Vytauto Didžiojo universiteto Kaune studento Liudviko Dambrausko studijų knygelė. 1942 m. sausio 7 d. Originalas. Dokumentas lietuvių kalba. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-15709, t. 2, l. 145-1 atv. www.voruta.lt Liudas Dambrauskas gimė 1921 m. balandžio 25 d. Ukmergės apskrities Pagirių valsčiaus Kuronių kaime. Mokėsi Kuronių pradžios mokykloje, Šėtos (Kėdainių aps.) progimnazijoje,...
www.voruta.lt Lietuvos ypatingasis archyvas pristato Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) specialiosios grupės vado agento smogiko Rudolfo Ottingo-Kirvio 1948 m. gruodžio 3 d. pranešimą specialiųjų agentų smogikų grupių vadovui Lietuvos SSR MGB 2-N valdybos 2-ojo skyriaus 5 poskyrio viršininko pavaduotojui valstybės saugumo majorui Aleksejui Sokolovui. Nuo nelaisvės slapstęsis Vokietijos kariuomenės kareivis Rudolfas Ottingas (pagal pasą – Ostinas)...
Česlovas Iškauskas. aidas.lt nuotr. Česlovas Iškauskas, apžvalgininkas, www.voruta.lt Apie katalikų Bažnyčios laikyseną sudėtingu pokario metu, kai vyko nuožmi partizaninė kova su okupantais, rašyta nemažai. Tačiau apie jos rizikingus žingsnius, nešant žinią apie šią kovą visam pasauliui, žinome ne per daug. Nepakanka informacijos ir apie partizanų parašytą Lietuvos katalikų kreipimąsi į popiežių Pijų XII, kurį kartu...
Nuotr. Iš LGGRTC ir LYA archyvų www.voruta.lt Utenos rajono Papiškių kaime buvusioje Pinkevičių sodyboje surastas ilgiausiai prieš sovietų okupaciją ginklu kovojusio partizano Antano Kraujelio-Siaubūno bunkeris-slėptuvė. Iš visų žinomų partizaninių slėptuvių ši įrengta vėliausiai – 1960 m. Slėptuvė unikali ir dar dviem požymiais: jos sienos ne medinės, kaip įprasta, o sumūrytos iš akmenų, todėl slėptuvės erdvė...
Nuotraukoje – prie partizanų ryšininko a.a. Broniaus Jungaičio pastatyto paminklo Vilniaus šaulių žygiui „Partizanų takais” iš kairės ats. kpt. K.Pileckas, S.Ignatavičius, mjr. D.Mazurkevičius, E.Lukoševičius ir Liubavo seniūnas G.Baliulis Stasys Ignatavičius, LŠS V.Putvinskio-Pūtvio klubo prezidentas, www.voruta.lt Minint vieno garsiausio Lietuvos partizano Juozo Lukšos-Daumanto 100-ąsias gimimo ir žūties 70-ąsias žūties metines, Lietuvos Respublikos Seimas priėmė nutarimą 2021-uosius metus...
Skulptorius Tadas Gutauskas. Foto Artūras Jendovickis www.voruta.lt Rugsėjo 20 dieną Kryžkalnyje atidengus Lietuvos partizanams atminti skirtą memorialą, kuriame įamžinta 20 000 partizanų, paaukojusių gyvybes už Tėvynės laisvę, tarsi buvo žengtas dar vienas žingsnis – užrašyti neišaiškintą Laisvės kovų istoriją. Memorialo autorius Tadas Gutauskas džiaugiasi, jog pavyko sukurti simbolį, kuris padės drąsiai kalbėti apie mūsų tautos...
Auksutė Ramanauskaitė – Skokauskienė www.voruta.lt Rugsėjo 20 dieną Kryžkalnyje atidengus Lietuvos partizanams atminti memorialą, 20 000 partizanų, paaukojusių gyvybes už Tėvynės laisvę, tarsi buvo žengtas dar vienas žingsnis – užrašyti dar neišaiškintą istoriją – surasti pavardes tų, kurie kovojo ir žuvo už Lietuvos laisvę, kurių kūnai dar nesurasti, kurių pavardės dar neįrašytos memorialo atminimo sienoje....
Marcelė Kubiliūtė www.voruta.lt Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Žydų genocido atminimo dienos proga įteikė Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius asmenims, kurie, nepaisydami mirtino pavojaus sau ir šeimai, Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjo žydus nuo nacių genocido. Tarp pagerbtųjų apdovanojimu – ir legendinė Lietuvos žvalgė Marcelė Kubiliūtė. Per nacių okupaciją ji gelbėjo žydus. Per sovietinę okupaciją po įkalinimų...
Juozas Deksnys apie 1942-1943 m. Šarūno Valentinavičiaus šeimos archyvo nuotr. Dr. Arūnas Bubnys, Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius, www.voruta.lt Juozas Deksnys gimė 1910 m. kovo 26 d. Daugpilyje. Jo tėvas – taip pat Juozas Deksnys buvo geležinkelio darbininkas, o motina – namų šeimininkė. 1918 m. J. Deksnio šeima persikėlė gyventi į Lietuvą, Rokiškio apskrities, Obelių valsčiaus...
Laikinas Jono Paulausko asmens liudijimas. Straipsnio autorės asmeninio archyvo nuotr. Jovita Niūniavaitė-Lesienė, www.voruta.lt ŠEIMA Lietuvos laisvės armijos (LLA) dalyvių Jono ir Valerijono motina Elena Jurkutė gimė 1899 m. rugsėjo 2 d. Mosėdžio vls. Šačių parapijoje Juknaičių k. Ištekėjo 1921 m. gegužės 29 d. už 33-ų metų Jono Paulauskio iš Kulų I kaimo, jaunavedžių tėvai: Kazimieras...
www.voruta.lt Seimas, minėdamas 1940 m. birželio 15 d. SSRS įvykdytos pirmosios Lietuvos Respublikos pirmosios okupacijos aštuoniasdešimtąsias metines, priėmė rezoliuciją „Dėl Lietuvos Respublikos sovietų okupacijos 1940 m. ir jos pasekmių“ (projektas Nr. XIIIP-4908), kuria konstatuoja būtinybę tęsti sovietinės okupacijos, ypač ginkluotos antisovietinės ir antinacinės rezistencijos laikotarpio tyrimus ir jų rezultatų sklaidą plačiajai visuomenei. „Šios rezoliucijos esmė yra...
Angelė Jakavonytė su tėčiu Juozu Jakavoniu-Tigru. Autorės asmeninio albumo nuotraukos Angelė JAKAVONYTĖ, www.voruta.lt Kasmet trečiąjį gegužės mėnesio sekmadienį švenčiama Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena. Šiais metais Marijampolės mieste planuota šventė neįvyko, dėl visą pasaulį užgriuvusios koronaviruso pandemijos. Todėl šią dieną kiekvienas šventėme neįprastai, pagal galimybes: vieni aplankė bunkerius, kiti uždegė žvakutes ant partizanų...
Namas Anykščiuose, Vilniaus g. 16, iš pietvakarių pusės. 2010 metų nuotrauka Aleksandras SAKAS, resfamiliaris.blogspot.com Anykščiuose, Vilniaus gatvėje, iki 1948 metų Lietuvos partizanams slapta buvo teikiama medicininė pagalba. Tai kiek daugiau negu dvejus metus vyko anykštėno Stančiko name (dabartinis jo Nr. 16), kurio galą iš pietvakarių pusės nuomojo gydytoja Elena Dobregaitė, Anykščių motinos ir vaiko konsultacijos vedėja. Į...
Vytautas SINICA, www.propatria.lt Birželio mėnesį prekyboje pasirodys Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro specialisto Daliaus Stanciko studija „Kūju per Lietuvos istorija“ (įvadinis straipsnis prof. Rasos Čepaitienės). Knygoje autorius pirmąkart pateikia išsamų ir visapusišką atsaką Rūtos Vanagaitės ir daugelio kitų paleistai melo apie lietuvių tautos rezistenciją lavinai. Nesusitelkdamas į kurį vieną atvejį D. Stancikas analizuoja ryškiausius rezistencijos...
Ignas MEŠKAUSKAS, šaulys, advokatas, www.voruta.lt Lietuvos Respublikos Seimas 1918 m. gruodžio 13 d. priėmė Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymą, kuriame nužymėtos bendruomeninių organizacijų plėtros politikos gairės. Plečiant bendruomeninių organizacijų plėtros veiklą kviečiama atsisukti į pilietiškumo ugdymą, neformalų ugdymą, aplinkosaugos ir gamtos apsaugą, į darbą ir užimtumą, laisvalaikio, sveikatos ir kitus svarbius visuomenei ir valstybei klausimus, tačiau...
Straipsnis iliustruotas nuotraukomis iš Petro Cidziko ir Aivaro Lileikos archyvų Parengė Dalius Stancikas ir Gediminas Kajėnas, žurnalas „Kelionė“ Petras Cidzikas (1944–2019) turbūt buvo pats mistiškiausias mūsų laikų politikas – valstybės vyras, draugų kartais lygintas su Oskaru Milašiumi. Jo politinės akcijos žadinant Lietuvą, jo Lietuvos vizijos ir tam skirtos dvasinės apeigos buvo išskirtinės ne tik forma ar...
Bronius Karbočius © Genocido aukų muziejus Ignas MEŠKAUSKAS, Kėdainiai, www.voruta.lt -Turėjau tik vieną brolį – Bronių Karbočių. Kartu augom, kartu lankėm pradinę mokyklą. Tą pačią mokyklą lankė ir Močiūnų kaimo vaikai –tame tarpe vietiniai rusai. Jie dažniausiai blogai mokėsi, buvo netvarkingi, mokytoja dažnai bardavo juos už neplautas ausis ir rodydavo brolį kaip pavyzdį. Todėl jie brolio...
Mindaugo Lukošaičio piešinys iš ciklo „Pasipriešinimas“ Ignas MEŠKAUSKAS, Kėdainiai, www.voruta.lt 1944 metų Kūčiose Ariogalos apylinkių kaimuose dangus raudonavo nuo gaisrų, žemė nuo kraujo. Dangus raudonavo nuo padegtų pilnų vasarojaus pastatų gaisrų pašvaistėm, o žemė nuo kovotojų kraujo skendo dūmuose, poškėjo šūviai. Viskas prasidėjo nuo to, kad apylinkių kaimų vyrai sužinojo, kad bus varomi į Kauną ...
Partizanas Albertas Nakutis-Viesulas, Juozo Tumo-Vaižganto vardu pavadintos kuopos vadas, rašytojo ir kunigo giminaitis Vytautas BAGDONAS, Anykščių rajonas, „XXI amžius” Lapkričio 3-iąją Anykščių rajone, Svėdasų krašte, iškilmingai pagerbti Lietuvos Laisvės kovų dalyviai, prieš 70 metų žuvę Drobčiūnų miške ir palaidoti Kunigiškių kapinėse. Anykščių rajono savivaldybės, Svėdasų seniūnijos, Kauno anykštėnų draugijos Vaižgantiečių klubo, Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejaus...
Tauro apygardos partizanai Pranas Runas-Gintaras-Algirdas-Daugirdas ir Aleksandras Grybinas-Faustas (dešinėje) Romas BACEVIČIUS PALUOBIAI. Sukako 70 metų nuo mokytojo ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos signataro, Tauro partizanų apygardos vado Aleksandro Grybino-Fausto žūties, todėl Šv. Angelų Sargų bažnyčioje už šį Lietuvos laisvės kovotoją klebonas kun. Andrius Vaitkūnas aukojo šv. Mišias....
Česlovas Iškauskas. Asmeninė nuotr. Česlovas IŠKAUSKAS, www.voruta.lt Ar partizanai žudė civilius? Klausimas ne toks jau retas ir paprastas. Ne klausimą, o teiginį su liudytojų patvirtinimais galima aptikti ne tik teismų praktikoje, bet viešojoje žiniasklaidoje. Akis užkliuvo už šį birželį, artėjant gedulo ir tremčių minėjimo metinėms, Ekspertai.eu (suprask: europinis portalas) paskelbto tokio Povilo Masilionio straipsnio, kuriame...
Bronius Krivickas www.voruta.lt Už didžią tiesą aš šiandieną kaujuos Ir kausiuos visados vardan šitos tiesos Ir paskutinį lašą karšto kraujo Išlašinsiu dėl jos“. („Už didžią tiesą“, 1945 m.) Ankstyvą 1945 m. žiemą gabus literatas Bronius Krivickas pasirinko laisvės kovotojo kelią. Jis, kaip vienas jauniausios nepriklausomoje Lietuvoje subrendusios inteligentų kartos, pasižymėjusios ypatingu, nesumeluotu patriotizmu ir...
Mindaugo Lukošaičio piešinys iš ciklo „Pasipriešinimas“ Ignas MEŠKAUSKAS, advokatas, šaulys, www.voruta.lt Sereikų šeima, gyvenusi Naujųjų Bakainių kaime, buvo gausi – dešimt vaikų ir 10 ha žemės. Ūkis buvo tvarkingas, šeima jautė tautinę savigarbą ir šaipėsi iš atėjūnų kultūros atneštos „Katiušos“ dainos. 1940 m. jau penki vaikai buvo komjaunuoliško amžiaus, bet nei vienas kalbinamas į tą organizaciją...
Soviet Artefacts/Unsplash nuotrauka Augminas PETRONIS, www.bernardinai.lt ARIMANTAS RAŠKINIS – mokslininkas, biofizikas, ateitininkas, sovietmečiu palaikęs artimą ryšį tiek su Rusijos, tiek su Lietuvos disidentais, prisidėjęs tiek prie Lietuvos katalikų Bažnyčios kronikos, tiek prie Rusijos disidentų leistos „Dabarties įvykių kronikos“, pats patyręs tuometinės valdžios persekiojimus. Šiame pokalbyje jis dalinasi atsiminimais apie tokias asmenybes kaip Sergejus Kovaliovas, kunigas...
Atidengtas paminklas Čikagoje A. Ramanauskui-Vanagui. urm.lt nuotr. www.voruta.lt Gegužės 4 dieną užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius dalyvavo paminklo Adolfui Ramanauskui-Vanagui, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vadui ir su okupacija kovojusios Valstybės vadovui, atidengimo iškilmėse Čikagoje. Ceremonijoje taip pat dalyvavo A. Ramanausko-Vanago dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė ir jo anūkė Inga Jancevičienė. „Šiandien ypatinga diena. Pačioje lietuvybės...
Mindaugo Lukošaičio piešinys Ignas MEŠKAUSKAS, www.voruta.lt Kai Antanas Rybelis iš Pilsupio kaimo Rugėnų miške pateko į nelaisvę, sumuštas, surištomis rankomis, vagone vežamas atsipalaidavo rankas, naktį iš vagono iššokęs, apsibrozdinęs į pabėgius, sugebėjo apsirengti, prasimaitinti ir po rizikingos ir kupinos pavojų kelionės vėl sugrįžti į mišką, džiaugsmui nebuvo galo: jis ne tik laisvas, bet ir su...
Jonas Noreika – Generolas Vėtra, LGGRTC nuotr. www.voruta.lt DĖL KALTINIMŲ JONUI NOREIKAI (GENEROLUI VĖTRAI) Vilnius, 2019-03-27 2015 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau – Centras) paskelbė pažymą apie Jono Noreikos (Generolo Vėtros) veiklą nacių okupuotoje Lietuvoje. Per ketverius metus viešoje erdvėje J. Noreikos atžvilgiu buvo išsakyta daug vertinimų. 2018 m. pil. G.A....
Vytautas Balsys-Uosis. R.Tenio nuotr. Marija REMIENĖ, Čikaga, JAV, www.voruta.lt UŽUOJAUTA “Mirtis – tai slenkstis, bet ne pabaiga. Brangiausi žmonės ima ir palieka, Tačiau nuo jų nusidriekia šviesa Ir atminty, ir širdy gyvi išlieka…“ Pavasariui artėjant į Viešpaties namus iškeliavo LIETUVOS PARTIZANAS, ATKURTO LLKS Štabo viršininkas, Laisvės premijos laureatas,...
www.voruta.lt Prieš 70 metų, 1949 m. kovo 7 d. Alytaus aps. Kalesninkų miške buvo sunaikinti du Dainavos apygardos štabo bunkeriai: prie Žemaitėlių ir Jotiškių k. Viename – Dainavos apygardos štabo – bunkeryje MGB agentai „Rytas“ (Algirdas Skinkys) ir „Varnas“ (būsimas garsus LSSR poetas Kostas Kubilinskas) nušovė miegantį Šarūno rinktinės vadą, nuo 1948 m. lapkričio mėn....
Alkos rinktinės kovotojas Adomas Lukošius Albertas RUGINIS, Mažeikiai, www.voruta.lt Žemaičių apygardos Alkos rinktinės kovotojas Adomas Lukošius gimė 1920 metais Rupiekių kaime, Sedos valsčiuje, Mažeikių apskrityje, valstiečių šeimoje. 1946 m. sausio mėn. NKGB jį sulaikė, užverbavo, suteikė slapyvardį ,,Inkaras“ ir paleido. Saugumui jis nedirbo, pasitraukė į pogrindį ir kovojo beveik 7 –erius metus. Žemalės...