Marija Gimbutienė

Pagrindinis puslapis Marija Gimbutienė
Garbioji mokslininkė Marija Gimbutienė apie didžiąją Deivę Motiną
Įrašas

Garbioji mokslininkė Marija Gimbutienė apie didžiąją Deivę Motiną

Marija Gimbutienė Kaune, Vytauto Didžiojo universitete. V. Urbono nuotr. Dalia Savickaitė, www.voruta.lt „Testamentinės M. Gimbutienės pastabos“ iš lapelio, artimųjų rasto po M. Gimbutienės mirties  „Meilės jėga. Gyvenimas žavus, jei moki jį mylėti, mylėti visa, kas gyva, kas jauna, kas auga, džiaugtis artimomis sielomis, įsijungti į tos gaivinančios jėgos lauką ir stovėti abipusio spinduliavimo taške. Ir...

Konferencija „Naujausi archeologiniai tyrinėjimai“, dedikuota prof. M. Gimbutienės 100-mečio minėjimui
Įrašas

Konferencija „Naujausi archeologiniai tyrinėjimai“, dedikuota prof. M. Gimbutienės 100-mečio minėjimui

www.voruta.lt 2021 m. lapkričio 26-27 d. Joniškyje vyks kasmetinė Lietuvos archeologijos draugijos organizuojama mokslinė konferencija „Naujausi archeologiniai tyrinėjimai“, kuri šiais metais dedikuojama vienai iškiliausių, pasaulinį pripažinimą pelniusių lietuvių mokslininkių, archeologei, antropologei, archeomitologijos pradininkei prof. Marijai Gimbutienei. Šia konferencija yra siekiama informuoti archeologų bendruomenę ir plačiąją visuomenę apie svarbiausius pastarųjų metų mokslinius archeologų atradimus. Šiais metais...

Tarptautinė paroda „Deivės ir kariai: Marijai Gimbutienei – 100“
Įrašas

Tarptautinė paroda „Deivės ir kariai: Marijai Gimbutienei – 100“

Antropomorfinė skulptūrėlė. Hamandžios kultūra, 5000–4600 m. pr. Kr, Baia, Tulčos aps., Rumunijos nacionalinio muziejaus kolekcija, nr. 11662, © MNIR 2021, fot. Marius Amarie www.voruta.lt Istorijų namuose pristatoma paroda „Deivės ir kariai“ supažindina su žymiausia lietuve archeologe pasaulyje Marija Gimbutiene (1921–1994) ir jos mokslinėmis įžvalgomis. Lankytojui atskleidžiamos dvi fundamentalios mokslininkės hipotezės apie Europos kultūros raidą ir...

Gimusi būti laike – Marija Gimbutienė
Įrašas

Gimusi būti laike – Marija Gimbutienė

Prof. Marija Gimbutienė. Monica Beurer nuotr. Vilhelmina Urbonienė, Švenčionėlių Karaliaus Mindaugo gimnazijos mokytoja ekspertė, www.voruta.lt Pranešimas skaitytas tarptautiniame festivalyje Šilaičiuose, skirtame Marijos Gimbutienės 100-ioms gimimo metinėms.  2021– ieji – Marijos Gimbutienės metai Lietuvoje ir pasaulyje, UNESCO minima sukaktis. Atradusi save Lietuvos gimty, Įamžinta Pasaulio esaty, Įprasminta gyvenimo būty: Pašto vandens ženkle, Knygos lape, Žmonių atminty, Kertelėj...

Stovykla, skirta Marijos Gimbutienės metams
Įrašas

Stovykla, skirta Marijos Gimbutienės metams

www.voruta.lt Rugpjūčio 10 – 16 dienomis Dvarčiškiuose Švenčionių raj. įvyks Lietuvos ramuvų sąjungos rengiama stovykla. Stovyklos metu supažindinsime su žymios archeomitologės mokslininkės Marijos Gimbutienės veikla ir jos tyrimų rezultatais, atkreipdami dėmesį į Deivės Motinos vaizdinį, išlikusį Lietuvos etnokultūros pavelde. Tam bus skirtos paskaitos ir kūrybinės dirbtuvės: sutartinių mokymai, keramikos ir žalvario darbai ir kita. Stovykloje...

Čikagos lietuvių jaunimo centre vyko dr. Audriaus V. Plioplio archyvų atidarymas ir iškilmingas jų perdavimas Lituanistikos tyrimo centrui
Įrašas

Čikagos lietuvių jaunimo centre vyko dr. Audriaus V. Plioplio archyvų atidarymas ir iškilmingas jų perdavimas Lituanistikos tyrimo centrui

Lituanistikos tyrimo centro tarybos pirmininkas dr. Robertas Vitas ir dr. Audrius V. Plioplys pasirašė sutartį, kuria „Dr. Audriaus V. Plioplio“ archyvai buvo iškilmingai perduoti Lituanistikos tyrimo centrui. Živilės Gurauskienės nuotr. „Dirvos“ korespondentė Živilė Gurauskienė, JAV, www.voruta.lt „Liks tik tai, ką mes sukūrėme“ Š. m. lapkričio 22 d., sekmadienį, Bažnyčiai švenčiant Kristaus Karaliaus iškilmę ir tą...

Prof. dr. M. Gimbutienės „Senoji Europa“ – veikalas smalsiam Lietuvos skaitytojui
Įrašas

Prof. dr. M. Gimbutienės „Senoji Europa“ – veikalas smalsiam Lietuvos skaitytojui

Prof. dr. Marija Gimbutienė. Monikos Boirar nuotr. www.voruta.lt 1996-1997 m. sankirtoje Lietuvos skaitytoją pasiekė pasaulinio garso JAV lietuvių mokslininkės, žymiosios archeologės, prof. dr. Marijos Gimbutienės (1921-1994) veikalas „Senoji Europa“ sukėlęs didelį visuomenės susidomėjimą. Prof. M. Gimbutienė sukūrė naują mokslinę discipliną – archeomitologiją, tapo žymiausia jos atstove. Savo tyrinėjimais ir veikalais, tokiais kaip „Senosios Europos deivės ir...

Įrašas

Nepažinta Elinor Gadon arba papildant Deivės Motinos tyrinėjimus…

Ona GAIDAMAVIČIŪTĖ, www.voruta.lt Litvakų kraujo turėjusi ir netikėtai šįmet mirusi[1], bet, deja, mūsų, lietuvių, nepažinta kultūros istorikė Elinor W. Gadon (1925 09 17–2018 05 08) – viena iš žymiausių pasaulyje Motinos Deivės tradicijos tyrinėtojų, savotiškai tęsianti, pildanti archeomitologijos pradininkės Marijos Gimbutienės (1921–1994) tyrinėjimus. Jos 1989 m. išleista knyga „The Once and Future Goddess“ tapo viena...

Įrašas

Apie Kęstučio K. Urbos straipsnį „Lietuvos aide“

Akad. prof. habil. dr. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius Mano knygos „Lietuviai: praeities didybė ir sunykimas“ prezentacijos Lietuvos mokslų akademijos mažojoje salėje (įvyko 2013 m. spalio 3 d.) proga Kęstutis K. Urba (nepainioti su filologu Kęstučiu Urba) įteikė man savo straipsnio „Aisčių ir lietuvių keliais“, paskelbto „Lietuvos aide“ š. m. rugsėjo 21 d. ir pasirašyto slapyvardžiu Vaidotas...

Įrašas

Kai kurie tautinės inteligentijos formavimosi bruožai

Albertas JUŠKA, Klaipėda Istorijos mokslas, kaip žinia, pašauktas nagrinėti žmonijos, atskirų tautų, valstybių praeitį. Savais metodais atskleisdamas, įvairiapusiškai vertindamas ūkio, kultūros, meno, politikos visuminę raidą, nusako ir visuomenės klasių bei atskirų jos grupių vystymosi ypatumus. Šio straipsnio tikslas – apmąstyti lietuvių t a u t i n ė s inteligentijos formavimosi kelią. Neginčijama tiesa: tautinė...

Įrašas

Antrasis Jūratės Statkutės de Rosales atsakymas A. Butkui ir S. M. Lanzai

Profesoriai Alvydas Butkus ir Stefano M. Lanza vėl žeria kritiką mano atžvilgiu. Šįkart irgi jau antrame savo tos pačios tematikos kritiniame straipsnyje „Patriotizmas pseudomokslo pakuotėje“. Trumpai tariant, man metami trys kaltinimai: „patriotizmas“ – suprask, nešališkumo stoka; pseudomokslas – ne mokslas; „pakuotėje“ – atseit paslėptas, užmaskuotas. Šis straipsnis pirmiausia pasirodė nacionaliniame Lietuvos istorijos laikraštyje „Voruta“, vėliau...