Dr. Vytautas Sinica, www.propatria.lt Ištrauka iš V. Sinicos įvado Romualdo Ozolo straipsnių rinktinei „Pasaulis grįžta namo. Eurorealisto mąstymai“. Paviršinis Romualdo Ozolo skaitymas veda į paradoksus ir klystkelius. Menkai su jo mintimi pažįstamiems žmonėms Ozolas yra visų pirma arba Sąjūdietis, arba prieš narystę Europos Sąjungoje pasisakęs „euroskeptikas“. Dauguma iki šiol braidžioja seklumoje, skaitydami Ozolą lozungais, kaip politiką,...
Romualdas Ozolas. 1987 m. kovo 11 d. Fotografas Algimantas Žižiūnas. Lietuvos centrinis valstybės archyvas. P-43626 www.voruta.lt 2022 m. sausio 31 d., pirmadienį, 16 val. Seimo lankytojų centre (Gedimino pr. 60) vyks renginys „Romualdo Ozolo skaitymai“, skirtas Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, parlamentaro (1990–2000), Pirmosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministro Pirmininko pavaduotojo, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės, Seimo,...
Valstybinės regioninių problemų komisijos raštas Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Šaltinis – LVNA, f. 77, ap. 1, b. 26, l. 19 Irena Andrukaitienė, Kovo 11-osios akto signatarė, Anykščiai Tiesioginio valdymo įvedimas Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose bei Ignalinos rajono Sniečkaus (dabar – Visagino) gyvenvietėje 1991 m. rugsėjo 12 d., deja, buvo tik laikinas autonomizacijos planų sustabdymas...
Autoriaus nuotraukos Alfonsas KAIRYS, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, www.voruta.lt Eini J.Tumo – Vaižganto gatve Vilniuje ir prisimeni, kad čia, 2-u numeriu pažymėtame name, pirmaisiais Nepriklausomos Lietuvos metais veikė Valstybinė komisija Rytų Lietuvos problemoms išnagrinėti. Kas gi buvo ta Valstybinė komisija Rytų Lietuvos problemoms išnagrinėti (toliau – Komisija) (vėliau – Regioninių problemų ir tautinių mažumų departamentas). Jos...
www.propatria.lt Profesoriaus Vytauto Radžvilo interviu apie dalyvavimą Sąjūdyje ir iki jo atvedusias gyvenimo patirtis, 2011 metų kovo 28 dieną duotas mokslinio projekto „Sąjūdžio fenomenas: pilietinio judėjimo tinklaveikos studija“ tyrėjams. Profesorių kalbino Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas dr. Algimantas Jankauskas. Galutiniai tyrimo rezultatai publikuoti knygoje „Sąjūdžio ištakų beieškant: nepaklusniųjų tinklaveikos galia“. ...
Romualdas Ozolas. Zenono Nekrošiaus nuotr. Linas V.MEDELIS, www.voruta.lt Šiemet, sausio 31 dieną, sukanka 80 metų kai gimė Romualdas Ozolas. Prieš ketverius metus jo netekę, taip aiškiai supratome KO esame netekę. Labai taikliai šį žmogų yra apibūdinęs Jonas Mikelinskas: „Jis Sąjūdyje ir pirmojoje atkurtos nepriklausomos Lietuvos vyriausybėje vaidino svarbų vaidmenį, deja, vėliau buvo beveik pamirštas. R....
www.voruta.lt Maloniai kviečiame 2019 m. sausio 31 d. (ketvirtadienį) dalyvauti renginiuose, skirtuose Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės, Seimo tarybos nario, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Romualdo OZOLO 80-osioms gimimo metinėms: 11 val. – konferencijoje „Romualdas Ozolas – valstybės kūrėjas“ (Kovo 11-osios Akto salėje, Seimo I rūmai, Gedimino pr. 53) 13 val. (konferencijos pertraukos metu) parodos „Romualdas...
2016 m. vasario 02 d. 17 val. Signatarų namuose Pilies g.26, Vilnius Romualdo Ozolo paramos fondas maloniai kviečia Jus į susitikimą„Metai be Romualdo Ozolo“. Renginio metu bus pristatytas Romualdo Ozolo romanas „Pradžių knyga“, apžvelgti jo įsteigtų ir redaguotų istorijos ir kultūros žurnalų „Nepriklausomybės sąsiuviniai“, Padubysio kronikos“ praėjusių metų numeriai, aptarti ateities planai. Romualdo Ozolo paramos fondo inform. ***
Vytautas Radžvilas, „Nepiklausomybės sąsiuviniai“ Galima ilgai vardyti Romualdo Ozolo nuveiktus darbus ir nuopelnus Lietuvai. Tačiau jis buvo žmogus, kuris pats mokėjo kalbėti ir visada norėjo, kad būtų kalbama iš esmės. Tad norint apie jį pasakyti ką nors iš esmės, dera kalbėti apie Jo – Žmogaus rangą. Žmogaus rangas nėra gyvenime sukauptas turtas, išsikovota ir turėta...
Edmundas Jakilaitis, LRT Televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt „R. Ozolas tikrai buvo pasišventęs žmogus su labai aiškia gyvenimo filosofija. Jis turėjo savo liniją, savo požiūrį. Jis gyveno Lietuva ir visada turėjo savo viziją. Aš lenkiu savo galvą prieš jį, nes tai yra žmogus – pavyzdys, kaip reikia ginti savo įsitikinimus. Svarbiausia, kad tuos įsitikinimus jis...
Linas V. Medelis Tu mano naktis ir dangus.[i] Apie Maironį beveik be lyrikos. Pasakojama, kad Maironio mirtis (1932 metų birželio 28) tautai nepadarė didelio įspūdžio. Gal todėl, kad jis kaip asmenybė daugeliui jau buvo miręs gerokai anksčiau. Kaip gyvas žmogus buvo svetimas ir tolimas. Jis buvo jau simbolis, o gyvų simbolių nebūna. Statula. Paskutiniais gyvenimo metais...
Parengė Angonita Rupšytė, „Nepriklausomybės sąsiuviniai“ Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo VI sesijos pirmasis posėdis Vilniuje, Nacionaliniame dramos teatre, 1989 m. rugpjūčio 23 d., 10 val. VYTAUTAS LANDSBERGIS. Garbingas Seime. Susirinkome į sesiją labai reikšmingą dieną. Didžiulio tarptautinio nusikaltimo, įvykdyto prieš 50 metų, dieną. Esame kelyje į to nusikaltimo padarinių panaikinimą, į trijų Baltijos valstybių savarankiško, nepriklausomo...
„Lenkų ir Lenkijos vaidmuo lietuvių tautos ir jos savarankiško valstybingumo kūrimo ir stiprinimo kelyje“. Renginys vyks š.m. gegužės 20 d. (antradienį) nuo 13 val. LR Seimo III rūmų I aukšte Europos informacijos biure. Įėjimas be leidimo iš Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos pusės. Seminaras – diskusija skirta istoriko dr. Algimanto Liekio knygoje „Svetimi lietuvių namuose“ pateikiamiems...
Lietuvos Respublikos Konstitucijos rengimo darbo posėdis, 1992 m. rugsėjis, „Nepriklausomybės sąsiuviniai“ nuotr. Romualdo Ozolo paramos fondas UŽ TEISINGUMĄ LIETUVOJE pristato istorijos ir kultūros žurnalą NEPRIKLAUSOMYBĖS SĄSIUVINIAI. Kviečiame visus, besidominčius savo Valstybės kūrimosį, kovų už Nepriklausomybę istorija įsigyti patiems, padėti jį platinti ir taip paremti tolesnį žurnalo leidimą. Leidėjų tikslas, kad kuo daugiau žmonių pasiektų tikri,...
Kovo 6 d. 17 val. Signatarų namų salėje, Pilies g. 26, vyks knygos „Epochas jungiantis nacionalizmas: tautos (de)konstravimas tarpukario, sovietmečio ir posovietmečio Lietuvoje“ sutiktuvės. Renginyje dalyvaus: knygos redaktorius dr. Česlovas Laurinavičius, dr. Vladas Sirutavičius, dr. Romualdas Ozolas, dr. Vytautas Rubavičius. Straipsnių rinkinys „Epochas jungiantis nacionalizmas: tautos (de)konstravimas tarpukario, sovietmečio ir posovietmečio Lietuvoje“ – tai bandymas...
2014 m. vasario 20 d. 17 val. Vilniuje, Mokytojų namų svetainėje (Vilniaus g. 39) vyks „Vilnijos“ draugijos konferencija „Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios aktai – ar patinka jie valdančiajai koalicijai?“. Pranešimus konferencijoje skaitys Nepriklausomybės Akto signataras Romualdas Ozolas, profesorius Vytautas Radžvilas, Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas Vidmantas Žilius, Seimo narys Valentinas Stundys, kultūrologė Nijolė Balčiūnienė ir kiti. Konferencijos metu...
Romualdas OZOLAS, Vilnius Kas darosi mūsų valstybėje? Net tarptautinės institucijos pripažįsta, kad Lietuvos lenkų bendruomenės sąlygos Lietuvoje – geriausios pasaulyje: išsilavinimą gimtąja kalba kiekvienas Lietuvos lenkas gali gauti nuo pradžios mokyklos, netgi nuo vaikų darželio, iki pat aukštosios mokyklos. Švietimo lenkų kalba išlaidas, kaip ir visiems Lietuvos piliečiams, Lietuvos lenkams skiria Lietuvos valstybė. Švietimo...
Romualdas OZOLAS, www.propatria.lt Sakau tai aiškiai ir atsakingai, nes esu vienas iš Antrosios Respublikos Kovo 11-osios Akto signatarų, kuriam neatrodo, kad jo misija pasibaigia parašu po Nepriklausomybės atkūrimo Aktu. Sakau aiškiai suvokdamas, kad tokio kaltinimo verti ne visi, tik tie, kurie šiandien vienu ar kitu aspektu puola Tautos istorinės atminties įstatymo projektą ir laiko jį...
Jurga DIRKSTYTĖ, Vilnius Ką tik sukako 20 metų, kai Lietuva galutinai įtvirtino savo nepriklausomybę – 1993 m. rugpjūčio 31 d. paskutiniai okupacinės Sovietų Sąjungos kariuomenės daliniai paliko Lietuvos valstybę. Šia proga penktadienį, 2013 m. rugpjūčio 30 d., Seime įvyko forumas-minėjimas „1992 metai: Lietuvos ir Rusijos susitarimai dėl kariuomenės išvedimo“. Forumas pradėtas dienraščio „Lietuvos žinios“ fotografo...
Nauja Vidmanto Valiušaičio publicistikos knyga Signatarų namuose (Pilies g. 26) Vilniuje 2013 m. liepos 25 d., ketvirtadienį, 17 val. pristatoma žurnalisto Vidmanto Valiušaičio publicistikos knyga „Gyvuosius apraudu, mirusių šaukiuos. Politikos skliaute – velnio arija“. Knygą išleido leidykla „Žara“. Renginyje dalyvaus autorius, Kovo 11-osios akto signataras, žurnalo „Nepriklausomybės sąsiuviniai“ redaktorius Romualdas Ozolas, žurnalistas, buvęs dienraščio „Lietuvos...
2013 m. liepos 25 d., ketvirtadienį, 17 val. Signatarų namų salėje (Pilies g. 26, Vilnius) kviečiame į naujo žurnalo „Nepriklausomybės sąsiuviniai“ numerio ir Vidmanto Valiušaičio knygos „Gyvuosius apraudu, mirusių šaukiuos. Politikos skliaute – velnio arija“ sutiktuves. Renginį ves literatūrologas, Mykolo Romerio universiteto prorektorius doc. dr. Giedrius Viliūnas Dalyvaus: Nepriklausomybės Akto signataras dr. Romualdas Ozolas, Seimo...
2013 m. gegužės 28 d. (antradienį) 14 val. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) mažojoje konferencijų salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius) vyks apskritojo stalo diskusija „Tautiškumas ir ultranacionalizmas demokratinėje Lietuvoje“. Programa: Pranešimai Tautiškumas/nacionalumas: kultūros lygmuo LMA tikroji narė prof. Viktorija Daujotytė-Pakerienė Nacionalizmas – tai šių dienų humanizmas Nepriklausomybės Akto Signataras Romualdas Ozolas Diskusijos LMA tikrieji nariai – prof....
Prof. Alvydas BUTKUS, Kaunas Dviejų asimetriškų valstybių – Lietuvos ir Lenkijos – santykiai vertinami labai nevienodai. Mat Lenkija partnerystę su Lietuva įsivaizduoja kaip savo interesų besąlygišką įgyvendinimą Lietuvoje. Dalis Lietuvos politikų Lenkijos ultimatumus, deja, traktuoja kaip teisėtus, o Lenkijos priekaištus priima per smurtautojo nuskriaustos moters savivoką: „gal aš tikrai kalta?“ Šiuo nepagrįstu kaltės jausmu tie...
Ona GAIDAMAVIČIŪTĖ, Vilnius 2013 m. balandžio 5 dieną, penktadienį, praėjus vos 4 dienoms nuo 77-ojo gimtadienio, užgeso poeto, eseisto, vertėjo, 1998 m. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, VU dėstytojo docento Marcelijaus Martinaičio gyvenimo ir kūrybos trajektorija. O ji buvo itin intensyvi, pulsuojanti, itin gyvybinga. Itin stiprus poetinio „aš“ ryšys su gimtuoju Žemaitijos kraštu, su...
„Nepriklausomybės sąsiuviniai“, LRT.lt Išaiškėjus, kad Sąjūdžio remti kandidatai sudarys naujojo parlamento daugumą, kuri gali garantuoti taikų nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą, beveik be perstojo tartasi dėl bendros nuomonės apie valstybės atkūrimo tvarką. Čia skelbiama dalis kovo 9 dienos pasitarimo, kuriame pristatyti svarbiausių dokumentų projektai ir aptarta Lietuvos politinė situacija. Pasitarimo stenograma nėra pilna. Kaip liudija rašomąja...
Aušra VIRVIČIENĖ, Vilnius Pirmadienį, 2013 m. vasario 25 d., reaguodami į žinią apie tai, kad Lenkija ruošiasi uždaryti tris lietuviškas mokyklas, Nepriklausomybės Akto signatarai Romualdas Ozolas, Bronislovas Genzelis, Birutė Valionytė ir Alvydas Medalinskas lankėsi keliose Seinų ir Punsko lietuviškose mokyklose, susitiko su Punsko viršaičiu. Pasak R. Ozolo, jie susidarė pakankamai gerą vaizdą ir esamą padėtį...
Kazimieras Petrauskas, Vilnius, www.voruta.lt Sunerimusio piliečio nuomonė Įtampos dėl tautinių mažumų piliečių pavardžių rašymo pasuose atsirado todėl, kad viešai neaptarti pavardžių rašymo pagal skambėjimą ar originalo kalba privalumai ir trūkumai. Vardas ir pavardė yra tariamų garsų rinkinys, o raidės yra priemonė tiems garsams pavaizduoti. Mano proprosenelis buvo Petras. Krikšto registracijos knygoje Jo vardo įrašas yra...
Romualdas OZOLAS, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Vilnius Gerbiamieji šios šventinės konferencijos dalyviai! Kad nepasimestų kur nors pakeliui, svarbiausią mintį pasakysiu iš karto: spauda yra tautos valstybinė atmintis. Ilgaamžė Lietuvos valstybingumo istorija kaip reta akivaizdžiai leidžia patikrinti šio teiginio pagrįstumą. Koks buvo valstybingumas, tokie buvo ir kalba, raštas, spauda. Tik tada, kai valstybės nelikdavo, savo valstybės...
Žymiems visuomenininkams Vilniaus valdžia atsisakė išduoti leidimą protestuoti 2012 m. kovo 17-ąją. Esą jokių „alternatyvių renginių“ būti negali, nes jie trukdytų Lietuvos lenkų rinkimų akcijos protestui prieš Lietuvos švietimą. Įspėjama, kad renginyje gali dalyvauti šimtai įžūlių lenkų futbolo sirgalių. Keistas sutapimas – 1938-aisiais kovo 17-ąją Lietuvai Lenkija paskelbė ultimatumą. Varšuvoje vykusiame mitinge pradėtas organizuoti desantas...