Lietuva

Matas Maldeikis. Kinija jau suprato, kad šį karą ji pralaimės
Įrašas

Matas Maldeikis. Kinija jau suprato, kad šį karą ji pralaimės

www.voruta.lt Besimeldžiant už ukrainiečius Azovstalyje ir visoje Ukrainoje, turime nepamiršti, kad Lietuva šiuo metu irgi kare – mums karą yra paskelbusi Kinija. Nes sankcijos yra karas, tik kitomis priemonėmis. Keletas naujienų apie šio karo eigą. Kinija jau suprato, kad šį karą ji pralaimės. Skirtingai nei prognozavo dalis mūsų, kaip čia pasakius, ekspertų, Lietuva sugebėjo byloje...

Susitiko Lietuvos ir Estijos Prezidentai
Įrašas

Susitiko Lietuvos ir Estijos Prezidentai

www.voruta.lt Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį pirmą kartą susitiko su naujuoju Estijos Prezidentu Alaru Karisu – jis į Lietuvą atvyko su darbo vizitu. Prezidentai aptarė dvišalius santykius, bendradarbiavimą gynybos, regioninio saugumo srityse, o taip pat Šiaurės ir Baltijos šalių formatu. Šalies vadovas padėkojo už tai, kad Estija pirmoji atskubėjo į pagalbą ir parėmė Lietuvą...

Klaipėdos senamiestyje – tarptautinė Lietuvos ir Lenkijos paroda
Įrašas

Klaipėdos senamiestyje – tarptautinė Lietuvos ir Lenkijos paroda

A. Grušelionienės nuotr. www.voruta.lt Nuo spalio 18 d. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus kiemelyje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) eksponuojama tarptautinė Lietuvos ir Lenkijos paroda, skirta 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucijos ir Abiejų Tautų tarpusavio įžado 230-osioms metinėms paminėti. 1791 m. paskelbta Gegužės 3-iosios Konstitucija – pirmoji Europoje ir antroji pasaulyje rašytinė konstitucija. Tarp šio...

Lenkijoje pasirodė Lietuvai skirto žurnalo „Herito“ numeris
Įrašas

Lenkijoje pasirodė Lietuvai skirto žurnalo „Herito“ numeris

www.voruta.lt Šių metų sausio mėnesį Lenkijoje pasirodė Lietuvai skirto žurnalo „Herito“ numeris. 40-asis, jubiliejinis žurnalo numeris, yra skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui. 2020 m. pradėtame rengti žurnalo numeryje spausdinami lietuvių ir lenkų autorių straipsniai, skirti Lietuvos kultūrai, menui, literatūrai, paveldui, taip pat Vilniaus Gaonui ir Lietuvos žydų istorijos metams. Žurnale publikuojama Mindaugo Kvietkausko esė apie...

Bronius Makauskas. Suvalkų sutartis – žvilgsnis po šimtmečio. III dalis
Įrašas

Bronius Makauskas. Suvalkų sutartis – žvilgsnis po šimtmečio. III dalis

Juzefo Pilsudskio paminklas Suvalkuose Dr. hum. m. Bronius Makauskas, e-ausra.pl Lenkija ėmėsi derybų pirmiausiai dėl Tautų Sąjungos spaudimo, nepripažindama status quo ir neplanuodama Vilniaus klausimo spręsti politiniu būdu. Taigi kyla klausimas, kam buvo griebtasi tokios diplomatinės apgavystės. Atrodo, reikėjo švelninti blogą įspūdį, susidariusį užsienyje dėl lenkų kariuomenės agresijos, kai ji žygiavo per Lietuvos teritoriją. Be to, derybos leido...

Bronius Makauskas. Suvalkų sutartis – žvilgsnis po šimtmečio. II dalis
Įrašas

Bronius Makauskas. Suvalkų sutartis – žvilgsnis po šimtmečio. II dalis

Šaltinis: sirvinta.net Dr. hum. m. Bronius Makauskas, e-ausra.pl Lenkija, spaudžiama Raudonosios armijos (RA), buvo priversta šauktis Vakarų valstybių pagalbos. Aplinkybių verčiama pagaliau liepos 4 d. pripažino Lietuvą de facto. Spa konferencijoje (ji vyko 1920 07 05–16 Belgijoje) Lenkijos premjeras Vladislovas Grabskis (Władysław Grabski) santarvininkų spaudžiamas už žadamą paramą prieš bolševikus pasižadėjo perduoti Vilnių Lietuvai iki tol, kol jo priklausomybė...

Bronius Makauskas. Suvalkų sutartis – žvilgsnis po šimtmečio
Įrašas

Bronius Makauskas. Suvalkų sutartis – žvilgsnis po šimtmečio

Suvalkų sutartis. istorineprezidentura.lt nuotr. Dr. hum. m. Bronius Makauskas, e-ausra.pl Šiemet sukanka 100 metų, kai buvo pasirašyta Suvalkų sutartis tarp Lietuvos ir Lenkijos, sulaukusi ir tebesulaukianti prieštaringų atgarsių ir vertinimų. Lenkija, išnaudodama savo geopolitinį, demografinį ir karinį pranašumą, klaidindama Santarvės nares, kad Lenkijos šiaurės ir pietryčių kaimynai nesubrendę valstybiniam gyvenimui, ir naudodamasi jų parama, stengėsi atkurti...

Lietuvių vaikų švietimas Suvalkuose – tėvų rankose
Įrašas

Lietuvių vaikų švietimas Suvalkuose – tėvų rankose

Susitikimas dėl Suvalkų lietuviško vaikų darželio įkūrimo Laima JANCAITĖ, www.punskas.pl Šis mėnuo svarbus Suvalkų miesto lietuvių istorijoje. Pirmą kartą Suvalkuose atidarytas lietuviškas vaikų darželis – lietuviškas švietimas šiame mieste pajudėjo iš mirties taško. Tikėtina, kad kai kurie tėvai dar svarsto: ar verta leisti vaiką į šį darželį? Apie tai, kodėl darželis atidarytas, apie jo privalumus,...

Už įveiktą pirmąją koronaviruso bangą visiems geradariams tarsime „Ačiū, Lietuva“
Įrašas

Už įveiktą pirmąją koronaviruso bangą visiems geradariams tarsime „Ačiū, Lietuva“

www.voruta.lt Kitą pirmadienį, birželio 1 d., visoje šalyje vyks visuotinė akcija „Ačiū, Lietuva“, kuria bus dėkojama Lietuvos žmonėms už sėkmingai įveiktą pirmąją COVID-19 bangą ir raginama išlaikyti susitelkimą bei viltį, kad ryžtingai būtų įveikti ir kiti ateityje dar laukiantys iššūkiai. Birželio 1 d. 17.00 val. akcija „Ačiū, Lietuva“ nuskambės muzikos garsais visoje šalyje: miestų ir...

„Labas rytas, Lietuva“ laidose – pasakojimai apie Argentinos lietuvius
Įrašas

„Labas rytas, Lietuva“ laidose – pasakojimai apie Argentinos lietuvius

„Nemuno“ draugijos Beriso mieste nariai www.voruta.lt LRT TELEVIZIJOS laida „Labas rytas, Lietuva“ pradeda pasakojimų apie pasaulio lietuvius, gyvenančius Argentinoje, ciklą. Po Pirmojo pasaulinio karo Argentinoje išsilaipino apie 32 tūkstančius lietuvių. Dalis iš jų čia įsitvirtino ir sukūrė šeimas, todėl dabar skaičiuojama, kad Argentinoje gyvena iki 200 tūkstančių žmonių, turinčių lietuviškų šaknų. „Labai įstrigo tai, kad...

Kodėl Japonija atkreipė dėmesį į Lietuvą? Atvira paskaita „Lietuvos-Japonijos tarpukario diplomatijos istorijos puslapiai“
Įrašas

Kodėl Japonija atkreipė dėmesį į Lietuvą? Atvira paskaita „Lietuvos-Japonijos tarpukario diplomatijos istorijos puslapiai“

www.voruta.lt Azijos menų centras drauge su Vilniaus universiteto istorijos magistrantu Laurynu Kudijanovu kviečia į atvirą paskaitą „Lietuvos-Japonijos tarpukario diplomatijos istorijos puslapiai“. Paskaita vyks vasario 26–tą dieną, trečiadienį, 18:00 val., Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Kviečiame visus, neabejingus tiek istorijai, tiek Tekančios Saulės šaliai, drauge su šiuo renginiu pradėti jau antrą ciklo „Lietuva Azijoje – Azija Lietuvoje“ sezoną....

Petras Maksimavičius: „Lietuvos krepšininkai gali penkis kartus iš eilės laimėti olimpinių čempionų titulą arba į kosmosą paleisti savo erdvėlaivį, tačiau nuo to lenkų palankumas ir simpatijos lietuviams smarkiai neišaugs“
Įrašas

Petras Maksimavičius: „Lietuvos krepšininkai gali penkis kartus iš eilės laimėti olimpinių čempionų titulą arba į kosmosą paleisti savo erdvėlaivį, tačiau nuo to lenkų palankumas ir simpatijos lietuviams smarkiai neišaugs“

Petras Maksimavičius, e-ausra.pl Kas kiek laiko ir Lietuvoje, ir Lenkijoje, ir kitose šalyse skelbiami gyventojų nuomonės apklausų rezultatai, kuriais siekiama išsiaiškinti, kaip jie žiūri į savo kaimynus ir kokias jiems reiškia simpatijas. Kalbu ne apie daugiabutyje, ar toje pačioje gyvenvietėje gyvenančius kaimynus, bet apie požiūrį į kitataučius, tarkime, kaimyninių šalių gyventojus. Tada paaiškėja, kaip vertiname vokiečius,...

Česlovas Iškauskas. Bendra istorija su nepasitikėjimo desertu
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Bendra istorija su nepasitikėjimo desertu

Lietuvos valstybės sienų kaita nuo XIII a. Nuotraukos šaltinis –  lt.wikipedia.org  Česlovas IŠKAUSKAS, www.iskauskas.lt Beveik prieš šešerius metus, kai Rusija dar tik telkė separatistų pajėgas ir ginkluotę Ukrainos pasienyje, o apie Krymo aneksiją sklandė tik gandai, viename iš straipsnių nerimą keliančiu pavadinimu „Kada Lietuvą pasiglemš Baltarusija?“ svarsčiau ne apie artėjančią Kremliaus agresiją, bet apie kai kurių...

F. Kauzonas. Brolystės su lenkais niuansėliai
Įrašas

F. Kauzonas. Brolystės su lenkais niuansėliai

Mykolas Biržiška | respublika.lt nuotr. Ferdinandas Kauzonas, www.respublika.lt Nešvarios kortos politikų rankovėse Prieš keletą metų Gdansko uoste mačiau piratą – vidutinio amžiaus lenkas, apsirėdęs it jūrų plėšikas, net akį juodu pirato raiščiu pridengęs, kvietė žmones į ekskursiją. Pasirodo, mes, trys bičiuliai iš Lietuvos, jo dėmesį irgi patraukėme. Išgirdęs mus, tris atklydėlius, lietuviškai besišnekančius, priėjo: „kas?“, „iš kur?“, „kuo...

Nepriklausomybės Akto signataro Petro Klimo (1891–1969) knygos „Lietuva, jos gyventojai ir sienos“ sutiktuvės
Įrašas

Nepriklausomybės Akto signataro Petro Klimo (1891–1969) knygos „Lietuva, jos gyventojai ir sienos“ sutiktuvės

www.voruta.lt Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Istorinėje LR Prezidentūroje, Vilniaus g. 33, Kaune, vasario 28 d., ketvirtadienį, 17 val. vyks publicisto, Nepriklausomybės Akto signataro Petro Klimo (1891–1969) knygos „Lietuva, jos gyventojai ir sienos“ antro leidimo sutiktuvės. Apie P.Klimo studiją papasakos jos antrąjį leidimą parengusi Lietuvos nacionalinio muziejaus muziejininkė dr. Vilma Bukaitė. Atsiminimais dalinsis P. Klimo artimieji: habil....

Ona Gaidamavičiūtė. Susipažįstant su latvių tradicine apranga: baltų tautų kostiumo bendrybės ir skirtumai
Įrašas

Ona Gaidamavičiūtė. Susipažįstant su latvių tradicine apranga: baltų tautų kostiumo bendrybės ir skirtumai

Autorės nuotraukos Ona GAIDAMAVIČIŪTĖ, www.voruta.lt Pastarieji dveji metai – 2017-ieji ir šie – 2018-ieji – itin svarbūs lietuvių tautinio ir apskritai baltų kostiumo populiarinimui pirmiausia parodomis, taip pat moksliniais tyrinėjimais, konferencijomis, knygomis. Šie metai svarbūs Baltijos šalims – ir Latvijai, ir Lietuvai – valstybių šimtmečio renginiais. Reikia tikėtis, kad tautinio kostiumo svarba bei tyrinėjimai nepraras...

Hab. dr. Kazimieras Garšva. Lenkijos užsienio reikalų ministro klaidos
Įrašas

Hab. dr. Kazimieras Garšva. Lenkijos užsienio reikalų ministro klaidos

Lenkijos užsienio reikalų ministras Jacekas Czaputowiczius ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. urm.lt nuotr. Hab. dr. Kazimieras GARŠVA, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas, www.voruta.lt Rugsėjo 13 d. lankydamasis Vilniuje, Lenkijos užsienio reikalų ministras pasakė septynis klaidingus teiginius. Neteisingas ministro teiginys, esą „Lietuvos lenkų mažuma negali rašyti savo pavardžių asmens dokumentuose originaliai“ (BNS; alkas.lt, delfi.lt, lzinios.lt)! Lietuvos...

Apie dr. A. Adamkovičiaus knygą „Germanovičiai, Zorka (Sinicai), apylinkės (iki 1939 m.)“
Įrašas

Apie dr. A. Adamkovičiaus knygą „Germanovičiai, Zorka (Sinicai), apylinkės (iki 1939 m.)“

Knygos viršelis. www.voruta.lt Knygoje „Germanovičiai, Zorka (Sinicai), apylinkės (iki 1939 m.)“ pateikiama šio regiono istorija, gyvenimo kelias, knyga irgi skiriama čia kažkada gyvenusiems ir savo pėdsaką palikusiems lietuviams. Dauguma Šarkovščinos krašto gyventojų nežino, kad jame yra ne tik baltarusiškų (slaviškų), bet ir baltiškų (lietuviškų) praeities puslapių. Regiono lietuvių istoriją sąlyginai galima išskirti į du laikotarpius....

Įrašas

Arvydas Juozaitis. Lietuva ir Latvija. Palaiminta sandrauga

Arvydas Juozaitis, J. Vaiškūno nuotr. Arvydas JUOZAITIS, www.voruta.lt Tuštuma. Dvi baltų tautos iš vienos šaknies, vieno kamieno, tačiau kokie skirtingi keliai! Dvi valstybės, nebendraujančios kaip dera bendrauti gentainiams, dvi viena kitos beveik nematančios ekonomikos ir viena kitą užmirštančios užsienio politikos. Norėčiau klysti, ir jeigu kas įrodytų, kad klystu – nuolankiai sutikčiau. Deja, neklystu. Kasmet Latvijos...

Įrašas

Česlovas Iškauskas. Ar senoji prūsų žemė galėjo tapti Lietuvos dalimi?

Česlovas Iškauskas. Asmeninio albumo nuotr. Česlovas IŠKAUSKAS, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Prieš 73 metus, 1945 m. balandžio 6-ąją, penktadienio vidurdienį, prasidėjo paskutinis tūkstantmečio istoriją turėjusios Prūsijos egzistavimo etapas – jos sostinės Kionigsbergo šturmas. 81 valandą vokiečiai beviltiškai priešinosi, o Raudonoji armija barbariškai naikino šį seną prūsų miestą. Karaliaučius sulygintas su žeme Iš maždaug 5200 pabūklų, iš daugybės...

Įrašas

Liudvikas Narcizas Rasimas. Suverenitetas ir valstybių tarpusavio santykiai

Liudvikas Narcizas RASIMAS, www.voruta.lt Pasibaigė Vasario 16-osios minėjimas, išsivažinėjo svečiai. Pasirodė eilė straipsnių, raginančių elgtis europietiškiau, nurodoma, nuo ko priklausys Lietuvos ir Lenkijos santykiai, pasidžiaugta, kad pagaliau po krūvos metų  kaimynų prezidentas apsilankė Lietuvoje. Tad kas vyko per tuos metus? Tiek lietuviai, tiek lenkai masiškai pradėjo važinėti vieni pas kitus, pažino vieni kitus, įsitikino, kad...

Įrašas

Ryšard Maceikianec. Laiškas Lenkijos Prezidentui Andrzejui Dudai

Ryšard MACEIKIANEC, portalo Głos z Litwy, Pogoń.lt redaktorius, www.voruta.lt, Vilnius, 2018 01 28 d. Lenkijos respublikos prezidentui ponui Andrzejui Dudai Ponas Prezidente, Lenkijos žiniasklaidos priemonėse vis pasirodo Jūsų patarėjų nuomonės apie santykius su mūsų šalimi, kuriose ypač akcentuojama lenkakalbių lietuvių – Lietuvos lenkų – padėtis. Paprastai jos būna nepasvertos, neparemtos faktais ir tiesa, stokojančios gilesnių...

Įrašas

Jūratė Laučiūtė. Lietuviška dilema: Lietuva ir Lenkija Europoje, ar Lenkija Lietuvoje?

Jūratė Laučiūtė, www.propatria.lt nuotr. Jūratė LAUČIŪTĖ, www.slaptai.lt Vasario 16-sios Aktu atkurtosios Lietuvos valstybės šimtmečio jubiliejiniai renginiai bent kuriam laikui prislopino dirbtinai sureikšminamų smulkių skandaliukų bruzdesį ir paskatino, nusukus nosį nuo savo virtuvėse verdamų košių smarvės, iškišti ją į platųjį pasaulį. Juolab, kad tas pasaulis įvairių aukštų ir dar aukštesnių svečių pavidalu pats apsireiškė Lietuvoje. Ilgiausiai...

Įrašas

R. Alaunis. Suvalkų krašto ir rytų Lietuvos etninių žemių aneksijos: kur dingo 22,800 kv. km. Lietuvos etninių žemių?

Žalia spalva pažymėtos Lenkijos užimtos teritorijos, kurios pagal Lietuvos-Sovietų Rusijos taikos sutartį buvo priskirtos Lietuvai | wikiwand.com nuotr. Ramūnas Alaunis, www.alkas.lt Jei pažiūrėsime į žemėlapį, pamatysime, kad prieš šimtą metų 1918 vasario 16-ą paskelbus Lietuvos valstybingumo atstatymą, po Lietuvos-Sovietų Rusijos taikos sutarties pasirašymo 1920 metais ir net iki Antrojo Pasaulinio karo pradžios 1940 metais Lietuvos...

Įrašas

Česlovas Iškauskas. Lenkų autonomijos idėjos – kaip nenumalšinamas troškulys…

Česlovas Iškauskas. Asmeninio albumo nuotr. Česlovas IŠKAUSKAS, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Lenkijos ir Lietuvos santykiai nuo neatmenamų laikų buvo ir yra sudėtingi. Istorikai primena, kad galbūt keletas Abiejų Tautų Respublikos (ATR arba Žečpospolitos) egzistavimo šimtmečių – nuo 1569 m. pasirašytos Liublino unijos iki III ATR padalijimo 1795 m. ir bendros 1791 m. gegužės 3-osios Konstitucijos –...

Įrašas

Darius Vilimas. Nutylima problema. Arba kaip ir kodėl baltarusiai bando uzurpuoti LDK istoriją

  Darius VILIMAS,  Lietuvos istorijos institutas, www.lzinios.lt Apie baltarusių tautinio atgimimo veikėjų bandymus sukonstruoti savo tapatybę tarpukariu, pakeičiant carinį LDK kaip rusų-lietuvių valstybės projektą „LDK – baltarusių-lietuvių valstybės“ konstruktu rašė istorikai A.Dubonis ir Z.Butkus. Neapsikentę emigracijos Kaune, daugelis baltarusių šviesuolių trečiojo XX a. amžiaus dešimtmečio viduryje pasirinko emigraciją kitose Europos valstybėse, tačiau dauguma jų sugrįžo...

Įrašas

Linas V. Medelis. Į vienus vartus – žaidimas su Lenkija

Linas V. MEDELIS, www.voruta.lt 2017 metų pabaigoje tarp daugybės padorų skaitytoją į depresiją stumiančių antraščių pasirodė ir vertų didesnio optimizmo.  Gruodžio 28 dieną vienur nuskambėjo – „Lietuvos santykiai su kaimyne Lenkija yra konstruktyvūs, teigia užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius“. Netrukus kitu pavadinimu ir kitur  L. Linkevičiaus optimizmas perfrazuojamas taip:  „Lietuvos ir Lenkijos santykiuose – didžiulė...

Įrašas

A. Lapinskas. Lenkijos ministras vėl trenkė Lietuvai

Anatolijus Lapinskas. Asmeninė nuotr. Anatolijus LAPINSKAS, www.alkas.lt Lenkijos užsienio reikalų ministras Vitoldas Vaščykovskis (Witold Waszczykowski) praeitą savaitę trenkė Ukrainai, Vokietijai ir Lietuvai. Į Ukrainą dėl skirtingai vertinamo nacionalistinio judėjimo lyderio Stepano Banderos (Ukrainoje jis didvyris, Lenkijoje – nusikaltėlis), pagrąsinęs Ukrainai „su  Bandera jūs į Europą neįžengsite“. Vokietijai ir Lietuvai dėl ten gyvenančių lenkų. „Nekartosime 1990-ųjų...

Įrašas

Ryšard Maceikianec. Pats laikas atsiprašyti Lietuvos

Ryšard MACEIKIANEC, www.pogon.lt – Ot, duočiau jūsų malonybei ramybės… bjauru klausyti! – Lionginas Podbipienta. Šių metų vasario pabaigoje – kovo pradžioje savaitraštyje „Gazeta polska“ ir internetinėje svetainėje www.niezalezna.pl buvo paskelbtas Przemysława Žurawskio vel Grajewskio straipsnis „Lietuva, laikas veikti, „moskalinimo“pakęsti neketiname“ („Litwo, czas na działanie. Moskalenia cierpliwie znosić nie będziemy”). Kaip ir reikėjo tikėtis, į šį...

Įrašas

A. Lapinskas. Kas pareikš pasipiktinimą dėl Lenkijos Vyriausybės dokumento?

Anatolijus Lapinskas. Asmeninė nuotr. Anatolijus Lapinskas, www.alkas.lt 2009 metų pabaigoje Lenkijos užsienio reikalų ministerija išleido „Pranešimą apie lenkų padėtį užsienyje – 2009“ (Raport o sytuacji Polonii i Polaków za granicą – 2009). Net 466 puslapių dokumente apžvelgta lenkų padėtis 30 pasaulio šalių, tarp jų ir Lietuvoje. Beveik visose minimose šalyse toji padėtis iš esmės yra...