Lenkiškos mokyklos

Pagrindinis puslapis Lenkiškos mokyklos
Įrašas

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: lietuviškų mokyklų naikinimas Gervėčių apylinkėse

Vincas Martinkėnas (1907–1997) | LMAVB RS nuotr. Vincas Martinkėnas, www.alkas.lt. Ištraukos iš Vinco Martinkėno straipsnio „Kova dėl mokyklos 1919–1939 m.“ (Gervėčiai. Vilnius: Mintis, 1989, p. 50–56). Paryškinimai Alko redakcijos. 1920–1939 m. Vilniaus kraštą valdė Lenkija. Gindamasi nuo priverstinio asimiliavimo ir trokšdama šviestis gimtąja kalba, Vilniaus krašto lietuvių visuomenė kūrė lietuviškuose kaimuose privačias pradžios mokyklas. Lenkijos...

Įrašas

Laipsniškas ėjimas į lenkų autonomiją

Lietuva – Lenkija: nuo strateginės partnerystės iki priešpriešos „Vorutos“ pokalbis su Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio tarybos nariu, Kovo 11-osios Akto signataru, Mykolo Romerio universiteto (MRU) Filosofijos katedros prof. habil. dr. Bronislovu Juozu Kuzmicku. Prieš 24-erius metus straipsnyje Teritorinė autonomija – Lietuvos valstybės skaldymas * Jūs teigėte, kad teritorinė autonomija yra Lietuvos valstybės teritorijos skaldymas. Kaip matome,...

Įrašas

Lietuva finansuoja net 81-ą lenkišką mokyklą. Lenkija „neturi“ pinigų trims lietuviškoms…

Aušra VIRVIČIENĖ, Vilnius Pirmadienį, 2013 m. vasario 25 d., reaguodami į žinią apie tai, kad Lenkija ruošiasi uždaryti tris lietuviškas mokyklas, Nepriklausomybės Akto signatarai  Romualdas Ozolas, Bronislovas Genzelis, Birutė Valionytė ir Alvydas Medalinskas lankėsi keliose Seinų ir Punsko  lietuviškose mokyklose, susitiko su Punsko viršaičiu. Pasak R. Ozolo, jie susidarė pakankamai gerą vaizdą ir esamą padėtį...

Įrašas

Lenkija didina savo piliečių skaičių

Petras MAKSIMAVIČIUS 2012 m. rugpjūčio 15 d. įsigaliojo naujos taisyklės dėl Lenkijos pilietybės suteikimo ir netekimo. Jose taip pat naujai apibrėžiamos įvairių administracijos struktūrų kompetencijos šiuo klausimu. Naujasis Pilietybės įstatymas buvo priimtas 2009 m. balandžio 2 d., tačiau naujieji nuostatai įsigaliojo tik šių metų vasarą. Svarbiausi pakeitimai susiję su vadinamąja dviguba pilietybe. Pilietybės įstatymas leidžia...

Įrašas

Kas kenkia ir kas nekenkia

Živilė MAKAUSKIENĖ Prie Lietuvos ambasados Varšuvoje dažnai organizuojami piketai ir demonstracijos, kurių dalyviai reikalauja nediskriminuoti Lietuvos lenkų. „Lenkijos politika Lietuvos atžvilgiu tai nesėkmių virtinė. Lietuvoje ir toliau uždarinėjamos lenkiškos mokyklos ir kultūros centrai, o lenkų kalba yra diskriminuojama“, – apie protestą rašė Lenkijos spauda. Ar Lietuvos lenkų gynėjų priekaištai yra pagrįsti, „Aušra“ paklausė Lietuvos Respublikos...

Įrašas

Užmiršta dar viena valkšna per mūsų tautą

Ričardas KALYTIS, Vilnius Nesenai savo bute išgirdau skambutį. Apysenis žmogus pasiklausė ar čia gyvena toks žmogus. Paminėjo mano pavardę ir paklausė ar pažįstu Henriką Sodonį. Supratau, apsikabinome. Prisiminiau tą šaltą Sibiro žiemą, kai prakiurus valčiai, skendome Angaroje. Prie kranto dar priplaukiau, bet ant ledo užsiropšti jau nebegalėjau, jėgos seko. Nors tai buvo gyvenvietė ir žmonių...

Įrašas

Seinų mokytojas: Lenkijos visuomenė žino, kad „Wilno jest nasze“

Lenkijoje mėgstama sakyti, kad mūsų mokyklos yra viskuo aprūpintos ir jose dėstoma tik lietuviškai. Tai yra visiška netiesa. Jei ir kažkas dėstoma lietuviškai, tai iš lenkiškų vadovėlių, nes lietuviškų labai trūksta“, – tvirtina Seinų „Žiburio“ mokyklos istorijos mokytojas, Lenkijos lietuvių bendruomenės tarybos pirmininkas, šio krašto istorikas Tadas Bagdonavičius, pasakojantis apie vis agresyvėjantį Lenkijos požiūrį į...

Įrašas

Lietuvių kalba gujama iš Lietuvos

Danas NAGELĖ Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė siūlo papildyti Valstybinės kalbos įstatymą nauja nuostata, suteikiančia galimybę Lietuvos kariuomenės tarptautinius dokumentus rengti tik užsienio kalba, taip atimant iš lietuvių galimybę sužinoti, ką jų vardu šalis yra įsipareigojusi. Tačiau žinomas kalbininkas, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas habil. dr. Kazimieras Garšva sako, kad tai – tik žiedeliai, mat lietuvių kalbai...

Įrašas

Artėja nesibaigiančios atostogos?

Petras MAKSIMAVIČIUS Pasibaigė dar vieni mokslo metai. Moksleiviai sulaukė išsvajotų atostogų. Tačiau mokslo metams pasibaigus nesibaigė lietuvių švietimo problemos. Laikina ramybė greičiau pranašauja artėjančią audrą negu giedrą vasarą. Nieko naujo, juk nuo pat lietuvių švietimo po Antrojo pasaulinio karo atsikūrimo Seinijoje pradžios netrūko rūpesčių ir abejonių, ar dar vienus metus išsaugosime mokyklų tinklą, ar niekada...

Įrašas

A. Lapinskas: J. Widackio mintys – kelias į santarvę

Anatolijus LAPINSKAS Janas Widackis – vienas iš nedaugelio žinomų Lenkijos politikų (1992-1996 metais Lenkijos ambasadorius Lietuvoje, šiuo metu Lenkijos Seimo narys), sugebėjusių per du dešimtmečius pakilti nuo įprastų Lenkijos pretenzijų Lietuvai skleidėjo iki protingų minčių apie mūsų valstybių ir tautų santykius propaguotojo ir netgi su pastebima simpatijos mūsų kraštui gaidele. Pažvelkime į šią evoliuciją. Štai...

Įrašas

A. Lapinskas: „Rzeczpospolita“ gina Lietuvos lenkus. Nuo ko?

Anatolijus LAPINSKAS Dar prieš metus naiviai maniau, kad Lietuvos lenkų agresyvius veiksmus skatina tik keli vietos vadukai, o pačios Lenkijos žmonės kur kas blaiviau žvelgia į Lietuvos lenkų reikalus. Todėl pernai pavasarį pamėginau užmegzti ryšį su kaimynais – nusiunčiau Lenkijos laikraščio „Rzeczpospolita“ redaktoriui laišką „Kaip gyventi ir sugyventi?“ („Jak żyć i współżyć?“), kuriuo atsakiau į...

Įrašas

Ko siekia Lenkija Lietuvoje

1. Ko nori Lenkija Lietuvoje? Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas ir Užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis pareiškė: „Lenkijos ir Lietuvos santykiai bus tokie geri, kokie bus Lietuvos Vyriausybės santykiai su lenkų tautine mažuma. Tai kodėl tie santykiai tarp abiejų valstybių nėra geri, nors lenkų kultūros padėtis Lietuvoje geriausia pasaulyje, o lenkai čia užima ko gero daugiausia aukštų...

Įrašas

Č. Iškauskas. Vidurio Lietuva: lenkų okupacijos aidai…

Česlovas IŠKAUSKAS Jau ne kartą tvirtinome, kad savo krašto istorijos pažinimas yra tas skiedinys, kuris sutvirtina valstybės ateities pamatus, padeda atskirti grūdus nuo pelų, įžiebia patriotizmo kibirkštį. Vargu ar kam reikia sakyti, kad šiame paviršutiniškumo amžiuje dominuoja abejingumo savo istorijai mada, nuodingas kosmopolitizmo virusas, paverčiantis tautą beforme mase ir stumiantis ant išnykimo bedugnės. Kita vertus,...

Įrašas

A. Lapinskas. Lietuvos įstatymai tik su Lenkijos aprobacija?

Anatolijus LAPINSKAS 2011 m. lapkričio 28 dieną, paskelbus Lietuvos ir Lenkijos švietimo ekspertų grupės tautinių mažumų švietimo klausimams aptarti Lenkijos pusės atskirąjį komunikatą, net nesulaukę Lietuvos pusės pareiškimo, jam puolė pritarti gana įtakingais tapę „Lietuvos lenkiškų mokyklų tėvų atstovai“ (Przedstawiciele Rodziców Szkół Polskich na Litwie), paskelbę savąjį pritarimo Lenkijos nuomonei pareiškimą. Apskritai, to galima buvo...

Įrašas

Apie Lietuvos ir Lenkijos santykius

2011 m. lapkričio 14 d., pirmadienį, į Lietuvą atvyko už tautines mažumas atsakingas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) komisaras Knutas Vollebaekas. Jis susitiko su Lietuvos politikais. Lapkričio 15-ąją keliaus į Šalčininkų rajoną ir lankysis tautinėse lenkų ir rusų mokyklose. Komisaro vizito Lietuva sulaukė, kai jau kuris laikas tarp Lietuvos ir vietos lenkų bendruomenės tvyro...

Įrašas

Ar Lenkija išlaikys Berznyko egzaminą?

Lenkijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Irena GASPERAVIČIŪTĖ, Punskas „Įamžiname Lietuvos karių, kurie 1920 metais kartu su Raudonąja armija įsiveržė į Lenkijos teritoriją, poilsio vietą. Klebonas“. Toks įrašas puikuojasi ant netikėtai Berznyko kapinėse atsiradusio paminklinio akmens. Beje, šios kapinės pastarąjį dešimtmetį tapo tikriausiu lenkų ir lietuvių santykių veidrodžiu. Kol Vilnius ir Varšuva glėbesčiavosi bei kalbėjo apie...

Įrašas

Nuolaidos lenkams negerina santykių su Lietuvos piliečiais

Habil. m. dr. Kazimiero Garšvos pasisakymas, nuskambėjęs 2011 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos Seime vykusioje konferencijoje „Iššūkiai valstybės vientisumui prieš dvidešimt metų ir šiandien“, skirtoje pietryčių Lietuvos problemoms aptarti. Dabartines problemas aš suskirsčiau į 10 dalių. Pirmoji būtų Lenkijos santykiai su Lietuvos Respublika. Kadangi strateginis partneris nepripažįsta okupacijos, kišasi į respublikos reikalus, panašiai šiek...

Įrašas

Lenkų mokyklose Lietuvoje ir toliau mokoma tik lenkiškai

Nijolė DRUTO Nepaisant naujo Lietuvos švietimo įstatymo, visos pamokos Lietuvos lenkų mokyklose ir toliau vyksta tik lenkų kalba. Tai Lenkijos naujienų agentūrai PAP pareiškė Vilniaus rajono vicemeras Janas Mincevičius. „Niekas nepasikeitė. Taip, kaip ir iki šiol, visi dalykai lenkų mokyklose dėstomi lenkų kalba“, – teigė J. Mincevičius ir pabrėžia, kad „įstatymo nepaisymas yra pilietinio nepaklusnumo...