Lietuva – Lenkija

Pagrindinis puslapis Lietuva – Lenkija
Įrašas

Ar lietuviai – atsiprašinėtojų tauta?

Santykiuose tarp valstybių, ypač tarp kaimyninių, matyti tik negatyviąją pusę nėra išmintinga. Tačiau jos nepastebėti, ignoruoti tai, kas trukdo tiems santykiams, arba neįvertinti istorijos pamokų, reiškia, žengti į aklavietę ir tenkintis tuščiomis puikios kaimynystės deklaracijomis. O štai dar vienas pasirinkimas, ypač aktualus šiandien. Ko gero, visi žinome gražią pasaką apie stebuklingus žodžius „prašau“ ir „atsiprašau“....

Įrašas

Pokalbis su K. Garšva

2013 m. sausio 21 d. „Vorutos“ ir „Tėviškės šviesos“ laikraščių pokalbis su „Vilnijos“ draugijos pirmininku habil. dr. Kazimieru Garšva „Voruta“: Koks buvo Jūsų bei Švietimo ir mokslo ministro susitikimo tikslas š. m. sausio 14 d.? K. Garšva: „Vilnijos“ draugija palaiko tradicinę Lietuvos kultūrą, dėl to, ministrams pradėjus eiti pareigas, susitinka su visais Lietuvos Respublikos Švietimo...

Įrašas

1863 metų sukilimas – ATR tradicijos tąsa

Zigmas VITKUS Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2013-aisiais sukanka 150 metų nuo 1863-ųjų metų sukilimo ir pažymėdamas istorinę bei kultūrinę šio sukilimo reikšmę lietuvių, baltarusių ir lenkų tautoms, nutarė paskelbti 2013-uosius 1863-ųjų sukilimo metais. Ką žinome apie šį sukilimą, kas tai buvo – nacionalinio išsivadavimo judėjimas, socialinis judėjimas, o gal kova už Lietuvos...

Įrašas

Kiek lietuvaičių ištekėjo už Lietuvoje internuotų lenkų?

Aušra VIRVIČIENĖ, Vilnius 2013 m. sausio 24 d. Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejuje atidaryta paroda „1939–1940 m. Lietuvoje internuoti lenkai“. Joje panaudota medžiaga yra iš Lenkijos, Lietuvos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Danijos institutų, muziejų ir privačių asmenų kolekcijų. Paroda veiks iki vasario 28 d. Dvidešimtyje chronologiškai išdėstytų parodos stendų eksponuojamos fotografijos, spaudos publikacijos, dokumentai, žemėlapiai ir...

Įrašas

Prielinksnis „na“ ir „w“ lenkų kalboje. Dėl prielinksninių junginių „na Litwie“ // „w Litwie, na Litwę“ // „do Litwy“

Nijolė BIRGELIENĖ, Punskas Atsakymas į skaitytojos paklausimą dėl Vinco Martinkėno straipsnio „W Litwie czy na Litwie?“* Universaliame lenkų kalbos žodyne (Uniwersalny słownik języka polskiego, t. 1–4, red. S. Dubisz, Warszawa: PWN, 2003) prielinksnio w reikšmių suskaičiuojama 27, o na – 28. Taip pat nurodoma, kad prielinksnis na vartojamas sakiniuose, kurie informuoja vykstant ką nors vietoje,...

Įrašas

Kaip savi šaudo (tiksliau – spjaudo) į savus

Prof. Alvydas BUTKUS, Kaunas Gal ir atsibodusi ši tema, tačiau ryškėja vienas įdomus aspektas – Lietuvoje yra du atkaklūs spjaudytojai į savo šalies istoriją, kurie šiaip jau turbūt nesusėstų prie bendro stalo. Vienas iš jų – VU istorikas ir Lietuvos TV šoumenas, kiekviena patogia proga kartojantis Varšuvos kolegų nuomonę, kad 1920 m. spalio mėn. jokios...

Įrašas

T. Baranauskas. 2013-ųjų metų Lietuvos istorijos jubiliejai padės prisiminti savo kilmę

Tomas BARANAUSKAS, Vilnius Kalendorinės sukaktys dažnai mums suteikia progą suaktualinti sau vieną ar kitą istorijos epizodą. Antai 2009-aisiais vienu iš svarbiausių įvykiu, apie kurį buvo rašomi straipsniai, mokslinės ir grožinės knygos buvo tapęs pirmasis Lietuvos paminėjimas istorijos šaltiniuose ir su juo susijusi šventojo Brunono misija baltų žemėse. Praėjo metai ir šį, rodėsi, svarbiausią Lietuvos istorijos įvykį (kaip...

Įrašas

Ir Lietuvos Karalius atvyks per Kalėdas…!

Violeta RUTKAUSKIENĖ, Čikaga, JAV Gruodžio 25-oji diena daugeliui pasaulio žmonių yra viena iš svarbiausių metų švenčių, kuria simboliškai pažymimas Kūdikelio Jėzaus gimimas Betliejuje. Seniausia kalėdinė istorija, aprašyta Šventuose raštuose, pasakoja, kaip, tąsyk danguje sužibus ryškiai žvaigždei, pasaulis sužinojo džiugią žinią apie Kristaus ir tautų Karaliaus – visų karalių Karaliaus – gimimą. Iš jos sužinome, kaip...

Įrašas

Rašytojas Edmundas Malūkas – ko palinkėsiu?

Jau žinau: susitikimai su skaitytojais daugmaž vienodi. Kai nuvažiuoju į kokį Lietuvos kaimą, bažnytkaimį ar miesto biblioteką, manęs klausinės visko nuo XIII-XVI a. Lietuvos istorijos iki šiandienos Lietuvos politikos. Žodis „rašytojas“ žmonėms asocijuojasi su „protingu“, daug žinančiu ir be galo atviru žmogumi. Būna išimčių, tarkim, Vilniaus universiteto filologus domino tik kūrybos proceso ypatumai, o Alantos...

Įrašas

Prisiminimai apie Lietuvoje internuotus lenkus

Aušra VIRVIČIENĖ, Vilnius 2012 m. lapkričio 22 d. LR Seimo II rūmų parodų galerijoje iškilmingai atidaryta paroda „1939–1940 m. Lietuvoje internuoti lenkai“. Kilnojamąją parodą parengė Tautos atminties institutas (IPN, Lenkija), Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) ir Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejus. Parodoje panaudota medžiaga iš Lenkijos, Lietuvos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Danijos institutų,...

Įrašas

LDK istorija dailininko Giedriaus Kazimierėno kūryboje

Laima TUBELYTĖ-KRIUKELIENĖ, Utena „Man svarbus karo, vizualaus triukšmo ir rimties, sakralios tylos kontrastas“ – taip savo kūrinį „Rūstybės diena“ apibūdino Lietuvos tapytojas prof. Giedrius Kazimierėnas. Prisipažinsiu, labai laukiau 2012 m. lapkričio 21 d., kada Medininkų pilyje (Medininkų km. Vilniaus raj.) išvysiu Lietuvos tapytojo G. Kazimierėno meno kūrinį „Rūstybės diena“. Nuo tos akimirkos, kai sužinojau, kad...

Įrašas

Ar Gediminas buvo karalius?

Akad. prof. habil. dr. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius Tokį klausimą esu gavęs ne iš vieno „Vorutos“ skaitytojo. Jiems rūpi karaliaus sąvoka. Ką vadiname karaliais? Ar senosios Lietuvos valstybės valdovus galima vadinti karaliais? Apie visa tai ir bus šiame straipsnyje kalbama. Karaliai yra, vaizdingai kalbant, dviejų rūšių: 1) valdovai, neturintys virš savęs siuzereno (turinčio jam pavaldžių vasalų...

Įrašas

Geidžiamiausios Lietuvos istorijoje senmergės Kotrynos Jogailaitės suomiškoms vestuvėms Vilniuje – 450 metų

Rimvydas VALATKA Toje vietoje, kur dabar vėl statomi Valdovų rūmai, prieš 450 metų surengtos tokios vestuvės, kokios, jei tik Holivudo scenaristai būtų skaitę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos (LDK) istoriją, seniai būtų tapusios „Oskarais“ nominuoto kostiuminio nuotykių filmo siužetu. 1562 metų spalio 4-ąją Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto sesuo Kotryna Vilniuje, kuriame be pertraukos gyveno...

Įrašas

Diskusija „Lietuva nuo Suvalkų sutarties iki 2012 metų“

 2012 m. spalio 8 d. (pirmadienį) 17 val. „Vilnijos“ draugijos Kauno skyrius kviečia atvykti į Kauno įgulos karininkų ramovės Kunigaikščių menę (Mickevičiaus g. 19, Kaunas), kurioje vyks diskusija „Lietuva nuo Suvalkų sutarties iki 2012 metų“. Apie Lietuvos ir Lenkijos Suvalkuose pasirašytą sutartį kalbės dr. Audronė Veilentienė Apie šiandien iškilusias problemas Rytų Lietuvoje ir santykiuose su...

Įrašas

Šiukšlintojai

www.voruta.lt Trakus lanko tūkstančiai turistų. Daugelio maloniai laukiame, nes jie ne tik susipažįsta su Lietuvos istorija, bet ir palieka nemažai pinigų, įsigydami suvenyrų, valgydami, linksmindamiesi… Vis dėlto pasitaiko nemalonių išimčių. 2012 m. rugsėjo 15 d. portalas 15min.lt paskelbė, kaip turistai, įtariama lenkų, Trakų mieste, eidami į geležinkelio stotį, paliko daugybę šiukšlių. Paprastai jos yra išmetamos...

Įrašas

J. I. Kraševskio knyga „Vytauto Lietuva“

Mokslo ir encikloepdijų leidybos centras išleido intriguojantį leidinį istorijos tematika – garsaus lenkų istoriko ir rašytojo Juzefo Ignaco Kraševskio knygą „Vytauto Lietuva“. 2012 metais pažymime 200-ąsias istoriko, rašytojo, leidėjo, kritiko ir publicisto Juzefo Ignaco Kraševskio (1812–1887) gimimo metines. Jo knyga „Vytauto Lietuva“, išleista 1850-aisiais, yra kronikinio pasakojimo metodu parašyta kunigaikščio Vytauto veiklos istorija pamečiui nuo 1386...

Įrašas

Krokuvos universitetą puošia ir lietuviški ženklai

Violeta RUTKAUSKIENĖ, Čikaga Paprastai kalbėdami apie Lietuvą, jos sostinę Vilnių, kultūrinį ir istorinį jo palikimą, mėgiame pabrėžti, kad mūsų krašto istorijai bei kultūrai daug įtakos turėję čia gyvenę ir kūrę kitų tautų žmonės: lenkai, žydai, rusai, čekai ar vokiečiai. Bet ir mes dabar jau vis dažniau pastebime ir išgirstame apie lietuvių kulturinį bei istorinį palikimą...

Įrašas

Ar pasikartos Molotovo-Ribentropo paktas?

Bronius NAINYS Molotov-Ribbentrop pakto vardu žinomas, 1939 m. rugpjūčio 23 d. jų pasirašytas ir šiandien Juodojo kaspino dieną minimas dokumentas iš tikrųjų yra Stalino Sovietų Sąjungos – Hitlerio nacių Vokietijos sutartis dėl Baltijos jūros rytinio pakraščio pasidalinimo. Taigi, nors ir neužrašytas, bet savaime suprastas šio pakraščio okupavimas ir nepriklausomų valstybių – Estijos, Latvijos, Lietuvos –...

Įrašas

Užmiršta dar viena valkšna per mūsų tautą

Ričardas KALYTIS, Vilnius Nesenai savo bute išgirdau skambutį. Apysenis žmogus pasiklausė ar čia gyvena toks žmogus. Paminėjo mano pavardę ir paklausė ar pažįstu Henriką Sodonį. Supratau, apsikabinome. Prisiminiau tą šaltą Sibiro žiemą, kai prakiurus valčiai, skendome Angaroje. Prie kranto dar priplaukiau, bet ant ledo užsiropšti jau nebegalėjau, jėgos seko. Nors tai buvo gyvenvietė ir žmonių...

Įrašas

Seinų mokytojas: Lenkijos visuomenė žino, kad „Wilno jest nasze“

Lenkijoje mėgstama sakyti, kad mūsų mokyklos yra viskuo aprūpintos ir jose dėstoma tik lietuviškai. Tai yra visiška netiesa. Jei ir kažkas dėstoma lietuviškai, tai iš lenkiškų vadovėlių, nes lietuviškų labai trūksta“, – tvirtina Seinų „Žiburio“ mokyklos istorijos mokytojas, Lenkijos lietuvių bendruomenės tarybos pirmininkas, šio krašto istorikas Tadas Bagdonavičius, pasakojantis apie vis agresyvėjantį Lenkijos požiūrį į...

Įrašas

Ambasadoriaus laiškas „The Economist“: lenkų mažuma Lietuvoje turi išskirtinai geras sąlygas

Lietuvos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Oskaras Jusys savaitraščio „The Economist“ redakcijai atsiųstame laiške pabrėžė, kad lenkų mažuma Lietuvoje nėra diskriminuojama, o švietimo srityje mokytis lenkų kalba sudarytos išskirtinai geros sąlygos. Reaguodamas į savaitraščio neseniai paskelbtą straipsnį apie dvišalius Lietuvos-Lenkijos santykius, diplomatas teigė, kad galimybės mokytis lenkų kalba Lietuvoje yra geresnes nei bet kur kitur. „Vertėtų pažymėti,...

Įrašas

„Gazeta Wyborcza“ apžvalgininkas siūlo Lenkijai atsiprašyti Lietuvos už Vilniaus krašto atėmimą

Lenkijos žurnalistas, dokumentalistas ir apžvalgininkas Marcinas Wojciechowskis siūlo savo šaliai oficialiai atsiprašyti Lietuvos už „Želigovskio maištą“ – 1920 m. įvykius, kuomet Lenkija iš Lietuvos atėmė Vilniaus kraštą. Tokį pasiūlymą M. Wojciechowskis išdėstė dienraštyje „Gazeta Wyborcza“, oponuodamas kitame dienraštyje „Rzeczpospolita“ apžvalgininko Piotro Skwiecinskio išsakytiems raginimams Lietuvos atžvilgiu laikytis kietesnės pozicijos. „Tarptautiniuose santykiuose didesnė atsakomybė visuomet tenka...

Įrašas

A. Nikžentaitis. Užmirštasis Abiejų Tautų Respublikos lietuvis

Alvydas NIKŽENTAITIS Pastaruoju metu nemažai diskusijų Lietuvoje kelia santykio su lenkų tautine grupe, nacionalistų eitynių Kovo 11–ąją klausimai. Drįstu pastebėti, jog šiose diskusijose kalba sukasi apie pakankamai svarbų klausimą – lietuviškąją tapatybę šiandien ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Tokią mintį formuluoti leido prasidėjusi diskusija tarp politiko Eligijaus Masiulio ir istorikės, istorinių romanų autorės Ingos Baranauskienės. Į...

Įrašas

Lietuvoje iki šiol ieškoma LDK epochos lobių

Natalija ZVERKO Lietuvos lobiai, kurie minimi dar antrajame Lietuvos Statute 1536 metais, neduoda ramybės ir šių dienų lobių ieškotojams. Apsiginklavę specialia įranga, jie ieško ir randa tai, kas anksčiau buvo grynas atsitiktinumas. Pavyzdžiui, Adomo Mickevičiaus poezijos rinkinyje paslėptą lobį jo savininkas antikvaras aptiko visiškai atsitiktinai, po eilinio nesėkmingo bandymo parduoti šią knygą. Apie tai rašo...

Įrašas

Įvykiai ir žmonės tokie, kokius juos matė Mykolas Riomeris

Rimantas JOKIMAITIS, Vilnius Lietuvoje gerai žinomas Mykolo Riomerio (Römer) vardas. Tiesa, sovietmečiu jo pavardė kažkodėl buvo rašoma Rėmeris (žr. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija ir kt.), o dabar dažnai – Romeris. Šiame tekste Römerį vadinsime Riomeriu, nes vokiška „ö“ lietuviškai skamba „io“. Išgirdęs sakant Riomeris, Mykolas Römeris suprastų, kad kalbame apie jį, o dėl Rėmerio ar dėl...

Įrašas

Kaip istorikai naikino Vilniaus okupaciją

Vytautas VISOCKAS, Vilnius 2011 m. spalio 13 d. dalyvavau Vilniaus universiteto Senato salėje įvykusiame pirmame renginyje iš ciklo „Atminties kultūrų dialogas ULB erdvėje“. Gruodžio 15 d. ten pat įvyko penktas renginys: „Vilniaus okupacija“ ir „Rytų kresai“ – dviejų kultūrinių kategorijų reikšmė regiono visuomenėms“. Iš pirmo dialogo žinojau, ko bus siekiama: „<…> neutralizuoti funkcionuojančius nacionalistinius praeities...

Įrašas

Kaip gyvensime dar po dvidešimties?

Jonas UŽURKA Šiandien, vis aršiau įsiplieskiant diskusijoms apie lenkų tautines mažumas, vis aktyviau ir akiplėšiškiau veikiant Vilniaus, Šalčininkų rajonuose įvairioms vadinamosioms lenkų ar kitokioms partinėms akcijoms, aš netyčia prisiminiau 1990-1991 metus, padėtį šame krašte, atkuriant Lietuvos Nepriklausomybę. Tuo metu aš dirbau naujai įkurtame LR Krašto apsaugos departamente (KAD), buvau Vilniaus apskrities KAD štabo viršininkas, todėl...

Įrašas

Lenkijos politikų 1 000 zlotų pakiša

Gediminas VAGNORIUS Pasibaigus Lenkijoje parlamento rinkimų kampanijai, kur, deja, nevengta ir nacionalistinės kortos, tinkamas metas atsigręžti į lietuvių padėtį Lietuvos lenkiškosiose savivaldybėse. Skirtingai nuo Lenkijos lietuvių, pietryčių Lietuvoje yra ujami ne lenkai, o lietuviai, nors ir gyvena savo Tėvynėje. Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose jie patiria vienpartiniu tautiniu pagrindu įsitvirtinusių vietos politikų kurstomą persekiojimą vien dėl...

Įrašas

Suvalkų sutartis

1920 spalio 7 d. Suvalkuose pasirašytos Letuvos ir Lenkijos sutarties vadinamos Suvalkų sutartimi 91-ųjų metinių proga skelbiame pernai šios sutarties 90-mečio proga savaitraštyje „Voruta“ spausdintą istoriko prof. habil. dr. Antano Tylos rašinį „Prieš 90 metų pasirašyta Suvalkų sutartis ir jos išniekinimas“. 1918 m. atkurta Lietuvos valstybė pergyveno kelias šiurpias invazijas, kurios buvo panašios tuo, kad...

Įrašas

Paminėtos lenkų nužudyto Lietuvos pasieniečio J. Kybarto 80-osios žūties metinės

2011 m. spalio 4 d. Elektrėnų savivaldybės Baltamiškio kaime ir Vievio miestelio kapinėse buvo pagerbtas 1931 m. spalio 4 d. tarnybos vietoje nužudyto pasienio policijos Trakų baro pasieniečio Jurgio Kybarto atminimas. Lenkų pasieniečiai jį nužudė 1931 m. spalio 4 d. prie administracinės linijos ties Bražuolės upeliu, dabar tai yra Elektrėnų savivaldybės Baltamiškio kaimo teritorija. Baltamiškio...