Dr. Rimantas MIKNYS, Lietuvos istorijos instituto direktorius, www.voruta.lt Pranešimas perskaitytas 150-ųjų Juzefo Pilsudskio gimimo metinių bei Lenkijos ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio proga Vilniuje 2017 m. gruodžio 5-6 d. surengtoje mokslinėje konferencijoje „Be emocijų. Lenkų-lietuvių dialogas apie Juzefą Pilsudskį“. Organizatoriai: Lenkijos tautos atminties institutas, Lietuvos istorijos institutas, Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas, Lenkijos institutas Vilniuje. Konferencijos...
Mykolas Romeris (Riomeris)
Lietuvos lenkas R. Maceikianecas: Mes su lietuviais – tos pačios genties žmonės
Vartant žiniasklaidos puslapius dažnai visiškai nebeaišku, ką iš tiesų slepia Lietuvos lenkų klausimas. Ar čia išties slypi grėsmės Lietuvai? Apie tai, kaip save suvokia, kaip jaučiasi ir ko siekia Lietuvos lenkai, su Lietuvos lenku, leidinio www.pogon.lt redaktoriumi Ryšardu Maceikianecu kalbasi Audronė Daraškevičienė. Jūs užsiminėte apie tai, kad šiuo metu vyksta Lietuvos lenkų nutolimo nuo Lietuvos...
Kai kurie tautinės inteligentijos formavimosi bruožai
Albertas JUŠKA, Klaipėda Istorijos mokslas, kaip žinia, pašauktas nagrinėti žmonijos, atskirų tautų, valstybių praeitį. Savais metodais atskleisdamas, įvairiapusiškai vertindamas ūkio, kultūros, meno, politikos visuminę raidą, nusako ir visuomenės klasių bei atskirų jos grupių vystymosi ypatumus. Šio straipsnio tikslas – apmąstyti lietuvių t a u t i n ė s inteligentijos formavimosi kelią. Neginčijama tiesa: tautinė...
Pilsudskis: Juzefas ir Juozas
XIX amžiaus pirmoje pusėje tarp Lietuvos bajorų išpopuliarėjo dvilypę tautinę jų savimonę aiškinantis lotyniškas posakis „gente lituanus, natione polonus“ („kilmė – lietuvis, tautybė – lenkas“). Po šimto metų, XIX–XX sandūroje tokio aiškinimo nebepakako. Nacionalinių valstybių priešaušryje „gente lituanus“ turėjo pasirinkti, kas jie yra „iš tikrųjų“: lenkai ar lietuviai. Egzistavo ir trečiasis kelias, faktiškai glundantis prie...
Istorinių kapinių kryžiai keliauja į metalo supirktuves
Lukas PILECKIS Metalo vagių niokojamos istorinės sostinės kapinės ir metalinių kryžių nesibodinčios priimti metalo supirktuvės. Tokiu nusikaltimu baisisi vilnietis menininkas Dainius Liškevičius. Vyras nuo pat nepriklausomybės atgavimo beviltiškai stebi nykstančias amžinojo poilsio vietas – Rasų ir Bernardinų kapines. Kaltina supirkėjus „Visų bėdų raktas – metalo supirktuvės, kurios superka viską ir iš bet ko. Niekam nėra...
Ar buvo Vilniuje vyskupas Jurgis Matulaitis?
Genovaitė GUSTAITĖ, Vilnius Atviras laiškas Laimonui Briedžiui Laišką rašyti, tokį neistorišką (tarsi ir nenuovokų) klausimą kelti paskatino Laimono Briedžio knyga „Vilnius savas ir svetimas“, iš tikrųjų jos skyrius „Tautų veidrodyje“, apimantis poversalinį, pokarinį laikotarpį. „Baltų lankų“ leidyklos išleista pirmiausia anglų kalba (2009) knyga susilaukė puikiausių atsiliepimų ir netrukus (2010) išėjo lietuvių kalba, dar su dedikacija,...
Apie „Lietuvos lenko“ sąvokos kilmę
Kiek lietuvių žino kad Lietuvos konstitucinės teisės tėvu vadinamas Mykolas Riomeris (Mykolas Romeris) save labiau laikė ne lietuviu, o Lietuvos lenku? Apie „Lietuvos lenko“ sąvokos kilmę ir prasmę LRT laidoje „Įžvalgos“ Virginijus Savukynas kalbėjosi su Istorijos instituto direktoriumi Rimantu Mikniu. Knygą apie M. Riomerį parengęs žinomas istorikas atskleidžia, kad XIX-XX amžiaus sandūroje buvo galimybė susiformuoti...
R. Miknys: prarandame galimybę turėti Lietuvos lenkus, o ne lenkus Lietuvoje
Virginijus SAVUKYNAS Kiek lietuvių žino kad Lietuvos konstitucinės teisės tėvu vadinamas Mykolas Riomeris (Mykolas Romeris) save labiau laikė ne lietuviu, o Lietuvos lenku? Apie „Lietuvos lenko“ sąvokos kilmę ir prasmę LRT laidoje „Įžvalgos“ Virginijus Savukynas kalbėjosi su Istorijos instituto direktoriumi Rimantu Mikniu. Knygą apie M. Riomerį parengęs žinomas istorikas atskleidžia, kad XIX-XX amžiaus sandūroje buvo galimybė...
Įvykiai ir žmonės tokie, kokius juos matė Mykolas Riomeris
Rimantas JOKIMAITIS, Vilnius Lietuvoje gerai žinomas Mykolo Riomerio (Römer) vardas. Tiesa, sovietmečiu jo pavardė kažkodėl buvo rašoma Rėmeris (žr. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija ir kt.), o dabar dažnai – Romeris. Šiame tekste Römerį vadinsime Riomeriu, nes vokiška „ö“ lietuviškai skamba „io“. Išgirdęs sakant Riomeris, Mykolas Römeris suprastų, kad kalbame apie jį, o dėl Rėmerio ar dėl...