Kovotojai dėl lietuviškų pamaldų „savavališkai“ gieda Seinų bazilikoje Sigitas Birgelis, www.punskas.pl Dėl parapijiečių ryžtingumo ir kun. Antano Žievio dėka Punske pavyko išsaugoti lietuviškas pamaldas. Seinuose neramumai ir kova dėl pamaldų tęsėsi. Jų siekius palaikė užsienyje gyvenantys dvasininkai, tarp jų: kun. Juozas Budzeika iš Londono, kun. A. Deksnys iš Romos ir kun. P. Gavėnas iš Pietų Amerikos,...
Punsko parapijiečiai atvyksta į lietuviškas pamaldas Sigitas Birgelis, www.punskas.pl Tęsiame pasakojimą apie lietuvių kovas dėl teisės melstis gimtąja kalba Suvalkų trikampyje. Kunigo A. Žievio įpėdinis kun. Kazimieras Ramanauskas Punske klebonavo 1949–1956 m. Jis buvo kilęs iš Kalvarijos, gerai kalbėjo lietuviškai, nors save laikė lenku (prieš Antrąjį pasaulinį karą, klebonaujant Antanui Žieviui, Punske buvo vikaru). Lomžos...
Punskas Sigitas Birgelis, www.punskas.pl Minėdami 40-ąsias lietuviškų pamaldų atgavimo Seinų bazilikoje metines, tęsiame pasakojimą apie lietuvių kovas dėl teisės melstis gimtąja kalba. Už daug ką turime būti dėkingi Punsko klebonui kun. Antanui Žieviui. Jis dirbo įvairiose Lenkijos parapijose, tarnavo Lenkijos kariuomenės karo kapelionu (jam suteiktas majoro laipsnis). Išėjęs į atsargą, persikėlė į Punską, kur nuo...
Seinų bazilikos vidus Sigitas Birgelis, www.punskas.pl 1983 m. spalio 16 d., švenčiat 5-ąsias popiežiaus Jono Pauliaus II pontifikato metines, po 37 metų kovų į Seinų baziliką buvo grąžintos lietuviškos pamaldos. Nuo tų įvykių prabėgo 40 metų. Seinų lietuvių pastangos nenuėjo veltui – pamaldos lietuvių kalba šioje šventovėje yra atnašaujamos ir dabar. Daugelio kovotojų dėl lietuviškų...
Sigitas Birgelis, www.punskas.pl Lenkija nuo seno buvo (ir galbūt dar yra) Europos katalikiškų šalių avangarde. Komunistiniais laikais lenkams Bažnyčia buvo didžiausias autoritetas, pagrindinis visuomenės ramstis ir atspara ateizmui bei komunizmui. Viskas pradėjo keistis Lenkijai atgavus savarankiškumą. Po 1990 m. Bažnyčia nustojo būti žmonėms tokia reikalinga. Per paskutiniuosius trisdešimt metų tikinčiųjų procentas gerokai sumažėjo. Pastaraisiais metais...
Sigitas Birgelis, www.punskas.pl Ką pakeitė Lenkijos tautinių mažumų įstatymas Suvalkų krašto lietuvių gyvenime? Tęsinys. Pirmąją dalį galima skaityti ČIA. Antrąją – ČIA. Ne visos dvišalės sutartys abiem šalims būna lygiai naudingos. 2021 m. rugsėjo 17 d. Lenkijos nacionalinio švietimo ministras Dariusz Piontkowski ir Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius Vilniuje pasirašė „Deklaracijos dėl...
Sigitas Birgelis, www.punskas.pl Ką pakeitė Lenkijos tautinių mažumų įstatymas Suvalkų krašto lietuvių gyvenime? Tęsinys. Pirmąją dalį galima skaityti ČIA. Tarp įstatymo nuostatų ir jo vykdymo kartais žioji praraja. Įrašas, kad dvigubi pavadinimai galimi tose vietovėse, kur tautinių mažumų atstovų skaičius viršija 20 proc., yra mažai ko vertas, nes sprendimą dėl vietovardžio pavadinimų įteisinimo priima savivaldybės...
Seinų apskrities viršininko pavaduotojas Romas Vitkauskas prie paminklinio akmens Albino Žukausko tėviškėje Sigitas Birgelis, www.punskas.pl Ką pakeitė Lenkijos tautinių mažumų įstatymas Suvalkų krašto lietuvių gyvenime? Lenkijos tautinių mažumų padėtį reguliuoja įvairūs normatyviniai aktai, Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija, tarpvalstybinės sutartys ir kt. Vienas svarbių normatyvinių aktų yra Tautinių mažumų įstatymas (TMĮ). Lenkijoje jis...
Stanislovas Sajauskas Sigitas Birgelis, www.punskas.pl Šis straipsnis apie įdomų, daug gyvenime nuveikusį, Lietuvai reikšminga žmogų. Mūsų krašto gyventojai pažįsta jį kaip iškilų metraščio „Terra Jatwezenorum“ straipsnių apie numizmatiką autorių. Lietuvoje jis žinomas ir vertinamas kaip gabus fizikas, istorikas, taip pat kraštotyrininkas ir leidėjas… Turbūt supratote, kad šiandien noriu jums papasakoti apie Kaune gyvenantį habilituotą daktarą,...
Vidugirių lietuviška pradinė mokykla Lenkijoje Sigitas Birgelis, www.punskas.pl Lenkijos politikai dažnai kritikuodavo Lietuvą, esą ji galėtų imti iš Lenkijos pavyzdį ir sudaryti lenkams tokias sąlygas, kokias turi Lenkijos lietuviai. Ar iš tikrųjų jie to norėtų? 2020–2021 mokslo metais Lietuvoje veikė 46 pradinės mokyklos, kuriose lenkų mokomąja kalba mokėsi 9,12 tūkst. mokinių. Lenkijoje veikia 3 lietuviškos...
Sigitas Birgelis, punskas.pl Tęsiame pasakojimą apie 1905 m. lietuvių tautinį sukilimą. Pirmąją straipsnio dalį galima skaityti ČIA. Antrąją – ČIA. Trečiąją – ČIA. 1906 m. sausio 1 d. už dalyvavimą tautiniame judėjime žandarai Andrių Matulaitį areštavo ir pasodino į Kalvarijos kalėjimą. Kalėjimo sąlygos buvo nepakenčiamos. Kameros perpildytos judėjimo dalyviais, o tardymų niekas nevykdė. Kalėjimas buvo skirtas 250...
Sigitas Birgelis, punskas.pl Tęsiame pasakojimą apie 1905 m. lietuvių tautinį sukilimą. Pirmąją straipsnio dalį galima skaityti ČIA. Antrąją – ČIA. Nemažai informacijos apie tų metų įvykius galima rasti spaudos draudimo laikų veikėjo Andriaus Matulaitičio prisiminimuose[1]. Andrius Matulaitis gimė 1872 m. lapkričio 4 d. Kalvarijos apskrityje, Stebuliškių kaime, turtingo ūkininko šeimoje. Tėvai turėjo didelį ūkį –...
LMA prezidentas J. Banys, akad. V. Kučinskas, Jotvingių krašto istorijos paveldo metraščio TERRA Jatwezenorum vyr.redaktorius S. Birgelis, Punsko valsčiaus viršaitis V. Liškauskas Š. m. paskutiniąją gegužės dieną Viniuje, Lietuvos mokslų akademijoje, vyko Lenkijos lietuvių bendruomenės ir Punsko valsčiaus susitikimas su šios akademijos mokslininkais ir lietuvių visuomene. Renginys buvo skirtas LMA ir anksčiau minėtų Lenkijos atstovų ...
Alsėdžių valsčiaus atstovai Didžiajame Vilniaus seime Pirmąją teksto dalį skaitykite ČIA. Didelę reikšmę lietuvių tautai turėjo Didysis Vilniaus seimas. Jis posėdžiavo 1905 m. gruodžio 4–5 dienomis Vilniaus miesto salėje (dabartinė Nacionalinė filharmonija). Suvažiavime dalyvavo maždaug 2000 lietuvių iš įvairių kraštų. Pradėdamas suvažiavimą J. Basanavičius kalbėjo: „…mes jus Vilniun sukvietėme ne tik tam, kad mes vienas...
Varpininkų pasitarimo Jelgavoje (Mintaujoje) 1892 m. dalyviai. Iš kairės: stovi J. Jablonskis, J. Tumas-Vaižgantas, V. Kudirka, sėdi M. Lozoraitis, G. Landsbergis, priekyje – M. Čepas Keletą metų prieš Lietuvos nepriklausomybės 100-metį ir keletą po jo nedaug buvo rašyta apie 1905 metų lietuvių tautinį sukilimą, kurio metu žengtas pirmas žingsnis Lietuvos nepriklausomybės link. Sukilimas buvo spontaniškas, neturėjo centrinio valdomojo organo ir reiškėsi visoje...
Sigitas Birgelis, www.punskas.pl Pirmasis masinis Suvalkų krašto lietuvių iškeldinimas vyko 1941 m. ankstyvą pavasarį. Per du mėnesius perkelta į Sovietų Lietuvą maždaug pusė Suvalkų krašto lietuvių. Nuo tų įvykių praėjo jau 80 metų. Antrasis masinis Suvalkų krašto lietuvių iškeldinimas buvo planuojamas pasibaigus Antrajam pasauliniam karui. Komunistinė lenkų valdžia bandė įgyvendinti vienalytės tautiniu atžvilgiu valstybės viziją....
Sigitas Birgelis, www.punskas.pl Tęsiame pasakojimą apie priverstinį Suvalkų lietuvių iškeldinimą. Trečiąją šio pasakojimo dalį galima skaityti ČIA. Svarbiausias surinkimo punktas perkeliamųjų į sovietinę teritoriją buvo Lazdijai. Perkeliamieji iš pradžių buvo apgyvendinti mokyklos pastate ir vietos sinagogoje, o vėliau išskirstyti į paskirties vietas. Visi gavo vienkartinę pašalpą: po 80 rublių suaugusiesiems ir po 40 rublių nepilnamečiams....
Lietuvos ambasadorius Berlyne K. Škirpa Sigitas Birgelis, www.punskas.pl Tęsiame pasakojimą apie Suvalkų krašto lietuvių priverstinį iškeldinimą. Pirmąją dalį galima skaityti ČIA.Antrąją – ČIA. Lietuvos ambasadorius Berlyne K. Škirpa, norėdamas padėti Suvalkų krašto lietuviams, siūlė jiems kreiptis į patį Hitlerį su tokio turinio tekstu[1]: „Mes, žemiau pasirašiusieji lietuviai iš Suvalkų srities, drįstame kreiptis į Jus, pone Fuehreri ir...
Sigitas Birgelis, www.punskas.pl Tęsiame pasakojimą apie Suvalkų krašto lietuvių priverstinį iškeldinimą. Pirmąją dalį galima skaityti ČIA: Kaip rašo istorikas dr. Bronius Makauskas[1], perkeliamieji iki 1941 m. kovo 18 d. turėjo pateikti dokumentus, įrodančius jų tautybę. Perkeliamųjų sąrašai buvo sudaromi rusų ir vokiečių kalbomis. Ten įrašydavo gimimo vietą ir datą, tautybę, pilietybę, šeimos sudėtį, profesiją, gyvenamąją vietą....
Sigitas Birgelis, www.punskas.pl 80 metų skiria mus nuo priverstinio Suvalkų krašto lietuvių iškeldinimo į rusų okupuotą Lietuvą. Per du mėnesius buvo iškeldinta didelė dalis šio krašto lietuvių tautybės žmonių. Gyventojams buvo padaryta didžiulė moralinė ir materialinė žala, pakirstos tautinės šaknys. Apie Suvalkų krašto lietuvių iškeldinimą rašyta ne kartą. 1997 m. Punsko „Aušros“ leidykloje pasirodė Onutės...
Sigitas Birgelis, www.punskas.pl Kviečiame susipažinti su prof. M. Romerio dienoraščio fragmentais, kuriuose jis aprašo savo kelionę į Lenkijos ir Lietuvos neutralų ruožą, Punską. Suvalkuose M. Romeriui reikėjo gauti leidimą peržengti demarkacinę liniją ir susitvarkyti arklius kelionei į Punską. Leidimą vargais negalais gavo. Blogiau sekėsi su kinkiniu. Nors Suvalkuose buvo turgaus diena, vežėjų žydų iš Punsko...
Prof. Mykolas Romeris Sigitas Birgelis, www.punskas.pl Tęsiame pasakojimą apie Mykolą Romerį, kuris 1920 m. lapkričio mėnesį, vykdamas į Lietuvą, apsilankė Suvalkuose. Suvalkuose Jonas Kasakaitis jį pakvietė į namus. Vakarienė buvo su degtine. Be šeimininkų, dalyvavo dar keliolika svečių, tarp jų dr. T. Nonevičius. Tai buvo gydytojas, visuomenės veikėjas, daug šiam miestui nuveikęs žmogus. Dėkingi miesto...
Prof. Mykolas Romeris Sigitas Birgelis, www.punskas.pl Tęsiame pasakojimą apie Lietuvos konstitucinės teisės tėvą prof. Mykolą Romerį. Nepaprastai įdomus ir vertingas yra jo lenkų kalba parašytas 40 tomų dienoraštis, kuris apima 1911–1945 metus. Tai nuostabus to laiko Lietuvos visuomeninio, kultūrinio ir politinio gyvenimo metraštis. Jį prieš dvejus metus išleido Lietuvos istorijos institutas. Dienoraštyje M. Romeris aprašo...
Prof. Mykolas Romeris Sigitas Birgelis, www.punskas.pl Pernai minėjome Lietuvos konstitucinės teisės tėvo, teisininko, publicisto, visuomenės ir politikos veikėjo prof. Mykolo Romerio 140-ąsias gimimo metines. Tai neeilinė, daug ką nuveikusi Lietuvai, visuomenei ir mokslui asmenybė. M. Romeris gimė 1880 m. gegužės 17 d. Bagdoniškyje Mykolo Kazimiero ir Konstancijos Romerių šeimoje. Aukštąjį išsilavinimą įgijo Peterburgo teisės mokykloje....
Jotvingiai. Asociatyvi punskas.pl nuotr. Sigitas Birgelis, www.punskas.pl Šiandien daug kas gali paklausti, kur tie jotvingiai, kuriuos dažnai minime, gyveno, kur jų gyvenamojo ploto ribos. Jas šiandien sudėtinga būtų nurodyti. Vakaruose jotvingiai ribojasi su prūsų galindais ir nadruviais, šiaurėje – su lietuviais. Neaiškios rytinės ir pietinės ribos. Rusios ir Lenkijos šaltiniai rodo, jog apie 1264 m. jotvingių...
Sigitas Birgelis, www.punskas.pl Dėl pandemijos pernai negalėjome pristatyti naujausio istorijos paveldo metraščio „Terra Jatwezenorum“ (Jotvingių kraštas) tomo nei mūsų krašte, nei Lietuvoje. Punske neįvyko konferencija. 2020 m. metraštyje spausdinama daug vertingų ir įdomių straipsnių. Verta su jais susipažinti. Antrojoje dalyje publikuojama 18 istorinio pobūdžio straipsnių. Jos apimtis – 24 spaudos lankai (384 puslapiai). Kuo įdomi...
Sigitas Birgelis, www.punskas.pl Pasirodė istorijos paveldo metraščio „Terra Jatwezenorum“ (Jotvingių kraštas) XII tomas – pirmoji ir antroji dalys. Tai gera žinia. Bloga yra tokia, kad dėl pandemijos negalėjome jo pristatyti nei mūsų krašte, nei Lietuvoje. Punske neįvyko konferencija, kuri kasmet pritraukdavo nemažą būrį klausytojų. Ne visiems straipsnių autoriams galėjome pristatyti ir autorinius egzempliorius. Šių metų pradžioje...
Lietuvos savanorių kapai Berznyko kapinėse. punskas.pl nuotr. Sigitas Birgelis, www.punskas.pl Per pastaruosius keliolika metų Berznykas buvo lietuvių visuomenės dėmesio centre. Prie istorinio kelio Seinai–Gardinas nusidriekęs nedidelis miestelis yra viena seniausių šio krašto gyvenviečių. Tik 3,5 km jį skiria nuo Lietuvos sienos, 10 km nuo Seinų. Miestelio centrą sudaro XVI a. suformuota aikštė, kurioje stovi medinė...
Sigitas Birgelis, punskas.pl Lietuvos Seimas 2020-uosius metus paskelbė Lietuvos žydų istorijos metais. Šiuo sprendimu LR parlamentas norėjo paminėti rabino, litvakų religinės minties lyderio, Vilniaus Gaono Elijo ben Saliamono Zalmano 300-ąsias gimimo metines. Lietuvos žydų istorija yra Lietuvos istorijos dalis. Jie reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos valstybingumo, istorijos, kultūros ir mokslo raidos. Punsko žydų vestuvės Prieš žydų...
Rabino Liubovskio namas Sigitas Birgelis, Punskas, www.punskas.lt Lietuvos Seimas 2020-uosius metus paskelbė Lietuvos žydų istorijos metais. Šiuo sprendimu LR parlamentas norėjo paminėti rabino, litvakų religinės minties lyderio, Vilniaus Gaono Elijo ben Saliamono Zalmano 300-ąsias gimimo metines. Iki Antrojo pasaulinio karo daugumą Punsko gyventojų sudarė žydai. Jie vertėsi prekyba, laikė alines, kepyklas. Tarp jų buvo...