LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Rusijos apribojimai lietuviškiems pieno produktams politologui Nerijui Maliukevičiui sukelia deja vu. Jis prisimena, kaip, uždarius naftotiekį „Draugystė“, Lietuva taip pat tikėjosi gauti oficialią informaciją. „Rusija kompleksiškai taiko įvairias spaudimo priemones (pradedant kariniais manevrais prie mūsų sienos karinių, transporto ribojimu). […] Manau, kad tai savotiška krizė, reikia ją adekvačiai vertinti...
Rusija
Rusija stiprina karą prieš Lietuvą ir stabdo lietuviškų pieno produktų įvežimą
Nuo pirmadienio (2013-09-30) Rusija oficialiai ribos lietuviškų pieno produktų vežimą į Rusiją, praneša Interfaks. Apie tai informavo Rusijos vartotojų teisių apsaugos tarnybos vadovas, vyriausiasis gydytojas sanitaras Genadijus Oniščenko. Tačiau Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius sako, kad tai tik asmeninės G. Onisčenko kalbos, nes Lietuva nėra gavusi jokių oficialių raštų tuo klausimu. Tuo tarpu G. Oniščenko teigia, kad...
A. Lapinskas. Kol lenkai skųsis, gerų santykių nebus. Lenkai skundžiasi
Anatolijus LAPINSKAS 2013 m. vasaros pradžioje Kėdainiuose įvyko jau vienuoliktas lenkų kultūros festivalis „Znad Issy“ (galėtume versti „Nuo Nevėžio krantų“). Toks pavadinimas susijęs su dabartiniame Kėdainių rajone, Šetenių kaime daugiau kaip prieš 100 metų gimusiu žymiu lietuvių kilmės lenkų rašytoju, literatūros mokslininku Czesławu Miłoszu (Česlovu Milošu), savo autobiografinio pobūdžio romane „Isos slėnis“ vadinusiu Nevėžio upę...
Lietuvių kalbos stovykloje mokyta ne tik kalbos
Loreta Mačiulienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Liepos mėnesį Alantoje ir Birštone vyko pirmoji Rusijos Šiaurės ir Sibiro lietuvių vaikų lietuvių kalbos ir kultūros stovykla. Pirmieji sakiniai, dėliojami prosenelių kalba, reikalauja susikaupimo ir drąsos. Jos, beveik mėnesį Alantos ir Birštono stovykloje praleidusiems jaunuoliams, nestinga. „Čia oras daug šviežesnis nei Sankt Peterburge. Lietuva, man atrodo, yra...
Vaizdai iš Sibiro: ekskavatoriaus perskrostas karstas ir ant kalinių kaulų statomi gyvenamieji namai
Kęstutis CEMNOLONSKIS Kaulais nuklotos Laptevo jūros pakrantės ir ant Sibiro kalinių kaulų statomi gyvenamieji namai – tokius vaizdus teigia regėjęs beveik 40 ekspedicijų į Sibirą surengęs žymus keliautojas, fotografas ir operatorius Gintautas Alekna. „Tai, kad lietuvių kapinės Sibire vis dar išlikusios, turime būti „dėkingi“ netvarkai, kuri yra Rusijos kapinėse“, – sako daugelio ekspedicijų į lietuvių...
Šauksmas iš Pavolgio
Algimantas JAZDAUSKAS, Vilnius Kaip žinome, 1863-1864 m. kilo Abiejų Tautų Resbublikos (Lietuvos ir Lenkijos) nacionalinio ir socialinio išsivadavimo sukilimas prieš Rusijos imperijos valdžią. Laisvės kovos vyko abiejų šalių teritorijose bei jų etnografinėse dalyse – Baltarusijoje ir Ukrainoje. Dalyvavo apie 200 tūkst. sukilėlių. 1864 m. rudenį caro valdžia sukilimą žiauriai numalšino. Buvo nuteista mirties bausme, katorga...
Lietuvių bendruomenės įkūrėja: gyvenantys Lietuvoje ne taip myli ir gerbia savo tėvynę, kaip mes, gyvendami labai toli
Zinaida Paškevičienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Karelijos lietuvių Petrozavodsko bendruomenė vienija kelias dešimtis čia gyvenančių lietuvių. Daugelis neslepia jau pamiršę savo gimtąją kalbą, todėl labiausiai norėtų jos mokytis ir išmokyti kalbėti vaikus. Prieš septynerius metus įsikūrusi Petrozavodsko lietuvių bendruomenė vienija kelias dešimtis lietuvių, o lietuvos pilietybę Karelijoje turi per tūkstantį gyventojų. Mišriose šeimose gyvenantys ...
Norilsko sukilimas į istoriją įėjo kaip svarbi kalinių pergalė
Irma Janauskaitė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Praėjo 60 metų, kai Norilsko lageriuose Rusijoje sukilo politiniai kaliniai, tarp jų buvo ir tūkstančiai lietuvių. Buvę norilskiečiai dabar patys stebisi, kaip ištvėrė vergiškas sąlygas, kaip per šaudymus nejuto baimės. Pirmasis po Stalino mirties protestas lageryje nusinešė šimtus aukų, bet kaliniams pavyko išsireikalauti šiek tiek pagarbos ir geresnių...
Į 1863 metų sukilimą valstiečiai raginti lietuviškai
1863 metų sukilimas Lenkijos Karalystėje ir Lietuvoje (po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų Rusijos imperijos prisijungtose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėse) turėjo tikslą atkurti XVIII a. pabaigoje panaikintą Lenkijos ir Lietuvos valstybę arba, kaip tada ji buvo vadinama, „Lenkiją“. Jau apie 1858 m. Lenkijos Karalystėje prasidėjo sukilimą pranašaujantis patriotinis sąjūdis. Įspūdingiausia jo dalis buvo gyventojų patriotinės manifestacijos,...
L. V. Medelis. Lenkijos žygis į Rytus
alkas.lt Youtube.com platinami filmai apie tai, kad Lenkijos valdžia atsiima Vilnių Lenkijos karas su Rusija – fantazija ir realybė Šiuo metu Lenkiją ir lenkus dažnai matome tik per tomaševskininkų elgsenos ir reikalavimų prizmę. Ir neretai pamirštame savo „adresą“, t.y. buvimą dviejų didelių konkurentų – Lenkijos ir Rusijos – vidurkelyje, o tame kelyje vyksta daug įdomių...
Santykiai su Lenkija – partnerystė ar vasalystė?
Prof. Alvydas BUTKUS, Kaunas Dviejų asimetriškų valstybių – Lietuvos ir Lenkijos – santykiai vertinami labai nevienodai. Mat Lenkija partnerystę su Lietuva įsivaizduoja kaip savo interesų besąlygišką įgyvendinimą Lietuvoje. Dalis Lietuvos politikų Lenkijos ultimatumus, deja, traktuoja kaip teisėtus, o Lenkijos priekaištus priima per smurtautojo nuskriaustos moters savivoką: „gal aš tikrai kalta?“ Šiuo nepagrįstu kaltės jausmu tie...
1863 m. sukilimo tremtinių palikuonys Suvalkijoje
Antanas ŽILINSKAS, Vilkaviškio krašto muziejaus direktorius Per Lietuvą vingiuojantis 1863 m. sukilimui atminti muziejų kelias, 2012 m. balandžio mėn. atkeliavo į Vilkaviškį. Krašto muziejus, rinkdamas istorinę medžiagą apie sukilimo pėdsakus Marijampolės apskrityje, Klausučių seniūnijoje surado keletą šeimų – 1863-ųjų sukilimo tremtinių palikuonių. Žaliojoje gyvenantis Vladas Černys iš savo tėvo ir senelio pasakojimų atkūrė giminės medį ir...
Kurortai pageidauja daugiau turistų ir siūlo lengvinti vizų išdavimą
Rūta LANKININKAITĖ Medicinos turizmą plėtojantys Lietuvos kurortai norėtų daugiau turistų iš kaimyninių šalių, todėl siūlo lengvinti Šengeno vizų išdavimą. Be to, kai kurių natūralių gydomųjų išteklių paslaugos nėra serifikuotos, o tai stabdo turistų srautus. Pernai Lietuvą aplankė daugiau nei milijonas užsienio turistų, kurie nors vieną naktį nakvojo viešbučiuose. Tačiau tokia padėtis netenkina kurortų asociacijos, skatinančios...
I. Degutienė: ar Premjeras prisiims atsakomybę už lietuvių vaikų diskriminacijos įtvirtinimą paklusus LLRA reikalavimams?
Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė kreipėsi į Ministrą Pirmininką Algirdą Butkevičių atkreipdama dėmesį į skubotą pamatinių Lietuvos švietimo ir kultūros politikos nuostatų peržiūrą, kurią inicijavo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovai Švietimo ir mokslo bei Kultūros ministerijose. „Susipažinus su Ministro Pirmininko pavedimu sudarytos darbo grupės tautinių mažumų srityje siūlymais, pagrįstai kyla klausimas, ar Jūs, kaip...
Kaip savi šaudo (tiksliau – spjaudo) į savus
Prof. Alvydas BUTKUS, Kaunas Gal ir atsibodusi ši tema, tačiau ryškėja vienas įdomus aspektas – Lietuvoje yra du atkaklūs spjaudytojai į savo šalies istoriją, kurie šiaip jau turbūt nesusėstų prie bendro stalo. Vienas iš jų – VU istorikas ir Lietuvos TV šoumenas, kiekviena patogia proga kartojantis Varšuvos kolegų nuomonę, kad 1920 m. spalio mėn. jokios...
Ir Lietuvos Karalius atvyks per Kalėdas…!
Violeta RUTKAUSKIENĖ, Čikaga, JAV Gruodžio 25-oji diena daugeliui pasaulio žmonių yra viena iš svarbiausių metų švenčių, kuria simboliškai pažymimas Kūdikelio Jėzaus gimimas Betliejuje. Seniausia kalėdinė istorija, aprašyta Šventuose raštuose, pasakoja, kaip, tąsyk danguje sužibus ryškiai žvaigždei, pasaulis sužinojo džiugią žinią apie Kristaus ir tautų Karaliaus – visų karalių Karaliaus – gimimą. Iš jos sužinome, kaip...
Dr. A. Bubnio kalba, minint Ukrainos badmečio aukų atminimą
Penktadienį, 2012 m. lapkričio 23 d., prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms Gedimino pr. ir Aukų g. sankirtoje įvyko tradicinė Vilniaus ukrainiečių bendrijos, Ukrainos ambasados bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) rengiama akcija „Uždek žvakę“, kurios metu buvo pagerbtas 1932–1933 m. badmečio Ukrainoje (holodomoro) aukų atminimas. Renginį vedė Genocido aukų muziejaus vadovas Eugenijus...
Baltistika Lietuvoje ir užsienyje
Akad. prof. habil. dr. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius Baltistikos mokslas atsirado už Lietuvos ribų. Tai buvo susiję su lyginamosios indoeuropiečių kalbotyros iškilimu devyniolikto amžiaus pirmojoje pusėje. Tos kalbotyros specialistai išaiškino, kad lietuvių kalba išlaikė daugiau senovės už kitas gyvąsias indoeuropiečių kalbas, kad ji tebeturi sveikiausią senąją fleksiją, kurią kitos gyvosios kalbos pakeitė, liko tik jos likučiai...
Tilžės aktas: faktai ir versijos
Aras LUKŠAS Šiandien Tilžės aktas vertinamas ne tik nevienareikšmiai, bet kartais ir visiškai priešingai. Požiūrių spektras platus: vieni jį lygina su Vasario 16-osios aktu ir teigia, kad be jo šiandien neturėtume Klaipėdos, o kiti tvirtina, jog dokumentas visiškai neatspindėjo daugumos lietuvininkų siekių. 2012 m. lapkričio 30-ąją, minėdami Mažosios Lietuvos dieną, prisiminkime 1918 metų lapkričio 30...
Pasiilgau lietuviškos kalbos…
LPKTB Valdybos pirmininkas Vytas MILIAUSKAS, Vilnius Kai du nusikaltėliai plėšikauja individualiai, jų galimybės ir norai yra kuklesni, o nusikaltimai – lokalinio pobūdžio. Abiem sutarus veikti drauge, apetitai didėja, o „darbeliai“ tampa dar žiauresni ir įžūlesni. Tokie draugai, pavydėdami vienas kitam padidėjusios įtakos arba didesnio grobio, neišvengiamai susipeša. Visuomenėje tokie reiškiniai vadinami „gaujų karais“. Nesena istorija...
Politinė fantastika su naftos kvapu
Ruslan ARUTIUNIAN, Vilnius 2011 m. kovo pabaigoje keturiolika Lietuvos Seimo narių (Seimo žurnale anglų k. „Lithuanian Parliamentary Mirror“ Nr. 2 (150)) paskelbė pareiškimą dėl azerbaidžaniečių genocido, neva vykusio per pastaruosius 200 metų, išskiriant kaip ryškiausius šiuo požiūriu 1905–1907, 1918–1920, 1948–53 ir 1988–1993 metus. Ši propagandinė teorija platinama nuo 1998 m. remiantis Heidaro Alijevo (buvusio Azerbaidžano...
Dauguma Lietuvos gyventojų mano, jog reikėtų reikalauti iš Rusijos atlyginti okupacijos žalą
Daugiau nei pusė apklaustų Lietuvos gyventojų teigia, jog šalies vadovybė turėtų reikalauti iš Rusijos atlyginti okupacijos metu padarytą žalą. Kaip parodė BNS užsakymu atliktos apklausos rezultatai, į klausimą, ar Lietuva turėtų, ar neturėtų reikalauti atlyginti okupacijos žalą, teigiamai atsakė 54 proc. respondentų. 41 proc. apklausos dalyvių į minėtą klausimą atsakė neigiamai, o 5 proc. neturėjo...
Lietuvos istorija mokyklose: švietimo politika ir kasdienybė*
VilniausVytauto Didžiojo gimnazijos istorijos mokytoja ekspertė Jūratė LITVINAITĖ, Vilnius Pradėjau dirbti mokykloje mūsų valstybei nesulaukus net mažiausio jubiliejaus – dar 1994 m. mokykloje trūko vadovėlių, kreidos, suolai buvo aplūžę ir išbraižyti keliolikos kartų juos trynusių jaunuolių. Mokytojai lentą valydavo savadarbiais skudurėliais, išduodančiais ganėtinai skurdžią jų buitį. Tikriausiai ne vienas pamename įkyriai per pamokas virš galvos...
V. Landsbergis: V. Putinas gali valdyti Rusiją iki gyvos galvos
Buvęs valstybės vadovas, europarlamentaras prof. Vytautas Landsbergis sako, kad Rusijos prezidento rinkimai tebuvo atrankos procedūra. Jo teigimu, prezidentu vėl tapusio Vladimiro Putino rinkimų kampanijoje dominavo karinga kalbėsena, nukreipta į vidaus ir išorės priešus. Ar ši karinga retorika gali virsti ir tolesnės V. Putino politikos pagrindu – parodys greita ateitis, pavyzdžiui, tolesnė Rusijos laikysena dėl įvykių Sirijoje,...
Mintys, paskaičius prof. Onos Voverienės knygą „Tautotyros etiudai“
Zigmas TAMAKAUSKAS, Kauno m. sav. Švietimo tarybos narys, Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus Švietimo komiteto pirmininkas Profesorės habil. soc. m. dr. Onos Voverienės knygoje atskleidžiami ne tik tautotyros mokslo pradmenys, bet ir rašoma apie žmones, asmenybes, kūrusias savo darbais lietuvių Tautos savimonę bei valstybę, vedusius Tautą į kovą už jos laisvę ir nepriklausomybę, šviečiantys savo darbais...
Dvikalbystės scenarijus
Kaimyninėje Latvijoje, kurioje šiuo metu vienintelė valstybinė kalba yra latvių, ateinantį mėnesį vyks referendumas, kuriame piliečiams bus pateiktas klausimas, ar rusų kalbą reikia pripažinti antrąja valstybine. 2,2 mln. gyventojų turinčioje Latvijoje rusų kalba gimtoji yra daugiau nei trečdaliui jų. Rusų kalbos pripažinimo valstybine aktyvistai surinko 187 tūkst. (12 proc. rinkėjų) parašų ir pagal Latvijos konstituciją...
M. Gamzajevas: V. Tomaševskis neturi teisės kalbėti visų tautinių mažumų vardu
Šarūnas ČERNIAUSKAS Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderis Valdemaras Tomaševskis papiktino kitų tautinių bendrijų atstovus savo pasisakymais apie ketinimus į rinkimus eiti su rusais bei esą dešimtimis skaičiuojamas LLRA remiančias tautinių mažumų ir kitas organizacijas. Lietuvos tautinių bendrijų tarybos (LTBT) pirmininkas Mahiras Gamzajevas DELFI teigė, esą tai nebe pirmas LLRA lyderio akibrokštas jo vadovaujamai organizacijai....
Č. Iškauskas. Vidurio Lietuva: lenkų okupacijos aidai…
Česlovas IŠKAUSKAS Jau ne kartą tvirtinome, kad savo krašto istorijos pažinimas yra tas skiedinys, kuris sutvirtina valstybės ateities pamatus, padeda atskirti grūdus nuo pelų, įžiebia patriotizmo kibirkštį. Vargu ar kam reikia sakyti, kad šiame paviršutiniškumo amžiuje dominuoja abejingumo savo istorijai mada, nuodingas kosmopolitizmo virusas, paverčiantis tautą beforme mase ir stumiantis ant išnykimo bedugnės. Kita vertus,...
A. Butkus. Baltiškos pastabos
Alvydas BUTKUS, Kaunas Stebint kaimyninių slavų šalių santykius su Baltijos šalimis, krinta į akis Lenkijos politikos dvilypumas: Lenkija neturi jokių pretenzijų Latvijai dėl latvių kalba dėstomų dalykų mokyklose, nepaisant to, kad kai kuriose Latgalos vietovėse lenkų gyvena pakankamai daug. Kodėl Latvijos vykdoma politika Lenkijai nerūpi? Gal Latvija neturi savų tomaševskių? Iš tikrųjų į Latvijos reikalus...
L. N. Rasimas. Lenkų klausimas: tiesiog netvarka
Teisininkas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Liudvikas Narcizas RASIMAS Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedaloma į jokius valstybinius darinius – taip parašyta Konstitucijos 10 straipsnyje, kurį galima pakeisti tik visuotiniu Tautos referendumu. Bet kokį norą ar veiksmus pažeisti šią nuostatą, turi ginti valstybės jurisdikcija. Suprasdami, kad teisine prasme (taip pat ir tarptautinėje teisėje), sutikimas ar...
- Ankstesnis
- 1
- …
- 3
- 4
- 5
- Kitas