Antanas Patackas, www.voruta.lt Nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti (Jn 15, 13) „Daugel mūsų tėvynėje yra puikių ir gražių vietų, daugel yra šalių, kurios pagarsėjo senų tėvelių darbais, bet tarpu jų visų gražiausia ir garsiausia Dainavos šalis“… (V. Krėvė, Dainavos šalies senų žmonių padavimai). Dainavos šalis tai Dzūkija. Dzūkijos žemė yra išauginusi Lietuvai...
Bekompromisinis kovotojas už lietuvybę Vilnijoje Dr. Juozas Liebionka „Vilniaus vyskupijoje kun. I. Šoparo amžiuje prasidėjo lietuvių tautinis atgimimas, prasidėjo gyvas judėjimas, ir šiam pastarajam teko jame aktyviai dalyvauti. O už tai visu smarkumu užgulė jį, lenkiškoji Vilniaus hierarchija ir kiekviename jo gyvenimo žingsny, kiekvienoj kunigiškoj darbuotėj, kiekvienoj parapijoj sekė jį, slėgė ir baudė“. Milžinas („Rytas“,...
Stasys Jakaitis, Toronto, Kanada Prieš dešimt metų Lietuvai atgavus politinę nepriklausomybę, reikėjo dar atgauti ir tautinę nepriklausomybę. Tuometinė Lietuvos spauda, per visą pusšimtį metų auklėta sovietinio kosmopolitizmo ir rusiško nacionalizmo dvasioje, dar nebuvo pajėgi šį darbą vykdyti. Reikėjo naujos jėgos. Ta nauja jėga atsirado. Dvasiškai nepaliegusių patriotų grupė su steigėju, leidėju vyr. redaktoriumi...
Mažojoje Lietuvoje, Bitėnuose, vykusiame kasmetiniame susiėjime bandoma praskleisti kultūros paveldo naikinimo Mažojoje Lietuvoje uždangą Česlovas Juršėnas – sueigos pas Martyną Jankų Bitėnuose globėjas trečius metus iš eilės Bitėnuose, Pagėgių savivaldybės Lumpėnų seniūnijoje, netoli Tilžės ir Ragainės, prie garsiojo Rambyno, ant Nemuno kranto rengiama „Sueiga pas Martyną Jankų Bitėnuose“. Šiemet sueigos globėjas buvo LR Seimo pirmininko...
Vincas Martinkėnas, Vilnius Gal ne vienam lietuviui, skaitančiam lenkų spaudą, klausančiam radijo ar televizijos laidų apie Lietuvą užkliūva frazė „na Litwie“. Kur tik kalbama apie Lietuvą vietininko linksniu, būtinai bus pavartotas prielinksnis, tariamas su pasigardžiavimo gaidele „na“, o ne „w“. Tas pats ir su Baltarusija, Ukraina, tomis žemėmis, kurios tam tikrą laiką priklausė senajai Žečpospolitai,...
Jungtinėse valstijose gyvenantis akių gydytojas Rimvydas Sidrys Vilniuje įsteigė Giedrės Šalčiūtės-Sidrienės fondą Rytų Lietuvos lietuviškų mokytojams remti. „Vorutos“ redakcijoje apsilankęs ponas Rimvydas Sidrys atsakė į savaitraščio klausimus. Koks šios viešnagės tikslas? Lietuvoje lankausi, rodos, jau šeštą kartą pradedant nuo 1986 m. Tada buvo visai kitokios sąlygos. Buvau pasižadėjęs, kol rusai valdo, į Lietuvą kojos nekelti....
Trakų rajono laikraščio „Trakų žemė“ pokalbis su Palangos advokato ir partnerių kontoros advokatu Feliksu Užpelkiu Skaitytojams būtų įdomu žinoti bent trumpą Užutrakio dvaro istoriją. Užutrakio vietovė istorijos šaltiniuose minima nuo XIV a. Tuo metu ji buvo vadinama „Algirdo sala“ ir buvo totorių didikų valdoma. 1723 m. dvarą nusipirko Stanislovas Sieliava, 1783 m. jį perpirko...
Žodis XI Lietuvos Sąjūdžio suvažiavime Prof. Habil. dr. Antanas TYLA, Vilnius Lietuvos Sąjūdžio 20-metis skatina pasižiūrėti į mūsų pačių savo valstybėje mentalitetą ir pasakyti keletą minčių, susijusių su mūsų valstybe ir istorija, su Lietuvos Sąjūdžiu ir jo vaidmeniu. Lietuvos Sąjūdis mums siejasi su nepamirštamu lietuvių tautos pakilimu prieš sovietinės imperijos okupaciją už valstybinę laisvę....
Habil. dr. prof. Antanas Tyla Jau iš istorijos vadovėlių žinome, kad nuo pat Lietuvos valstybės susidarymo jai nuolatos grėsė išorinės jėgos, besikėsinusios į jos nepriklausomybę ir gyventojų laisvę. Todėl tokios situacijos sąlygomis visada svarbi buvo Lietuvos piliečių politinė kultūra, t.y. noras ir sugebėjimas būti aktyviais aplinkui verdančio valstybinio gyvenimo dalyviais, laiku suskubti iškilusiam valstybei...
Habil. dr. prof. Antanas Tyla Šiemet minime Lietuvių Suvažiavimo Vilniuje, kuris vėliau buvo pavadintas Didžiuoju Vilniaus Seimu, šimtmetį. Prieš 100metų čia, tuomet buvusioje Miesto salėje, iš visos Lietuvos ir iš kitur suvažiavę lietuviai pirmą kartą patys viešai ir demokratiškai sprendė sprendė Lietuvos valstybės ateitį. Seimo iniciatyva ir idėja priklausė Vilniaus inteligentijai.. Buvo...
Prof. Antanas Tyla Šiais metais sukanka 350 metų, kai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės senatoriai, aukšti pareigūnai ir bajorai pasirašė Kėdainių sutartį arba uniją su Švedija. Sutartis, pasirašyta Kėdainiuose 1655 m. spalio 20 d., atsirado ne per vieną dieną – įtemptos derybos vyko tiesioginės Rusijos invazijos sąlygomis, tęsėsi nuo liepos pabaigos ir turėjo ne...
Prof. Antanas Tyla Pranešimas, skaitytas LR Seime, minint A. Stulginskio 120-ąsias gimimo metines, 2005 m. vasario 15 d. Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios aktai svarbiausi ir reikšmingiausi lietuvių tautos XX a. nuveikti darbai. Jie užtikrino lietuvių tautos savarankišką valstybinį gyvenimą, atvėrė galimybes ir garantijas valstybinei laisvai savaimingai lietuvių tautos, lietuvių kalbos, mokslo, kultūros, politikos...
Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademiko, profesoriaus Antano Tylos kalba, pasakyta sueigoje pas Martyną Jankų 2004 m. Bitėnuose, minint spaudos lotyniškais rašmenims atgavimo šimtmetį Man didelė garbė Martyno Jankaus gimtadienį švęsti šioje vietoje, kurią galima laikyti šventa Lietuvių kultūros vieta. Martynas Jankus ir Spaudos draudimas yra neatsieji Martyno Jankaus vaidmuo spaudos draudimo laikotarpiu, kurį jis...
Prof. Antano Tylos kalba, pasakyta Petrašiūnų kapinėse 2003 m. kovo 4 d. laidojant akademiką` Adolfą Damišį Mes palydime ir atsisveikiname su Lietuvos pilietinio sąmoningumo ąžuolu ir simboliu, palydime Lietuvos laisvės kovotoją, mokslininką, profesorių, daktarą, Lietuvių katalikų mokslo akademiką Adolfą Damušį. Dr. Damušis buvo mokslininkas, aktyvus lietuvių tautos visuomenės veikėjas, ateitininkas, Lietuvos laikinosios vyriausybės ministras,...
Šimtmečių bendrystės Europos Sąjungoje Prof. Antanas Tyla Pagaliau be karo, be sugriovimų Lietuva pasirašė sutartį su ES dėl jos narystės. Ir iš karto atmintis grąžina į karo ir pokario sovietinės okupacijos metus. Tuomet susitikę pažįstami vienas kitą klausdavo: kada bus karas? Su kuo tas karas turėjo būti, visiems buvo aišku – anglų ir amerikiečių...
Habil. dr. prof. A. Tylos Vasario 16-osios kalba Signatarų namuose Vilniuje, 2003 m. vasario 15 d. Gerbiamieji signatarai ir visi susirinkę į šį posėdį paminėti Vasario 16-osios aštuoniasdešimt penktąsias metines. Sveikinu jus visus su šia švente ir jaučiu didelę garbę kalbėti šiuose rūmuose, šios šventės proga. Kalbant apie Vasario 16-ąją jau galbūt ir nebėra...
Habil. dr. prof. Antanas Tyla Kalba, pasakyta atidengiant LDK Vytauto Didžiojo paminklą Kernavėje, 2003 m. spalio 26 d. Paminklai statomi garbingoms ir iškilioms asmenybėms, kurios nusipelniusios tautai, valstybei ir kultūrai. Šiandien atidengdami Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto paminklą mes pagerbiame valdovą, kuris prieš pusšešto šimto metų kūrė ir stiprino mūsų senąją Lietuvos valstybę. Būdami laisvos...
Habil. dr. prof. Antanas Tyla * Pranešimas skaitytas 2002 02 15 Vilniaus miesto tarybos posėdyje. kiekvienais metais mes švenčiame naujosios Lietuvos Valstybės atkūrimo 1918 m. šventę – Vasario 16-ąją, šventę lietuvių tautos, sukūrusios šiame Europos regione, prie Baltijos jūros, Lietuvos valstybę ir čia brandinančios Europos civilizacijos savąją raišką, praturtinusios ją savo įvairove ir kultūros...
Habil. dr. prof. Antanas Tyla Skaityta 2011 m. birželio 14 d. Vilniuje, Kongresų rūmuose, prisimenant 1941-ųjų birželio 14-osios 60-metį. Šiandien mes visi susikaupę prisimename sovietinių okupantų 1941 m. birželio 14-osios masinio Lietuvos žmonių trėmimo aukas, jų niokojimą ir to genocidinio akto pasekmes. Tą ankstyvą rytmetį į maždaug 6000 Lietuvos šeimų namus ir butus įžūliai, su...
Habil. dr. Antanas Tyla, Lietuvos istorijos instituto direktorius Šįmet sukako 60 metų Antano Smetonos lituanistikos instituto (ASLI) (toliau – Lituanistikos institutas arba tiesiog institutas) įkūrimo. Šis institutas buvo trijų šiandien veikiančių Lituanistikos institutų – Lietuvos istorijos, Lietuvių kalbos ir Lietuvių literatūros ir tautosakos – pradininkas, šaknys ir institucinės mokslinės veiklos pradžia. Institutas oficialiai įsteigtas 1939...
Lietuvos istorijos instituto direktoriaus Antano Tylos įžanginis žodis atidarant konferenciją „Vilniaus krašto grįžimas Lietuvai – lietuvių tautos kovos rezultatas“ 1994 m. spalio 14 d. šios dienos konferencija, kuri pavadinta „Vilniaus krašto grįžimas Lietuvai – lietuvių tautos kovos rezultatas“, yra skirta ištisos epopėjos prisiminimui ir jos istoriniam įvertinimui. 1939 m. rudenį nedidelės dalies Lietuvos rytinių etninių...
Garbingo jubiliejaus proga ANTANĄ TYLĄ kalbina etnologas Petras KALNIUS Spalio 29 dieną žymiam Lietuvos istorikui, Lietuvos Mokslų akademijos nariui ekspertui, Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikui ir šios akademijos Prezidiumo nariui profesoriui humanitarinių mokslų habilituotam daktarui, VDU garbės profesoriui Antanui Tylai sukanka 80 metų. Tai vienas iš nedaugelio istorikų, kuris, išėjęs į dimisiją, toliau aktyviai...
Antanas Tyla Kalba pasakyta iškilmingame Vasario 16 minėjime Lietuvos operos ir baleto teatre 1991 02 16 Šiandien visa Lietuva mintimis susėdo prie bendro, lyg prie Kūčių stalo prisiminti, pagerbti ir įvertinti prieš 73 metus pradėto mūsų valstybės atkūrimo darbo, paminėti Vasario 16-osios arba Lietuvos Nepriklausomybės šventės. Pats faktas, kad mes čia, tokioje iškilmingoje aplinkoje pažymime...
Habil. dr. prof. Antanas TYLA Lietuvą amžinam poilsiui pargabenti istoriko profesoriaus Zenono Ivinskio (1908-1971) palaikai. 1998 m. spalio 2 d. 13 val. prof. Z. Ivinskio palaikai buvo perlaidoti Antakalnio kapinėse. Kasmet parvežami tai vienų, tai kitų mūsų išeivių tėvynainių, svajojusių bent atgulti amžinam poilsiui savo Tėvynėje, palaikai. Tai mūsų šalies istorinio likimo rezultatai. Lietuvos inteligentija,...
Dr. Antanas Tyla, Lietuvos istorijos instituto direktorius Pranešimas skaitytas rugsėjo 4 d. Punsko Kovo 11-osios gimnazijoje per B. Makausko Lietuvos istorijos vadovėlio pristatymą Žinomas filosofas Friedrichas Nietzsche, kalbėdamas apie istorijos naudingumą ir žalą, pažymėjo, kad žmogus „neįstengia išmokti pamiršti ir kad jis visuomet priklausytas prie praeities: kad ir kaip greitai, kad ir kaip toli jis...
Hab. dr. prof. Antanas Tyla Vilnius glaudžiai suaugęs su mūsų praeitimi, su visais svarbiausiais mūsų tautos ir valstybės išgyvenimais. Daugelį metų iš jo sklido mūsų valdovų – Lietuvos didžiųjų kunigaikščių – valia. Vilnius buvo Lietuvos ir jos kaimynų religijos, kultūros, šveitimo, mokslo, prekybos, amatų, pramonės centras. Mūsų žiniomis istorikas Zenonas Ivinskis rašė, kad vargu ar...
Prof. hab. dr. Antanas Tyla, Lietuvos istorijos instituto direktorius čia susirinkusi gausi visuomenė rodo, kad šiandienos šventė – prof. Vacio Miliaus 70-mečio jubiliejaus minėjimas – yra ne tik Lietuvos istorijos instituto darbuotojams, bet ir daugeliui su institutu nesusijusių žmonių. Visiems jo bendradarbiams tai nekelia nuostabos. Prof. Vacys Milius – aktyvus visapusiško kultūrinio gyvenimo praktikas, dalyvis,...
Gerbiami broliai Kunigai, brangūs Tikintieji! „Imkiet mane ir skaitykiet, ir tai skaitydami permanykiet“ – tokie buvo pirmosios lietuviškai spausdintos knygos žodžiai. Ir štai jau įpusėja penktas dešimtmetis, kaip lietuviai spausdintame žodyje ieško žinių pastiprinimo. Per spausdintą žodį plito mūsų tautoje tikėjimo šviesa bei paduoda. Kaip reta kuri tauta esame patyrę net du spaudos draudimus: visų...
Dr. Antanas Tyla Skaityta Latvijos lietuvių Bendruomenės surengtame Vasario 16-osios minėjime Rygoje Kiekvienos tautos ar valstybės gyvenime yra reikšmingų įvykių, kurių negalima užmiršti. Jie tampa šventėmis, kurios ne tik primena praeitį, bet pastoviai funkcionuoja mūsų kasdieniniame gyvenime, kaip simbolis. Lietuvai ir lietuviams tokia šventė yra Vasario 16-oji, Lietuvos valstybės atkūrimo ir Nepriklausomybės paskelbimo šventė. Tai...