dalyvavo iš JAV (Čikagos) atvykęs jauniausias 1941 m. Birželio sukilimo...
Komunistų mitingas, remiantis Lietuvos okupaciją ir Liaudies vyriausybę. Kaunas, P. Vileišio aikštė. 1940 m. birželio 24 d. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 2, b. 2, l. 10-2. Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis Povilas Lašas-Spiridonovas gimė 1879 m. birželio 23 d. Kaune.[1] 1898 m. baigė Kauno gimnaziją, tarnavo Rusijos imperijos...
Joniškėlio mstl. 1941 m. Birželio sukilėlių būrio nuotrauka Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Visiems žinoma, kad istorija linkusi kartotis. Įrodymų netrūksta ir šiandien. Kita vertus, svarbiausių įvykių neištrinsi nei iš žmonijos atminties, nei iš mokslinių analų. Tad nenuostabu, kad ir šio komentaro, skirto karštajam 1941 – ųjų birželiui, pagrindinė mintis apie sunkų to metu lietuvių...
Poetė ir vertėja Vanda Martins ir 2022 m. išleista knyga „Литоуцы ля мора Лапцевых“ Ramunė Jarmalavičiūtė, Trakų viešosios bibliotekos Aukštadvario padalinio vyr. bibliotekininkė, www.voruta.lt Skaudūs prisiminimai, kurių kartais netgi nesinori prikelti, dar glūdi buvusių sovietinio režimo tremtinių, kalinių, jų šeimų narių akyse. Nesinori, tačiau be galo svarbu yra atmintis ir žinojimas. Kad neužmirštume, kad gerbtume...
„Grįžo, negrįžo, likimas nežinomas…“ – šie žodžiai ir ištremtųjų į Rusijos platybes vardai bei pavardės šiemet birželio 14-ąją skambės ir Lietuvos šaulių sąjungos narių lūpose tiek Lietuvoje, tiek Europos Parlamente Strasbūre. „Negalime jų pamiršti. Gyvų tų įvykių liudininkų vis mažėja, o istorinė atmintis turi būti gyva – reikia priminti apie trėmimus ir išvežtus žmones, apie...
Dr. Andrius Navickas. Asmeninė nuotr. Filosofijos dr. Andrius Navickas, www.voruta.lt Atminties kalendoriuje turime dvi labai skaudžias, krauju pažymėtas dienas: birželio 14-oji ir 15-oji. Buvo jau prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas. Tik tiems, kurie atkakliai „žiūrėjo į kitą“ pusę, dar galėjo likti iliuzijų dėl stalinistinės Sovietų Sąjungos ar nacistinės Vokietijos užmojų. Daug valstybių Europoje susiduria su panašia...
2023 m. birželio 15 d., ketvirtadienį, 17 val. Seimo lankytojų centre (Gedimino per. 60, Vilnius) vyks Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išleisto daugiatomio leidinio „Lietuvos gyventojų genocidas“ paskutiniosios – 6-tosios – dalies pristatymas ir viso leidinio ruošimo bei leidybos darbų pabaigtuvės. Leidinį „Lietuvos gyventojų genocidas“ pristatys atsakingoji redaktorė Birutė Teresė Burauskaitė, LRS Laisvės...
Birželio 1-osios mitingo dalyviai Jonas Burokas, Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos garbės pirmininkas, laisvės kovų dalyvis, www.voruta.lt Nepaskelbtas, grobuoniškas Rusijos karas prieš Ukrainos tautą istoriškai kartojasi. Apmąstymai po įvykusio mitingo prie Rusijos ambasados „Šalin kruvinas rankas nuo Ukrainos vaikų!“ Komunizmo nusikaltimų žmoniškumui padariniai Lietuvoje neturi senaties. Jie turi būti įvertinti LR įstatymu. Šio įstatymo LRS priėmimo...
Per 1990 pradžios Lietuvos laisvės lygos antisovietinį mitingą Vilniuje kalba A. Terleckas, greta jo A. Tučkus (su garsiakalbiu) ir A. Andreika. Nuotraukos šaltinis vle.lt Birželio 9 d., penktadienį, 10 val., Seimo Kovo 11-osios Akto salėje (I rūmai) Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas organizuoja minėjimą „Antanas Terleckas ir 45-osios Lietuvos laisvės lygos metinės“. Renginio pradžioje...
Antanas Lukša-Arūnas 2023 m. gegužės 31 d. sukanka 100 metų, kai gimė ANTANAS LUKŠA – Laisvės kovotojas, karys savanoris, buvęs politinis kalinys, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos ilgametis vadovas ir Garbės pirmininkas, Prienų garbės pilietis, Vyčio Kryžiaus kavalierius. Antanas Lukša – legendinio partizano Juozo Lukšos-Daumanto brolis. Antano Lukšos 100 -ųjų gimimo metinių minėjimas vyks...
Stasys Miliukas, Klaipėda, www.voruta.lt N. Švogžlys gimė 1899 m. Švenčionių valsčiuje, Trebučių kaime, Mataušo ir Julijos Švogžlių šeimoje. Nepriteklių varginama Švogžlių šeima 1899 m. išvyko į Rygą, kur tėvas gavo darbą fabrike. Paaugęs Nikodemas Rygoje lankė rusišką mokyklą, išmoko latviškai. 1915 m. pritrūkusi maisto Švogžlių šeima grįžo į gimtinę. 1916 m. Nikodemas pradėjo mokytojauti Švenčionyse,...
Socialinių tinklų nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Skaidrus, bet vėsus pavasaris šuoliuoja per Lietuvą, nešdamas su savimi dirbtinę darbo žmonių šventę, lietuviškos spaudos atgavimo, radijo darbuotojų, žiniasklaidos, visokias kitokias atmintinas dienas, kol galų gale atsiduria į Europos dieną arba į Rusijoje tebevadinamą Pergalės Antrajame pasauliniame kare dieną. Mes jau ne kartą rašėme, kad...
Kaune, Aukštųjų Šančių kapinėse, demontuota ir išvežta skulptoriaus Konstantino Bogdano skulptūra „Karys“. Kauno miesto savivaldybės nuotr. Gegužės 1 d. įsigalioja totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas ir nauja viešųjų objektų pripažinimo, pažeidžiančių šį draudimą, pašalinimo ar pakeitimo tvarka. Praėjusių metų gruodį Seimo priimtas Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymas sudarys...
Valentinas Ardžiūnas Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas, Vytautas Jurkus, Kauno IX forto muziejaus istorikas, www.voruta.lt Valentinas Ardžiūnas gimė 1933 m. balandžio 25 d. Marijampolės apsk. Prienų vls. Pagaršvio kaime Juozo ir Marijos Ardžiūnų šeimoje. Augo su broliu Edmundu, gimusiu 1939 m. Anksti neteko tėvo, kuris mirė 1944 m. Valentino vaikystė ir jaunystė prabėgo su šeima gyvenant...
Kajatono Aksomaičio, Svetainių centro „Valgis“ Finansų skyriaus viršininko, darbo pažymėjimas, išduotas 1944 m. sausio 1 d. Originalas. Dokumentas lietuvių ir vokiečių kalbomis. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 10691/3, l. 201-3. Nijolė Maslauskienė, Lietuvos ypatingojo archyvo LKP dokumentų skyrius vedėja, www.archyvai.lt Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, Lietuvoje trūko rašomojo popieriaus, todėl sovietų okupacinės valdžios...
Komunistų mitingas, skirtas Sovietų Sąjungos agresijai prieš Lietuvą ir Liaudies vyriausybei paremti. Kaunas, P. Vileišio aikštė. 1940 m. birželio 24 d. Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr. Jonas Burokas, Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos garbės pirmininkas, www.voruta.lt Nepastebimai prabėgo 33 metai nuo 1990 m. kovo 11 dienos, kai buvo atkurta nepriklausoma Lietuvos valstybė. Ne vieną kadenciją dešiniosios politinės...
Skautiška uniforma ir istoriniai dokumentai Šią savaitę atrasti dokumentai, liudijantys, jog pripažintas Lietuvos vadovas, partizaninio judėjimo vienas iš vadų A. Ramanauskas – Vanagas iki sovietų okupacijos priklausė skautų organizacijai. Šiuo metu yra rengiamas skautų istorijos trečiasis tomas ir archyvinių dokumentų paiešką inicijavo jo sudarytoja Nomeda Bepirštytė. Ji teigia, kad pirmajame skautų istorijos tome rengtame išeivijoje...
archyvai.lt nuotr. Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos siūlymui atsisakyti ministerijai nebūdingos ir perteklinės funkcijos išduoti tremties faktą patvirtinančius dokumentus. Pasak vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, tremties faktą patvirtinantį dokumentą Lietuvos piliečiai galės gauti paprasčiau ir greičiau, tiesiogiai kreipdamiesi į Lietuvos ypatingąjį archyvą. „Lietuvos piliečiai, patyrę tremtį ir skaudžius išgyvenimus, negali tapti perteklinių biurokratinių procedūrų...