Kazimieras Garšva, J.Vaiškūno nuotr. Kazimieras GARŠVA, www.propatria.lt Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas Nr. XIIIP–535 (2017–04–04) numato, kad nelietuviškomis raidėmis būtų galima rašyti Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžius, taip pat užsienio valstybių piliečių ir su jais susijusių asmenų, gyventojų be pilietybės ir keičiančių pilietybę gyventojų asmenvardžius. Lietuvoje asmenvardžius rašyti nelietuviškai galėtų visi, pateikę dokumento šaltinį,...
Kazimieras Garšva
Įrašas
Trakų krašto leidėjas, redaktorius, žurnalistas
Juozo Vercinkevičiaus knygos „Laisvi su laisvais, lygūs su lygiais“ pristatymo Trakų viešojoje bibliotekoje dalyviai (iš kairės): Irma Stadalnykaitė, mons. Vytautas Pranciškus Rūkas, habil. dr. Kazimieras Garšva, Juozas Vercinkevičius. Jolantos Zakarevičiūtės nuotr. Nuostabus tas mūsų Trakų kraštas, ne tik ežerais, puikia gamta, šimtmečius skaičiuojančia Lietuvos istorija, bet ir darbščiais, savo Tėvynę mylinčiais ir garsinančiais, garbingus...
Įrašas
Latvijos lietuvių šnektos
VDU HMF Letonikos centras LATVIJOS LIETUVIŲ ŠNEKTOS (Vilnius, 2015, 352 p. + CD) Lietuvių kalbos institutas išleido K. Garšvos knygą „Latvijos lietuvių šnektos“ – unikalią Latvijos lietuvių kultūros ir istorijos enciklopediją. Joje aprašytos Latvijos lietuvių gyvenamos vietos, jų istorija, lietuvių ir kitų kalbų vartojimas, tautiečių skaičius regionuose ir valsčiuose, baltų vienybė, senbuvių lietuvių šnektų fonetika,...
Įrašas
K. Garšva. Asmenvardžių rašyba: nesąmonės ir prošvaistės
Kazimieras Garšva, www.alkas.lt, Kazimieras Garšva | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr. Nemažai žurnalistų ir šiaip „pranašų“ vėl virkauja, kad Seimas nepažeidė Konstitucijos, įstatymų, valstybės interesų, daugumos piliečių teisių ir dar nepriėmė „Jedinstvos“ sugalvoto ir socialdemokratų stumiamo naujo vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo. Konstitucinis Teismas Seimą įpareigojo remtis kalbininkų (vardyno specialistų) duomenimis, bet prieškonstitucinio projekto entuziastai remiasi...
Įrašas
Įžymiausio Lietuvos kalbininko 90-metis
2015 m. sausio 7 d. (trečiadienį) 14 val. Lietuvos mokslų akademijos didžiojoje salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius) susitiksime su pasaulinio garso baltistu, akademiku, profesoriumi Zigmu Zinkevičiumi. Bus rodomas režisieriaus A.Tarvydo dokumentinis filmas „Zigmas Zinkevičius. Pamilęs lietuvių kalbą“. Įžymiausiam ir darbščiausiam Lietuvos Respublikos kalbininkui akad. prof. Zigmui Zinkevičiui sukanka 90 metų. Jis yra parašęs apie 100...
Įrašas
Vilnius – valstybės sostinė. Dabar ir prieš 75 metus
Minint 75-ąsias Vilniaus grįžimo Lietuvai metines Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje vyko konferencija „Istorinė atminties svarba. Vilnius – valstybės sostinė“. Konferenciją inicijavo Seimo nariai Rytas Kupčinskas, Algirdas Patackas, Vida Marija Čigriejienė, kartu su „Vilnijos“ draugijos pirmininku habil. dr. Kazimieru Garšva, šios draugijos pirmininko pavaduotoja Nijole Balčiūniene. Surengti padėjo Seimo kancleris Jonas Milerius, Seimo...
Įrašas
Vilniaus Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijos kūrėjas ir bažnyčios statytojas – kun. Medardas Čeponis
Dr. Aldona VASILIAUSKIENĖ, Vilnius Vilniaus Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijos kūrėjas, bažnyčios statytojas, Vilniaus dekanato dekanas, Šv. Mikalojaus parapijos klebonas Medardas Čeponis šįmet gegužės 27 d. minėjo kunigystės 30 metį, o birželio 8 d. – amžiaus šešiasdešimtmetį, o liepos 26 d. būtų 10 metų, kaip kunigas užima klebono pareigas Šv. Mikalojaus bažnyčioje. Ažušilės kaime (Vidiškių parapija,...
Įrašas
Mokytojai švenčia Atvelykį
Liaudies tradicijų pėdsakais Atvelykis, pirmasis sekmadienis po Velykų, gražių šventinių tradicijų gausa bei spalvingumu nė kiek nenusileidžia didžiajai Kristaus prisikėlimo dienai. Jo metu ir vėl ridenami dailiausiai išmarginti velykaičiai, supamasi sūpuoklėse, gardžiuojamasi namuose keptais mielinės tešlos pyragais, puošiamasi tautiniais drabužiais, o šventiniuose žaidimuose atgyja liaudies papročiai. Visgi šiandien Velykėlių tradicijos puoselėjamos ne visose šeimose: Atvelykio kiaušinius...
Įrašas
K. Garšva. Kada Lietuvos ir Lenkijos santykiai bus geresni?
Hum. m. dr. Kazimieras GARŠVA Mes gerbiame lenkus, linkime geriausios sėkmės Lenkijai ir laukiame, kada Lietuvos ir Lenkijos santykiai bus iš tikro geri. Kad taip būtų, reikia padaryti nelabai daug – laikytis Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties, pasirašytos prieš 20 metų, balandžio 26 dieną. Pagal Sutarties 1 straipsnį...
Įrašas
Nepriklausomybės akto signataro D. Malinausko premija šiemet įteikta Nijolei Balčiūnienei
Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signataro Donato Malinausko premija skiriama asmeniui, kuris yra prisidėjęs prie Lietuvos nepriklausomybės stiprinimo, laisvės idėjų platinimo, valstybės istorijos garsinimo bei žmonių gerovės kėlimo ir kuriam artimos Donato Malinausko puoselėtos vertybės. Premijos iniciatoriai ir steigėjai D. Malinausko vaikaitis Tadas Stomma ir Viktoras Jencius-Butautas. Jau tapo tradicija, kad šis apdovanojimas teikiamas Vilniaus Šv....
Įrašas
Tverečiaus ąžuolą prisimenant
Gražina BANEVIČIENĖ, Švenčionijos klubo pirmininkės pavaduotoja Nepareis, nesugrįš, nepabels į duris, Nors iš skausmo ir plyštų širdis. Amžinybėj tylioj jis ilsėsis ramiai, Tik sapne kai kada aplankys. Mirtis – tai slenkstis, bet ne pabaiga, Brangiausi žmonės eina ir palieka… Tačiau nuo jų nusidriekia šviesa, Ir atminty gyvi išlieka… 2013 m. birželio 3 d., balandy atšventęs...
Įrašas
XIV suvažiavime Lietuvos Sąjūdžio pirmininku išrinktas Vidmantas Žilius
Jonas VAIŠKŪNAS 2013 m. birželio 1 d. Lietuvos Sąjūdis (LS) minėdamas savo 25-metį surengė savo keturioliktąjį suvažiavimą. Sąjūdžio 25-mečiui pažymėti skirtoje šventinėje suvažiavimo dalyje sambėjo eilės, dainavo vaikų choras „Aidija“, buvo rodomas istorinis filmas apie Sąjūdį ir profesorių Vytautą Landsbergį. Suvažiavimo dalyviams buvo perduoti Lietuvos Respublikos preziodentės ir Seimo pirmininko sveikinimai. Prezidentės sveikinimą perskaitė vyriausioji...
Įrašas
Dzūkų tarmė skambėjo ir Dieveniškėse
Vilma KISIELYTĖ-HANCHARYK ir Jolita MILINAVIČIŪTĖ, Dieveniškių „Ryto“ vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytojos Tarmės – nykstanti tautos kalbinio paveldo dalis. Vieni tarmės nebemoka, kiti visai be reikalo jos gėdijasi, treti didžiuojasi galėdami prabilti skambia savo protėvių šnekta. Teritoriškai Dieveniškių kraštas yra Dzūkijos dalis, bet dzūkiškai čia dar moka kalbėti tik labai nedidelė senesniųjų gyventojų grupelė. Dieveniškių...
Įrašas
Nuo Tamašiavos iki Eišiškių
Irma STADALNYKAITĖ, Trakai Antanui Lesiui įteikta Stanislovo Rapolionio premija Stanislovo Rapolionio mirties dieną, jau devintą kartą buvo įteikta Stanislovo Rapolionio premija už kultūros, švietimo, tautiškumo, istorijos sklaidą ir puoselėjimą Pietryčių Lietuvoje. Šis lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ globojamas renginys, kaip įprasta, vyko S. Rapolionio biusto puošiamoje Šalčininkų r. Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijos aktų salėje. Gimnazijos direktorė...
Įrašas
Žąsys Jonui Basanavičiui…
Aušra VIRVIČIENĖ, Vilnius Iš Lenkijos okupaciją patyrusios mokytojos rankų – 1282 gyventojų parašai dėl valstybinės kalbos ir teritorinio vientisumo gynimo Šią savaitę į Seimą atvyko garbaus amžiaus buvusi Dūkšto (Ignalinos raj.) švietimo skyriaus vedėja, mokytoja Birutė Žemaitienė-Raginytė. Ji Seimo nario Algirdo Patacko padėjėjai Nijolei Balčiūnienei ir „Vilnijos“ draugijos pirmininkui, habil. dr. Kazimierui Garšvai įteikė surinktus...
Įrašas
Viliaus Bražėno 100-metė gimimo sukaktis ir LLKS ataskaitinis susirinkimas
Antanas LESYS, Jovita NIŪNIAVAITĖ-LESIENĖ, Vilnius 2013 m. balandžio 6 d. Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos Karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13, Vilniuje) vyko publicisto Viliaus Bražėno (1913–2010) 100–ųjų gimimo metinių minėjimas. Jį organizavo Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pjėgumus Koordinacinė taryba ir Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga (LLKS). Pirmoji renginio dalis prasidėjo 9. val. ryto šv....
Įrašas
Atkurtos lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ veikla (2004–2012)
Algimantas Masaitis. Aušros Virvičienės nuotr. Algimantas MASAITIS, Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ pirmininkas, www.voruta.lt Anotacija. Straipsnyje apžvelgiami 2004 m. balandžio 3 d. atkurtos Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ tikslai, nagrinėjamos veiklos kryptys, detalizuoti atlikti darbai: organizuotos Tėvynės pažinimo pamokos ,,Gimtinės kloniais“, ,,Pavasario balsai“ (skirta Maironio 150 m. jubiliejui paminėti), į kurias buvo įjungti žinomi menininkai bei kitų...
Įrašas
Pokalbis su K. Garšva
2013 m. sausio 21 d. „Vorutos“ ir „Tėviškės šviesos“ laikraščių pokalbis su „Vilnijos“ draugijos pirmininku habil. dr. Kazimieru Garšva „Voruta“: Koks buvo Jūsų bei Švietimo ir mokslo ministro susitikimo tikslas š. m. sausio 14 d.? K. Garšva: „Vilnijos“ draugija palaiko tradicinę Lietuvos kultūrą, dėl to, ministrams pradėjus eiti pareigas, susitinka su visais Lietuvos Respublikos Švietimo...
Įrašas
Baltistika Lietuvoje ir užsienyje
Akad. prof. habil. dr. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius Baltistikos mokslas atsirado už Lietuvos ribų. Tai buvo susiję su lyginamosios indoeuropiečių kalbotyros iškilimu devyniolikto amžiaus pirmojoje pusėje. Tos kalbotyros specialistai išaiškino, kad lietuvių kalba išlaikė daugiau senovės už kitas gyvąsias indoeuropiečių kalbas, kad ji tebeturi sveikiausią senąją fleksiją, kurią kitos gyvosios kalbos pakeitė, liko tik jos likučiai...
Įrašas
Diskusija „Lietuva nuo Suvalkų sutarties iki 2012 metų“
2012 m. spalio 8 d. (pirmadienį) 17 val. „Vilnijos“ draugijos Kauno skyrius kviečia atvykti į Kauno įgulos karininkų ramovės Kunigaikščių menę (Mickevičiaus g. 19, Kaunas), kurioje vyks diskusija „Lietuva nuo Suvalkų sutarties iki 2012 metų“. Apie Lietuvos ir Lenkijos Suvalkuose pasirašytą sutartį kalbės dr. Audronė Veilentienė Apie šiandien iškilusias problemas Rytų Lietuvoje ir santykiuose su...
Įrašas
Apie Rugsėjo 1-osios (3-osios) džiaugsmus ir rūpesčius Pietryčių Lietuvoje
Jonas VAIŠKŪNAS, Arūnas RASAKEVIČIUS, Gintautė BRAZAUSKAITĖ 2012 m. Rugsėjo 1-osios (3-osios) šventė ne visiems ir ne visur Lietuvoje yra džiugi diena. 22-aisiais Lietuvos nepriklausomybės metais Pietryčių Lietuvos lietuviai šią dieną pasitiko su nerimu dėl savo vaikų ir savo pačių ateities. Lietuviškų mokyklų padėtis šioje Lietuvos srityje yra apgailėtina. Lenkakalbius lietuvius tikrais lenkais paversti pasišovusi vietos valdžia...
Įrašas
Lenkai, kas Jus kursto prieš Lietuvą?
„Vilnijos“ draugijos pirmininkas hum. m. dr. Kazimieras GARŠVA Prieš 100 metų lenkais save laikę žmonės kūrė Lenkiją, lietuvybės neatsisakę – kūrė ir atkūrė Lietuvą. Vėlesnės tų darbų korekcijos buvo nesėkmingos ir vertėtų jas nutraukti. Nebeverta nei Vilnijos autonomiją kurti, nei į valstybinės kalbos įstatymą besikėsinti, kaip mes, lietuviai, nekeliame Lenkijai pretenzijų nei dėl ten esančios...
Įrašas
G. Songaila: Grėsmės lietuvių kalbai − realios
2011 m. vasario 21-ąją, pažymėdami Tarptautinės gimtosios kalbos dieną, atsigręžiame ir atidžiau žvelgiame į gimtosios lietuvių kalbos padėtį. Seimo narys Gintaras Songaila mano, kad politikai per mažai dėmesio skiria lietuvių kalbos ateičiai globalizmo amžiuje. G. Songaila išplatino Lietuvių kalbos gynėjų sąjungos (toliau – LKGS) pareiškimą „Dėl atnaujintos lietuvių kalbos vidurinio ugdymo bendrosios programos projekto“. Anot...
- Ankstesnis
- 1
- 2