Lietuva – Baltarusija

Pagrindinis puslapis Lietuva – Baltarusija
Įrašas

Vladislovas Taločka – kunigas, publicistas, istorikas

Vytautas ŽEIMANTAS, Baltarusijos rašytojų sąjungos narys, Vilnius Prieš Vilniaus prijungimą prie Lenkijos Ėjo 1921 metai. Vilniuje buvo labai neramu. 1920 metų spalyje želigovskininkų užgrobtas miestas skendėjo nežinioje. Neseniai atsikūrusi Lietuvos valstybė Vilnių laikė sava sostinę. Vietos bolševikai, palaikomi Raudonosios Rusijos, bandė čia kurti Lietuvos ir Baltarusijos socialistinę respubliką. Lenkija, klastingai užgrobusi šį kraštą, norėjo Vilniją...

Įrašas

1863 metų sukilimas – ATR tradicijos tąsa

Zigmas VITKUS Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2013-aisiais sukanka 150 metų nuo 1863-ųjų metų sukilimo ir pažymėdamas istorinę bei kultūrinę šio sukilimo reikšmę lietuvių, baltarusių ir lenkų tautoms, nutarė paskelbti 2013-uosius 1863-ųjų sukilimo metais. Ką žinome apie šį sukilimą, kas tai buvo – nacionalinio išsivadavimo judėjimas, socialinis judėjimas, o gal kova už Lietuvos...

Įrašas

Aleksandras Astramovičius – kunigas, poetas, švietėjas

Vytautas ŽEIMANTAS, Baltarusijos rašytojų sąjungos narys, Vilnius Nuo Vilniaus iki Kamčiatkos Vilnietis, žinomas baltarusių švietėjas ir kunigas Adomas Stankevičius po kunigo ir poeto Aleksandro Astramovičiaus mirties apie jį parašė: „Nešė jis tiesos spindulį, baltarusių tautinio supratimo šviesą. Ir gyvu žodžiu, ir per gimtąją knygą, laikraštį (…) Jis tikras idealistas, kankinys už gimtąją idėją“. Gimė A.Astramovičius...

Įrašas

Kas rašoma baltarusių vidurinėms mokykloms skirtoje mokymo priemonėje

Akad. prof. habil. dr. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius Prieš keliolika metų viename istorikų forume buvo skeptiškai pasakyta apie kalbininkų tvirtinimą, jog priešistoriniais laikais dideliuose plotuose į rytus nuo Lietuvos ir Latvijos, taigi visoje dabartinėje Baltarusijoje, yra gyvenę baltų kalbomis šnekantys žmonės; toks tvirtinimas net pavadintas viena iš hipotezių. Nežinau, ar ir dabar dar yra taip manančių...

Įrašas

Tarptautinė knygotyros konferencija „Mokslo kūrėjai“

Šarūnas ŠIMKEVIČIUS, Alytus Komunikacijos ir informacijos mokslai, gimę humanitarinių ir socialinių mokslų sankirtoje, šiandien peržengia jų ribas bei formuojasi kaip savarankiška mokslų sritis. Informacijos ir visuomenės komunikacijos reiškinių ir procesų mokslinių tyrimų poreikis, naujų tarpdalykinių tyrimų krypčių bei mokslinių disciplinų radimasis, mokslo komunikacijos tiknklaveikos visuomenėje savitumai lemia pokyčius tradiciniuose dokumentinės komunikacijos moksluose. Mokslų akademijoje 2012...

Įrašas

Baltarusių poetas Maksimas Tankas apie prieškarinį Vilnių

Vytautas ŽEIMANTAS, Baltarusijos rašytojų sąjungos narys, Vilnius Maksimas Tankas, vienas iš garsiausių mūsų kaimynų baltarusių poetų, nemažai savo jaunystės metų praleido Vilniuje. Savo eilėraštį „Vilnius“ jis pradeda tokiais žodžiais: Ši miestą aš pažįstu jau seniai, – Pilies griuvėsiai kalną apkabino, Šakas čia klevas išskleidė švelniai Virš akmeninio sapno Gedimino. Ir tarp skliautų didingų ir žilų,...

Įrašas

Knyga apie garsią istoriko Teodoro Narbuto šeimą

Vytautas ŽEIMANTAS, Baltarusijos rašytojų sąjungos narys, Vilnius 2012 metais vykusiame Baltarusijos rašytojų sąjungos suvažiavime susipažinau su rašytoju ir poetu Uladzimiru Ruliu (Уладзiмiр Руль). Rašytojas gyvena ir kuria Gardino srityje, Varanavo rajone, dabar esančiame visai šalia Lietuvos. Čia ir dabar gyvena lietuvių, yra lietuviška mokykla Pelesoje. U. Rulis padovanojo neseniai Gardine baltarusių kalba išleistą savo knygą...

Įrašas

Kaimyninėje Baltarusijoje skleidėsi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija

Visą 2012 m. vasarą Baltarusijos Respublikos nacionaliniame istorijos muziejuje veikusi Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų paroda „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai ir jų atkūrimas“ sulaukė 10 tūkst. lankytojų dėmesio. Parodos aplinkoje baltarusių visuomenei buvo pristatytas ir šios šalies kultūros ministerijos iniciatyva iš privataus kolekcininko Rusijoje įsigytas Trečiasis Lietuvos Statutas, išleistas 1588 metais. „Bendra istorinė...

Įrašas

Etnografiniu protėvių kultūros ir tradicijų taku nuo Dieveniškių iki Vidžių

Jolanta GLAUDELYTĖ, projektų vadovė Šimtmečiais Šalčininkų ir Breslaujos rajonuose su aplinkiniais miesteliais bei gyvenvietėmis kiemas prie kiemo, kaimas prie kaimo telkėsi lietuviai ir baltarusiai, kadaise vienos – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės – gyventojai, kūrė savitą rajono veidą, paliko materialaus bei nematerialaus paveldo objektus. Visų čia įsikūrusių gyventojų verslai, amatai ir buities kultūra didele dalimi buvo įkvėpti ir nulemti...

Įrašas

Baltarusių atmintis ir LDK

2012 m. vasario 21 d. Vilniaus universiteto Senato posėdžių salėje įvyko šeštasis pašnekesys iš ciklo, skirto atminties kultūrų dialogui ULB erdvėse, kuriame dalyvavo istorikai ir intelektualai iš Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos. Šio susitikimo tema – „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė versus partizanų respublika. Du nacionaliniai toposai šiuolaikinės Baltarusijos atminties kultūroje“. Šį pašnekesį, kaip ir visą renginių ciklą organizavo...