Šalčininkai

Pagrindinis puslapis Šalčininkai
Įrašas

Eišiškių S. Rapolionio gimnazijoje – mokytojų Atvelykio šventė

Aušra VIRVIČIENĖ, Vilnius „Velykos – pavasario šventė, bet kuomet švenčiamas Atvelykis Eišiškių S. Rapolionio gimnazijoje, žinokite, jog pavasaris jau iš tiesų atėjo“, – taip juokavo gimnazijos mokytojai, į Atvelykį sukvietę visų Šalčininkų rajono lietuviškų mokyklų mokytojus. „Tokia iš širdies organizuojama šventė suteikia daug džiaugsmo“, – šiltų žodžių pedagogams negailėjo Švietimo ir mokslo ministerijos Regioninių mokyklų...

Įrašas

V. Landsbergis: Vilniaus krašte tebegyvuoja tarybų valdžia LLRA asmenyje

Eglė SAMOŠKAITĖ Lietuvos lenkų gyvenamame Vilniaus krašte tebegyvuoja tarybų valdžia Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) asmenyje. Tokią nuomonę išsako Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų patriarchas, europarlamentaras, prof. Vytautas Landsbergis, trečiadienį, 2012 m. vasario 22 d., pristatęs drauge su lenkų kolega Mariuszu Maszkiewicziumi (Mariuš Maškievič) išleistą pokalbių knygą „Mūsų patriotizmas, jų šovinizmas?“ „Lietuva užleido šitą kraštą tarybų valdžiai Lenkų rinkimų...

Įrašas

Ko siekia Lenkija Lietuvoje

1. Ko nori Lenkija Lietuvoje? Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas ir Užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis pareiškė: „Lenkijos ir Lietuvos santykiai bus tokie geri, kokie bus Lietuvos Vyriausybės santykiai su lenkų tautine mažuma. Tai kodėl tie santykiai tarp abiejų valstybių nėra geri, nors lenkų kultūros padėtis Lietuvoje geriausia pasaulyje, o lenkai čia užima ko gero daugiausia aukštų...

Įrašas

Lietuviškas žodis skamba Baltarusijos pašonėje

Ten, kur teka Verseka, ten, kur kur gimė Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto žmona Ona, ten, kur kelius išklampojęs vienas lietuviškojo žodžio pradininkų Stanislovas Rapolionis, eidamas Jono Pauliaus II gatve, būtinai pamatysi modernų pastatą, pažymėtą 26-uoju numeriu. Tai lietuviškoji Stanislovo Rapolionio gimnazija. 2006 m. gruodžio 28 d. Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos Sprendimu tokia ji tapo tik...

Įrašas

Apie „Lietuvos lenko“ sąvokos kilmę

Kiek lietuvių žino kad Lietuvos konstitucinės teisės tėvu vadinamas Mykolas Riomeris (Mykolas Romeris) save labiau laikė ne lietuviu, o Lietuvos lenku? Apie „Lietuvos lenko“ sąvokos kilmę ir prasmę LRT laidoje „Įžvalgos“ Virginijus Savukynas kalbėjosi su Istorijos instituto direktoriumi Rimantu Mikniu. Knygą apie M. Riomerį parengęs žinomas istorikas atskleidžia, kad XIX-XX amžiaus sandūroje buvo galimybė susiformuoti...

Įrašas

R. Miknys: prarandame galimybę turėti Lietuvos lenkus, o ne lenkus Lietuvoje

Virginijus SAVUKYNAS Kiek lietuvių žino kad Lietuvos konstitucinės teisės tėvu vadinamas Mykolas Riomeris (Mykolas Romeris) save labiau laikė ne lietuviu, o Lietuvos lenku? Apie „Lietuvos lenko“ sąvokos kilmę ir prasmę LRT laidoje „Įžvalgos“ Virginijus Savukynas kalbėjosi su Istorijos instituto direktoriumi Rimantu Mikniu. Knygą apie M. Riomerį parengęs žinomas istorikas atskleidžia, kad XIX-XX amžiaus sandūroje buvo galimybė...

Įrašas

XV-oji „Šalčios aleliumų“ šventė

Maloniai kviečiame į XV-ąją „Šalčios aleliumų“ šventę Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijoje 2012 m. sausio 28 d. (šeštadienį). Programa: 8.30-10.00 val. – Registracija 10.00-12.30 val. – Šventės pradžia, koncertas 12.30-13.00 val. – Pietūs, parodų apžiūra 13.00-14.30 val. – Koncerto tęsinys 14.30-16.00 val. – Diskoteka aktų salėje, mokytojų ir svečių pašnekesiai prie kavos puodelio Organizatoriai Kvietimas_Salcios aleliumai_2012...

Įrašas

R. Maceikianecas. Laiškas Kultūros ministrui

Ryšardas MACEIKIANECAS Gerbiamas Ministre, Jau ne pirmi metai Vilniaus rajone Juodšiliuose barbariškai ir sistemingai niokojamas namas, kuriame gyveno vienas iš iškiliausių Lietuvos ir Europos rašytojų Juozapas Mackevičius (Józef Mackiewicz, 1902–1985). Jo knygos apie Sovietų Lietuvos okupaciją, Sovietų režimo nusikalstamos veiklos gili ir visapusiška analizė neturi analogų. Jo romanai, apysakos, straipsniai ir polemikos, rašytos kaip liudytojo,...

Įrašas

Apie Lietuvos ir Lenkijos santykius

2011 m. lapkričio 14 d., pirmadienį, į Lietuvą atvyko už tautines mažumas atsakingas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) komisaras Knutas Vollebaekas. Jis susitiko su Lietuvos politikais. Lapkričio 15-ąją keliaus į Šalčininkų rajoną ir lankysis tautinėse lenkų ir rusų mokyklose. Komisaro vizito Lietuva sulaukė, kai jau kuris laikas tarp Lietuvos ir vietos lenkų bendruomenės tvyro...

Įrašas

Pasėta lietuvybė augina vaisius Šalčininkų krašte

Vidmantas ŽILIUS, Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos direktorius Vidmanto Žiliaus pasisakymas, nuskambėjęs 2011 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos Seime vykusioje konferencijoje „Iššūkiai valstybės vientisumui prieš dvidešimt metų ir šiandien“, skirtoje pietryčių Lietuvos problemoms aptarti. Praėjo 20 metų, kai buvo sukurta Valstybinė komisija Rytų Lietuvos problemoms nagrinėti, iškilus didelė grėsmei Lietuvos valstybei. Iš šio laiko nuotolio...

Įrašas

Nuolaidos lenkams negerina santykių su Lietuvos piliečiais

Habil. m. dr. Kazimiero Garšvos pasisakymas, nuskambėjęs 2011 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos Seime vykusioje konferencijoje „Iššūkiai valstybės vientisumui prieš dvidešimt metų ir šiandien“, skirtoje pietryčių Lietuvos problemoms aptarti. Dabartines problemas aš suskirsčiau į 10 dalių. Pirmoji būtų Lenkijos santykiai su Lietuvos Respublika. Kadangi strateginis partneris nepripažįsta okupacijos, kišasi į respublikos reikalus, panašiai šiek...

Įrašas

Kaip gyvensime dar po dvidešimties?

Jonas UŽURKA Šiandien, vis aršiau įsiplieskiant diskusijoms apie lenkų tautines mažumas, vis aktyviau ir akiplėšiškiau veikiant Vilniaus, Šalčininkų rajonuose įvairioms vadinamosioms lenkų ar kitokioms partinėms akcijoms, aš netyčia prisiminiau 1990-1991 metus, padėtį šame krašte, atkuriant Lietuvos Nepriklausomybę. Tuo metu aš dirbau naujai įkurtame LR Krašto apsaugos departamente (KAD), buvau Vilniaus apskrities KAD štabo viršininkas, todėl...

Įrašas

Visi bijo Bumblausko

Vytautas VISOCKAS Pastaruoju metu dalyvavau dvejose konferencijose Seimo Konstitucijos salėje lietuvių ir lenkų santykių tema. Kalbėjo Lietuvai ir lietuviams palankus lenkas Ryšardas Maceikianecas, kelios lenkės iš lietuviams jau beveik prarastų Vilniaus ir Šalčininkų rajonų, bet daugiausia lietuviai, kuriems ne vis tiek, kas dedasi minėtuose rajonuose, kodėl ten neveikia Lietuvos įstatymai. Buvo konkrečiais pavyzdžiais konstatuojama daugeliu...

Įrašas

Lenkijos politikų 1 000 zlotų pakiša

Gediminas VAGNORIUS Pasibaigus Lenkijoje parlamento rinkimų kampanijai, kur, deja, nevengta ir nacionalistinės kortos, tinkamas metas atsigręžti į lietuvių padėtį Lietuvos lenkiškosiose savivaldybėse. Skirtingai nuo Lenkijos lietuvių, pietryčių Lietuvoje yra ujami ne lenkai, o lietuviai, nors ir gyvena savo Tėvynėje. Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose jie patiria vienpartiniu tautiniu pagrindu įsitvirtinusių vietos politikų kurstomą persekiojimą vien dėl...

Įrašas

Lenkų mokyklose Lietuvoje ir toliau mokoma tik lenkiškai

Nijolė DRUTO Nepaisant naujo Lietuvos švietimo įstatymo, visos pamokos Lietuvos lenkų mokyklose ir toliau vyksta tik lenkų kalba. Tai Lenkijos naujienų agentūrai PAP pareiškė Vilniaus rajono vicemeras Janas Mincevičius. „Niekas nepasikeitė. Taip, kaip ir iki šiol, visi dalykai lenkų mokyklose dėstomi lenkų kalba“, – teigė J. Mincevičius ir pabrėžia, kad „įstatymo nepaisymas yra pilietinio nepaklusnumo...

Įrašas

Lenkų skansenas Lietuvoje

Maria WIERNIKOWSKA „Tiesa apie Vilnijos lenkus nebūtinai mums maloni. Tačiau geriau nemitologizuokime patriotinio pasipriešinimo prieš lietuvių priespaudą.“ „Nemesim žemės, iš kur esame kilę“, – per garsiakalbius skamba fonas, bet protestuojančių lenkų minia, susirinkusi prie Vilniaus valdžios būstinės, nedainuoja. Plakatą su užrašu „Sakome NE mūsų vaikų nutautinimui“ laiko patys vaikai. Aš tokiomis demonstracijomis kažkodėl netikiu. Kažkada...

Įrašas

Lenkų rinkimų akcijos mitingas: rinkiminiai šūkiai ir tikrovė

Žemyna MIŠKINYTĖ, Edmundas GIRSKIS,Vilnius Į planuotą penkių tūkstančių Lietuvos lenkų mitingą 2011 m. rugsėjo 23 d. ir vėl susirinko tik apie 2 000 autobusais iš Vilniaus rajono atvežtų mokinių bei pavienių šeimų su vaikais. Atvykę dalyviai organizatorių buvo palydėti į „stop“ juosta aptvertą žolyno teritoriją už Seimo mašinų stovėjimo aikštelės. Organizatoriai taip pat išdalijo plakatus susirinkusiems mokiniams,...

Ko siekė konferencija?
Įrašas

Ko siekė konferencija?

Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys Gediminas PAVIRŽIS, Vilnius Kaip ir dera, 2011 m. rugpjūčio 25 d., Kultūros ministerijos organizuotoje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Istorinių stereotipų įveikimas kaip priemonė etninėms įtampoms neutralizuoti“ išleista programėlė, joje numatyti pranešėjai, jų pasisakymų temos, laikas diskusijoms, rezoliucijos priėmimas. Visgi, tokia rimta konferencija buvo labai mažai reklamuota, susidarė vaizdas, kad joje dalyvavo tik...

Įrašas

Lietuvos istorinės nesėkmės

Stasys BARTULIS, Kazlų Rūda Apibendrinant Liublino unijos reikšmę Lietuvai reikia pripažinti, jog po jos prasidėjo liūdniausias Lietuvos istorijoje laikotarpis, privedęs prie ponų savivalės, seimų tvarkos irimo ir galiausiai prie „Liberum veto“ teisės įsigalėjimo – vienas išdavikas paversdavo niekais viso seimo nutarimą dėl įmokų kariuomenės išlaikymui Respublikos laisvės gynimui. Atkreipiant dėmesį į lenkų ponų savanaudišką charakterį,...

Įrašas

Semeliškės Lietuvos ir kitų kraštų žemėlapiuose

Vytautas ŽEIMANTAS, Vilnius Kryžiuočių žvalgų žemėlapiuose Semeliškės pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose minimos 1377 m., kai jas nusiaubė kryžiuočiai. Gyvenvietė sena, spėjama, kad ji buvo įkurta apie 1276–1283 m., kai didysis kunigaikštis Traidenis čia leido apsigyventi nuo kryžiuočių pabėgusiems prūsams ir vakariniams lietuviams. Semeliškės buvo tarp Kryžiuočių ordino ir stambiausių Lietuvos miestų – Trakų ir Vilniaus....

Įrašas

„Misija būti lietuviu“

Su Romu Vorevičiumi, pedagogu metodininku, socialinių mokslų magistru kalbasi žurnalistas Mantas Šaltenis – 20 brandos metų Vilnijoje, Šalčios krašte. – Taip, pasirinkimo, aktyvaus darbo ir jaunystės metų… Seniai čia mano namai, puikūs draugai ir kaimynai. Tuomet savanoriškas sprendimas vykti dirbti mokytoju į Šalčininkų rajoną aplinkiniams buvo nesuprantamas – negi nėra ramesnių, paprastesnių vietų gyventi ir...

Įrašas

Šalčininkų bendruomenės „Šalčios žemė“ pirmininkė Sigita Staniulienė: mes esame

Šalčininkuose steigiasi nauja bendruomenė, kuri vadinsis „Šalčios žemė“. Bendruomenės pirmininke tapo Čiužiakampio pagrindinės mokyklos mokytoja Sigita Staniulienė. Ji atsakė į „Vorutos“ klausimus. Kas paskatino burtis bendruomenei? Šalčininkuose gyvena daugiau kaip penki tūkstančiai gyventojų. Gaila, tačiau tik dabar suprasta, kad mieste nėra jokios, turinčios juridinį statusą, visuomeninės lietuvių organizacijos. Šį pavasarį, o tiksliau …. mėnesio …. dieną, pirmą...

Įrašas

Rezoliucija dėl Rytų Lietuvos kultūros ir švietimo

Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimo REZOLIUCIJA Vilnius, 2011 m. birželio 4 d. Dėl Rytų Lietuvos kultūros ir švietimo Lietuvos Sąjūdis, padėjęs atkurti Lietuvos Respubliką ir Valstybinės lietuvių kalbos įstatymą, palaiko Lietuvos Respublikos teritorijos vientisumą ir nedalomumą, Konstitucijos ir įstatymų įgyvendinimą, Valstybinės kalbos, Švietimo ir kitų įstatymų laikymąsi, autentiškų Lietuvos vietovardžių išsaugojimą ir jų rašymą bendrine valstybine kalba,...

Įrašas

Suvokti, kas esame, reikia laiko

Raimonda RAMELIENĖ Dvi kadencijas Seime dirbęs Ryšardas Maceikianecas įsitikinęs, kad Lietuvos lenkų protus užvaldžiusi viena politinė grupuotė. Balta varna, kurios kalbos ir poelgiai nervina tiek savus, tiek svetimus. Tokia etiketė puikiai limpa R. Maceikianecui, labdaros ir paramos fondo „Vilniaus klodai“ vadovui bei ką tik įsteigtos draugijos „Pogon“ („Vytis“) nariui. Buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, vienas...

Įrašas

Žinios iš Rytų Lietuvos mokytojų sąjungos

Neseniai Trakų švietimo centre įvyko Rytų Lietuvos mokytojų sąjungos valdybos posėdis. Kadangi Sąjungos viena iš veiklos sričių yra mokytojų švietimas, tai ir posėdžio dienotvarkėje šis klausimas buvo pagrindinis. Švietimo centro direktorė Nijolė Lisevičienė pristatė centro veiklos kryptis ir pakvietė norinčius mokytojus – RLMS narius – pasinaudoti Centro teikiamomis paslaugomis. Direktorės informacija sukėlė didelį susidomėjimą tarp...

Įrašas

Šalčininkuose lietuviai teigia besijaučią ne Lietuvoje

Lietuvos lenkams aktyviai piktinantis dėl Seime priimto naujo Švietimo įstatymo, kuriuo tautinių mažumų mokyklose, be privalomų lietuvių kalbos pamokų, lietuviškai būtų dėstomos Lietuvos istorijos, geografijos ir pasaulio pažinimo temos, Vilnijos lietuviai teigia savo gyvenamose vietovėse besijaučią kaip emigrantai iš Lietuvos. „Mes čia jaučiamės kaip išeivijos lietuviai. Mano penkerių metų vaikas sako: „Mama, važiuojame į Lietuvą,...

Įrašas

Apie Lietuvos lenkus

1. „Žečpospolitoje“ jau formuojama nuomonė, kad reikia padidinti Lietuvos lenkų vertę suteikiant jiems Lenkijos pilietybę, nes Lenko korta yra per mažai. Pilietybė, tai žymiai giliau ir ilgam, – sako matematikas 2010 metais kandidatavęs į Lenkijos prezidentus K. Moraveckis. Suteikus pilietybę Vilniaus lenkams, lenkų kortą dalinti Kaune. Internete: http://www.rp.pl/artykul/638078.html 2. Šiandien vyksta piketas Lodzėje dėl Lietuvos lenkų....

Įrašas

Rezoliucija dėl lietuvių kalbos padėties Rytų Lietuvos mokyklose

Mes, Vilniaus, Šalčininkų, Trakų rajonų daugiau nei dvidešimties mokyklų atstovai, susirinkę į apvalaus stalo diskusiją „Lietuvių kalbos padėtis Rytų Lietuvos mokyklose“, organizuotą Rytų Lietuvos mokytojų sąjungos, bendradarbiaujant su ŠMM, tarėmės dėl lietuvių kalbos ugdymo kokybės konteksto Rytų Lietuvos švietimo įstaigose (lietuvių dėstomąja kalba). Mes pripažįstame, kad nūdienos iššūkiai (naujas Švietimo įstatymas, keičiamos vidurinio ugdymo programos,...

Įrašas

Ar dėl baimės prieš Lenkiją nesilaikome pariteto ir skriaudžiame Šalčininkų lietuviškas mokyklas?

„Vilnijos“ draugija konstatuoja, kad „veidrodinio principas“ skirstant mokinio krepšelio lėšas šiuo metu yra toks, kad abiejose veidrodžio pusėse (Šalčininkuose ir Punske) faktiškai daugiau gauna lenkiškos mokyklos moksleivis. Punsko bendruomenės tarybos nario Klemenso Jurkūno rašte „Vspolnota Polska“ pirmininkui (išversta Lietuvos Seime) yra rašoma, kad Punsko valsčiuje vieno moksleivio mokymosi išlaidos mokyklose lietuvių dėstomąja kalba tokios: pagrindinėje...

Įrašas

A. Butkus. Apie lenkiškas pasakas

Vytauto Didžiojo universiteto prof. Alvydas BUTKUS, Kaunas Lenkų rinkimų akcijos ideologai, išaiškėjus ankstesniems jų melams, desperatiškai griebiasi naujų melų savo skaldytojiškai ir etnoizoliacinei politikai pateisinti. Pavyzdžiui, prieš gerą pusmetį jie atkakliai melavo, jog Lenkijos lietuviai moksleiviai bei jų tėvai savo noru pasirenka Lenkijos istorijos ir geografijos dėstymą valstybine lenkų kalba, jog Punsko gatvių pavadinimai ir...