Seimo Konstitucijos salėje (I rūmai) vyks konferencija „Piligriminiai keliai jungiantys Lietuvą ir Lenkiją – dabartis ir perspektyvos“. Šių dienų saugumo ir geopolitinės situacijos kontekste gerų tarptautinių, o ypač kaimyninių santykių palaikymas yra itin svarbus. Šie santykiai priklauso ne tik nuo kiekvienos šalies diplomatinių pastangų, bet ir šalių kaimynių svetingumo, jų istorinio, kultūrinio paveldo pažinimo. Konferencijoje, kurioje...
www.voruta.lt Besimeldžiant už ukrainiečius Azovstalyje ir visoje Ukrainoje, turime nepamiršti, kad Lietuva šiuo metu irgi kare – mums karą yra paskelbusi Kinija. Nes sankcijos yra karas, tik kitomis priemonėmis. Keletas naujienų apie šio karo eigą. Kinija jau suprato, kad šį karą ji pralaimės. Skirtingai nei prognozavo dalis mūsų, kaip čia pasakius, ekspertų, Lietuva sugebėjo byloje...
www.voruta.lt Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį pirmą kartą susitiko su naujuoju Estijos Prezidentu Alaru Karisu – jis į Lietuvą atvyko su darbo vizitu. Prezidentai aptarė dvišalius santykius, bendradarbiavimą gynybos, regioninio saugumo srityse, o taip pat Šiaurės ir Baltijos šalių formatu. Šalies vadovas padėkojo už tai, kad Estija pirmoji atskubėjo į pagalbą ir parėmė Lietuvą...
www.voruta.lt Šių metų sausio mėnesį Lenkijoje pasirodė Lietuvai skirto žurnalo „Herito“ numeris. 40-asis, jubiliejinis žurnalo numeris, yra skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui. 2020 m. pradėtame rengti žurnalo numeryje spausdinami lietuvių ir lenkų autorių straipsniai, skirti Lietuvos kultūrai, menui, literatūrai, paveldui, taip pat Vilniaus Gaonui ir Lietuvos žydų istorijos metams. Žurnale publikuojama Mindaugo Kvietkausko esė apie...
Juzefo Pilsudskio paminklas Suvalkuose Dr. hum. m. Bronius Makauskas, e-ausra.pl Lenkija ėmėsi derybų pirmiausiai dėl Tautų Sąjungos spaudimo, nepripažindama status quo ir neplanuodama Vilniaus klausimo spręsti politiniu būdu. Taigi kyla klausimas, kam buvo griebtasi tokios diplomatinės apgavystės. Atrodo, reikėjo švelninti blogą įspūdį, susidariusį užsienyje dėl lenkų kariuomenės agresijos, kai ji žygiavo per Lietuvos teritoriją. Be to, derybos leido...
Šaltinis: sirvinta.net Dr. hum. m. Bronius Makauskas, e-ausra.pl Lenkija, spaudžiama Raudonosios armijos (RA), buvo priversta šauktis Vakarų valstybių pagalbos. Aplinkybių verčiama pagaliau liepos 4 d. pripažino Lietuvą de facto. Spa konferencijoje (ji vyko 1920 07 05–16 Belgijoje) Lenkijos premjeras Vladislovas Grabskis (Władysław Grabski) santarvininkų spaudžiamas už žadamą paramą prieš bolševikus pasižadėjo perduoti Vilnių Lietuvai iki tol, kol jo priklausomybė...
Suvalkų sutartis. istorineprezidentura.lt nuotr. Dr. hum. m. Bronius Makauskas, e-ausra.pl Šiemet sukanka 100 metų, kai buvo pasirašyta Suvalkų sutartis tarp Lietuvos ir Lenkijos, sulaukusi ir tebesulaukianti prieštaringų atgarsių ir vertinimų. Lenkija, išnaudodama savo geopolitinį, demografinį ir karinį pranašumą, klaidindama Santarvės nares, kad Lenkijos šiaurės ir pietryčių kaimynai nesubrendę valstybiniam gyvenimui, ir naudodamasi jų parama, stengėsi atkurti...
Susitikimas dėl Suvalkų lietuviško vaikų darželio įkūrimo Laima JANCAITĖ, www.punskas.pl Šis mėnuo svarbus Suvalkų miesto lietuvių istorijoje. Pirmą kartą Suvalkuose atidarytas lietuviškas vaikų darželis – lietuviškas švietimas šiame mieste pajudėjo iš mirties taško. Tikėtina, kad kai kurie tėvai dar svarsto: ar verta leisti vaiką į šį darželį? Apie tai, kodėl darželis atidarytas, apie jo privalumus,...
www.voruta.lt Kitą pirmadienį, birželio 1 d., visoje šalyje vyks visuotinė akcija „Ačiū, Lietuva“, kuria bus dėkojama Lietuvos žmonėms už sėkmingai įveiktą pirmąją COVID-19 bangą ir raginama išlaikyti susitelkimą bei viltį, kad ryžtingai būtų įveikti ir kiti ateityje dar laukiantys iššūkiai. Birželio 1 d. 17.00 val. akcija „Ačiū, Lietuva“ nuskambės muzikos garsais visoje šalyje: miestų ir...
„Nemuno“ draugijos Beriso mieste nariai www.voruta.lt LRT TELEVIZIJOS laida „Labas rytas, Lietuva“ pradeda pasakojimų apie pasaulio lietuvius, gyvenančius Argentinoje, ciklą. Po Pirmojo pasaulinio karo Argentinoje išsilaipino apie 32 tūkstančius lietuvių. Dalis iš jų čia įsitvirtino ir sukūrė šeimas, todėl dabar skaičiuojama, kad Argentinoje gyvena iki 200 tūkstančių žmonių, turinčių lietuviškų šaknų. „Labai įstrigo tai, kad...
Petras Maksimavičius, e-ausra.pl Kas kiek laiko ir Lietuvoje, ir Lenkijoje, ir kitose šalyse skelbiami gyventojų nuomonės apklausų rezultatai, kuriais siekiama išsiaiškinti, kaip jie žiūri į savo kaimynus ir kokias jiems reiškia simpatijas. Kalbu ne apie daugiabutyje, ar toje pačioje gyvenvietėje gyvenančius kaimynus, bet apie požiūrį į kitataučius, tarkime, kaimyninių šalių gyventojus. Tada paaiškėja, kaip vertiname vokiečius,...
Lietuvos valstybės sienų kaita nuo XIII a. Nuotraukos šaltinis – lt.wikipedia.org Česlovas IŠKAUSKAS, www.iskauskas.lt Beveik prieš šešerius metus, kai Rusija dar tik telkė separatistų pajėgas ir ginkluotę Ukrainos pasienyje, o apie Krymo aneksiją sklandė tik gandai, viename iš straipsnių nerimą keliančiu pavadinimu „Kada Lietuvą pasiglemš Baltarusija?“ svarsčiau ne apie artėjančią Kremliaus agresiją, bet apie kai kurių...
Mykolas Biržiška | respublika.lt nuotr. Ferdinandas Kauzonas, www.respublika.lt Nešvarios kortos politikų rankovėse Prieš keletą metų Gdansko uoste mačiau piratą – vidutinio amžiaus lenkas, apsirėdęs it jūrų plėšikas, net akį juodu pirato raiščiu pridengęs, kvietė žmones į ekskursiją. Pasirodo, mes, trys bičiuliai iš Lietuvos, jo dėmesį irgi patraukėme. Išgirdęs mus, tris atklydėlius, lietuviškai besišnekančius, priėjo: „kas?“, „iš kur?“, „kuo...
www.voruta.lt Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Istorinėje LR Prezidentūroje, Vilniaus g. 33, Kaune, vasario 28 d., ketvirtadienį, 17 val. vyks publicisto, Nepriklausomybės Akto signataro Petro Klimo (1891–1969) knygos „Lietuva, jos gyventojai ir sienos“ antro leidimo sutiktuvės. Apie P.Klimo studiją papasakos jos antrąjį leidimą parengusi Lietuvos nacionalinio muziejaus muziejininkė dr. Vilma Bukaitė. Atsiminimais dalinsis P. Klimo artimieji: habil....
Autorės nuotraukos Ona GAIDAMAVIČIŪTĖ, www.voruta.lt Pastarieji dveji metai – 2017-ieji ir šie – 2018-ieji – itin svarbūs lietuvių tautinio ir apskritai baltų kostiumo populiarinimui pirmiausia parodomis, taip pat moksliniais tyrinėjimais, konferencijomis, knygomis. Šie metai svarbūs Baltijos šalims – ir Latvijai, ir Lietuvai – valstybių šimtmečio renginiais. Reikia tikėtis, kad tautinio kostiumo svarba bei tyrinėjimai nepraras...
Lenkijos užsienio reikalų ministras Jacekas Czaputowiczius ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. urm.lt nuotr. Hab. dr. Kazimieras GARŠVA, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas, www.voruta.lt Rugsėjo 13 d. lankydamasis Vilniuje, Lenkijos užsienio reikalų ministras pasakė septynis klaidingus teiginius. Neteisingas ministro teiginys, esą „Lietuvos lenkų mažuma negali rašyti savo pavardžių asmens dokumentuose originaliai“ (BNS; alkas.lt, delfi.lt, lzinios.lt)! Lietuvos...
Knygos viršelis. www.voruta.lt Knygoje „Germanovičiai, Zorka (Sinicai), apylinkės (iki 1939 m.)“ pateikiama šio regiono istorija, gyvenimo kelias, knyga irgi skiriama čia kažkada gyvenusiems ir savo pėdsaką palikusiems lietuviams. Dauguma Šarkovščinos krašto gyventojų nežino, kad jame yra ne tik baltarusiškų (slaviškų), bet ir baltiškų (lietuviškų) praeities puslapių. Regiono lietuvių istoriją sąlyginai galima išskirti į du laikotarpius....
Arvydas Juozaitis, J. Vaiškūno nuotr. Arvydas JUOZAITIS, www.voruta.lt Tuštuma. Dvi baltų tautos iš vienos šaknies, vieno kamieno, tačiau kokie skirtingi keliai! Dvi valstybės, nebendraujančios kaip dera bendrauti gentainiams, dvi viena kitos beveik nematančios ekonomikos ir viena kitą užmirštančios užsienio politikos. Norėčiau klysti, ir jeigu kas įrodytų, kad klystu – nuolankiai sutikčiau. Deja, neklystu. Kasmet Latvijos...
Česlovas Iškauskas. Asmeninio albumo nuotr. Česlovas IŠKAUSKAS, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Prieš 73 metus, 1945 m. balandžio 6-ąją, penktadienio vidurdienį, prasidėjo paskutinis tūkstantmečio istoriją turėjusios Prūsijos egzistavimo etapas – jos sostinės Kionigsbergo šturmas. 81 valandą vokiečiai beviltiškai priešinosi, o Raudonoji armija barbariškai naikino šį seną prūsų miestą. Karaliaučius sulygintas su žeme Iš maždaug 5200 pabūklų, iš daugybės...
Liudvikas Narcizas RASIMAS, www.voruta.lt Pasibaigė Vasario 16-osios minėjimas, išsivažinėjo svečiai. Pasirodė eilė straipsnių, raginančių elgtis europietiškiau, nurodoma, nuo ko priklausys Lietuvos ir Lenkijos santykiai, pasidžiaugta, kad pagaliau po krūvos metų kaimynų prezidentas apsilankė Lietuvoje. Tad kas vyko per tuos metus? Tiek lietuviai, tiek lenkai masiškai pradėjo važinėti vieni pas kitus, pažino vieni kitus, įsitikino, kad...
Ryšard MACEIKIANEC, portalo Głos z Litwy, Pogoń.lt redaktorius, www.voruta.lt, Vilnius, 2018 01 28 d. Lenkijos respublikos prezidentui ponui Andrzejui Dudai Ponas Prezidente, Lenkijos žiniasklaidos priemonėse vis pasirodo Jūsų patarėjų nuomonės apie santykius su mūsų šalimi, kuriose ypač akcentuojama lenkakalbių lietuvių – Lietuvos lenkų – padėtis. Paprastai jos būna nepasvertos, neparemtos faktais ir tiesa, stokojančios gilesnių...
Jūratė Laučiūtė, www.propatria.lt nuotr. Jūratė LAUČIŪTĖ, www.slaptai.lt Vasario 16-sios Aktu atkurtosios Lietuvos valstybės šimtmečio jubiliejiniai renginiai bent kuriam laikui prislopino dirbtinai sureikšminamų smulkių skandaliukų bruzdesį ir paskatino, nusukus nosį nuo savo virtuvėse verdamų košių smarvės, iškišti ją į platųjį pasaulį. Juolab, kad tas pasaulis įvairių aukštų ir dar aukštesnių svečių pavidalu pats apsireiškė Lietuvoje. Ilgiausiai...
Žalia spalva pažymėtos Lenkijos užimtos teritorijos, kurios pagal Lietuvos-Sovietų Rusijos taikos sutartį buvo priskirtos Lietuvai | wikiwand.com nuotr. Ramūnas Alaunis, www.alkas.lt Jei pažiūrėsime į žemėlapį, pamatysime, kad prieš šimtą metų 1918 vasario 16-ą paskelbus Lietuvos valstybingumo atstatymą, po Lietuvos-Sovietų Rusijos taikos sutarties pasirašymo 1920 metais ir net iki Antrojo Pasaulinio karo pradžios 1940 metais Lietuvos...
Česlovas Iškauskas. Asmeninio albumo nuotr. Česlovas IŠKAUSKAS, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Lenkijos ir Lietuvos santykiai nuo neatmenamų laikų buvo ir yra sudėtingi. Istorikai primena, kad galbūt keletas Abiejų Tautų Respublikos (ATR arba Žečpospolitos) egzistavimo šimtmečių – nuo 1569 m. pasirašytos Liublino unijos iki III ATR padalijimo 1795 m. ir bendros 1791 m. gegužės 3-osios Konstitucijos –...
Darius VILIMAS, Lietuvos istorijos institutas, www.lzinios.lt Apie baltarusių tautinio atgimimo veikėjų bandymus sukonstruoti savo tapatybę tarpukariu, pakeičiant carinį LDK kaip rusų-lietuvių valstybės projektą „LDK – baltarusių-lietuvių valstybės“ konstruktu rašė istorikai A.Dubonis ir Z.Butkus. Neapsikentę emigracijos Kaune, daugelis baltarusių šviesuolių trečiojo XX a. amžiaus dešimtmečio viduryje pasirinko emigraciją kitose Europos valstybėse, tačiau dauguma jų sugrįžo...
Linas V. MEDELIS, www.voruta.lt 2017 metų pabaigoje tarp daugybės padorų skaitytoją į depresiją stumiančių antraščių pasirodė ir vertų didesnio optimizmo. Gruodžio 28 dieną vienur nuskambėjo – „Lietuvos santykiai su kaimyne Lenkija yra konstruktyvūs, teigia užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius“. Netrukus kitu pavadinimu ir kitur L. Linkevičiaus optimizmas perfrazuojamas taip: „Lietuvos ir Lenkijos santykiuose – didžiulė...
Anatolijus Lapinskas. Asmeninė nuotr. Anatolijus LAPINSKAS, www.alkas.lt Lenkijos užsienio reikalų ministras Vitoldas Vaščykovskis (Witold Waszczykowski) praeitą savaitę trenkė Ukrainai, Vokietijai ir Lietuvai. Į Ukrainą dėl skirtingai vertinamo nacionalistinio judėjimo lyderio Stepano Banderos (Ukrainoje jis didvyris, Lenkijoje – nusikaltėlis), pagrąsinęs Ukrainai „su Bandera jūs į Europą neįžengsite“. Vokietijai ir Lietuvai dėl ten gyvenančių lenkų. „Nekartosime 1990-ųjų...
Ryšard MACEIKIANEC, www.pogon.lt – Ot, duočiau jūsų malonybei ramybės… bjauru klausyti! – Lionginas Podbipienta. Šių metų vasario pabaigoje – kovo pradžioje savaitraštyje „Gazeta polska“ ir internetinėje svetainėje www.niezalezna.pl buvo paskelbtas Przemysława Žurawskio vel Grajewskio straipsnis „Lietuva, laikas veikti, „moskalinimo“pakęsti neketiname“ („Litwo, czas na działanie. Moskalenia cierpliwie znosić nie będziemy”). Kaip ir reikėjo tikėtis, į šį...
Anatolijus Lapinskas. Asmeninė nuotr. Anatolijus Lapinskas, www.alkas.lt 2009 metų pabaigoje Lenkijos užsienio reikalų ministerija išleido „Pranešimą apie lenkų padėtį užsienyje – 2009“ (Raport o sytuacji Polonii i Polaków za granicą – 2009). Net 466 puslapių dokumente apžvelgta lenkų padėtis 30 pasaulio šalių, tarp jų ir Lietuvoje. Beveik visose minimose šalyse toji padėtis iš esmės yra...
Dr. V. Bortkevičienė, gyd. J. Prasauskas, www.voruta.lt Iki XV a. Vakarų šaltiniai Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę mini kaip Karalystę, o slavų šaltiniai ją vadina Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste. XIV a. Lietuvos politinė padėtis itin pasunkėjo. Kryžiuočių ordinas, nugalėjęs prūsus, latvius ir jotvingius, siekė pavergti LDK ir prie Baltijos sutelkti jėgas prieš slavus. Lietuvos pozicijos rusų žemėse tuo...