Karaimai

Lietuvos karaimų bendrija: daug darbų, maža rankų. Pokalbis su Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininke dr. Karina Firkavičiūte
Įrašas

Lietuvos karaimų bendrija: daug darbų, maža rankų. Pokalbis su Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininke dr. Karina Firkavičiūte

DR. KARINA FIRKAVIČIŪTĖ PRIE PARODOS, SKIRTOS LIETUVOS KARAIMŲ KULTŪROS BENDRIJOS 30-MECIUI, SU MAMA DR. HALINA KOBECKAITE, 2018 www.traku-zeme.lt „Trakų žemės“ pokalbis su Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininke dr. Karina Firkavičiūte. Norėtume Jus pristatyti mūsų skaitytojams. Pasakykite, prašome, keletą žodžių apie save. Labai dėkoju „Trakų žemei“ už susidomėjimą. Taip dažnai bendraujame su Redakcija bendrais karaimikos reikalais,...

Vilniaus ir Trakų kenesos –  vienintelės Vakarų Europoje veikiančios karaimų kenesos
Įrašas

Vilniaus ir Trakų kenesos – vienintelės Vakarų Europoje veikiančios karaimų kenesos

kpd.lt nuotr. www.voruta.lt Pažintinis-informacinis leidinys „Lietuvos karaimų šventovės – kenesos“ pristato Trakų ir Vilniaus karaimų sakralinio paveldo objektus. Abi kenesos – svarbus karaimų bendruomenės Lietuvoje paveldas, jos yra saugomi Lietuvos architektūros paminklai. Šiuo metu Lietuvoje tik Trakų ir Vilniaus kenesos yra išlikusios: Panevėžyje stovėjusi buvo nugriauta 1970 metais (jos vietą dabar žymi tik paminklinis akmuo),...

Dr. Halina Kobeckaitė. Karaimų istorijos Vilniuje pėdsakais (I dalis)
Įrašas

Dr. Halina Kobeckaitė. Karaimų istorijos Vilniuje pėdsakais (I dalis)

Vilniaus kenesos vaizdas tarpukariu. Dr. Halinos Kobeckaitės ir asmeninio archyvo nuotraukos Dr.Halina KOBECKAITĖ, Trakai, www.voruta.lt Karaimai, dėl savo neskaitlingumo ir išlikusios kultūrinės patirties būdami ypatinga tautinė bendrija, daugiakultūriniame Vilniaus mieste, deja, yra beveik nematomi. Gal net yra manančių, kad su karaimais yra susijusi tik Trakų istorija, tačiau iš tikrųjų taip nėra. Todėl Lietuvos karaimų kultūros bendrija...

Dr.Halina Kobeckaitė. Baltijos kelio atgarsiai ir kiti jubiliejai
Įrašas

Dr.Halina Kobeckaitė. Baltijos kelio atgarsiai ir kiti jubiliejai

Autorės asmeninio archyvo nuotrauka Dr. Halina KOBECKAITĖ, www.voruta.lt Įvairių įvykių sukaktys ir jų minėjimas turi gilią prasmę. Žmogus turi progą prisiminti ir kas vyko tada, ką jis jautė dalyvaudamas viename ar kitame renginyje, ir kaip vertina jį dabar iš praėjusio laiko atstumo. Ką tik paminėjome vieną svarbiausių ir emocingiausių naujausios Lietuvos istorijos įvykių – Baltijos...

Halina Kobeckaitė. Karaimų kalbos mokymo ypatumai
Įrašas

Halina Kobeckaitė. Karaimų kalbos mokymo ypatumai

Adamo Dubinskio nuotr. Doc. dr. Halina KOBECKAITĖ, www.traku-zeme.lt Nepaisant kiekvienos kalbos ypatumų, kalbininkai yra sukūrę begalę kalbos mokymo metodų ir metodikų. Jos taikomos mokyklose, kalbų kursuose, būreliuose ir pan. Neseniai teko skaityti prisiminimus vieno labai savotiško skaitymo mokymo būdo, taikyto Lietuvos kaime prieš pat Pirmąjį pasaulinį karą: „Daraktorė susodino mus aplink stalą, elementorius liepė pasidėti...

Įrašas

Laimonas Inis. “Man nereikia svetimos saulės…“

Laimonas INIS, rašytojas, www.voruta.lt Prieš penketą metų, rinkdamas medžiagą romanui „Sakmė apie Gervių tiltą“, susipažinau su Trakų metraštininku, literatu ir be galo įdomiu žmogumi Romualdu Tinfavičiumi. Jo butas man priminė muziejų: daugybė padėkos raštų, suvenyrų, apdovanojimų, karaimų reliktų, knygų, laikraščių straipsnių iškarpų aplankų, nuotraukų,  o ant stalo – pluoštai eilėraščių, nuotraukų ir rašinių karaimų, rusų,...

Įrašas

Išleista karaimų poetės Julijos Tinfavičienės knyga „Saulė nusileido už Trakų pilies“

Knygos viršelis, jo autorė – dizainerė Jurgita Jakienė, Vytauto Žemaičio nuotr. www.traku-zeme.lt Šią savaitę platųjį skaitytojų ratą pasiekė Lietuvos karaimų poetės, trakietės, pedagogės Julijos Robačevskos-Tinfavičienės (1932–2014) poezijos ir prozos knyga „Saulė nusileido už Trakų pilies“. Leidinį sudarė poetės vyras Romualdas Tinfavičius, o išleido VšĮ „Vorutos“ fondas (Trakai). Julija Robačevska-Tinfavičienė gimė 1932 m. gegužės 12 d....

Įrašas

Karaimų leksikografijos istorija ir dabartis

V. Radlovo žodynas Doc. dr. Halina KOBECKAITĖ, www.traku-zeme.lt Praėjusių metų gruodžio mėnesį Lietuvių kalbos ir tautosakos institute Vilniuje vyko mokslinė konferencija „Naujas požiūris į leksikografijos istoriją ir teoriją“. Konferencijos prelegentai labai įdomiai diskutavo apie kintančias įvairiakalbių žodynų formas, apie tai, kaip laikmetis ir socialinės realijos sąlygoja vartojamos kalbos leksiką ir kaip tai atsispindi žodynuose, kiek...

Įrašas

Trakų miesto gyventojų tautinės sudėties kaita

Karaimų bendruomenė 1930 m. Dr. Halina KOBECKAITĖ, Trakai, www.traku-zeme.lt Versdama Trakų miesto 1918–1927 m. Kroniką, vis stengiausi išsiaiškinti, kaip istorijos eigoje kito Trakų miesto gyventojų skaičius ir tautinė sudėtis. Pasirodė,  kad tai nėra paprasta padaryti. Ieškodama šaltinių, pasitelkiau solidžiausią ir lig šiol išsamiausią studiją apie Trakus  – A. Baliulio, S. Mikulionio ir A. Miškinio  1991...

Įrašas

Ambasadorė dr. Halina Kobeckaitė – Trakų rajono savivaldybės Garbės pilietė

dr. Halina Kobeckaitė 2016 m. birželio 2 d. Trakų rajono savivaldybės tarybos posėdyje  Ambasadorei dr. H. Kobeckaitei buvo suteiktas Garbės piliečio vardas „pripažįstant jos nuopelnus Lietuvos Respublikos diplomatinėje tarnyboje, tautinių mažumų veikloje bei Lietuvos karaimų bendruomenės veikloje“. Kaip teigiama projekto aiškinamajam rašte, ambasadorė yra įžymi Lietuvos valstybės veikėja, rašytoja, vertėja, žurnalistė. Pagerbti ją pasiūlė Lietuvos...

Įrašas

Trakų miesto kronika nuo 1918 m. gruodžio mėn.

TRAKŲ MIESTO MAGISTRATO VALDYBA 1923–1924 M. CENTRE – MIESTO BURMISTRAS VLADISLOV BUDREVIČ, KARAIMAS A. ZAJONČKOVSKIS – PIRMOJE EILĖJE TREČIAS IŠ DEŠINĖS, AKADEMIKO ANANIAŠO ZAJONČKOVSKIO TĖVAS Iš lenkų kalbos vertė ir pastabas surašė dr. Halina KOBECKAITĖ 1918 m. gruodžio mėnesį dar vokiečių okupacijos metu, nors jau po monarchijos griūties Vokietijoje, bet dar kelias savaites prieš vokiečiams...

Įrašas

Romanas apie Gervių tiltą Trakuose

Romualdo Tinfavičiaus nuotr. Jolanta ZAKAREVIČIŪTĖ , www.traku-zeme.lt Praeitas penktadienis buvo dar viena šventė karaimų bend­ruomenei Trakuose, nes Salos pilyje buvo pristatytas Laimono Inio romanas „Sakmė apie Gervių tiltą“, kurį išleido Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras. Pilies Didžiojoje menėje susirinko gausus būrys neabejingų karaimų tematikai ir šiam literatūros žanrui gerbėjų, kuriems reikėjo sužinoti apie...

Įrašas

Karaimikos darbštuolis Lucke – Aleksandras Mardkovičius (1875–1944)

Dr. Halina KOBECKAITĖ, www.traku-zeme.lt Kadangi ryšiai  tarp Trakų ir Lucko savivaldybių tampa vis glaudesni, manau, tikslinga, tiesiant įvairias bendradarbiavimo gijas, turėti galvoje ir karaimikos temą, juolab, kad Lucke nuo seno  gyveno gana didelė karaimų bendruomenė, Trakų ir Lucko karaimų bendruomenių ryšiai tarpukariu buvo labai glaudūs. Be to, Lucko bendruomenės šviesuolių veikla  ženkliai praturtino karaimų kultūros...

Pristatyta Simono Firkovičiaus knyga
Įrašas

Pristatyta Simono Firkovičiaus knyga

DR. HALINA KOBECKAITĖ IŠ PRISTATOMOS SIMONO FIRKOVIČIAUS KNYGOS SKAITO EILĖRAŠTĮ „SLIEKŲ KARALYSTĖJE“ Trečiadienį, karaimų mokykloje (Midraš) pristatyta žymaus karaimų dvasininko, Trakų karaimų hazano  Simono Firkovičiaus knyga „Buvo tokia diena…“. Jos sudarytojos –  dr. Halina Kobeckaitė ir dr. Karina Firkavičiūtė.     Liepos  29 d. karaimų mokykloje buvo neeilinis įvykis, svarbus visai karaimų tautai –  buvo...

Įrašas

Dr. Halinai Kobeckaitei įteiktas Kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“

Kultūros ministras Šarūnas Birutis įteikė Kultūros ministerijos  Garbės ženklą „Nešk savo šviesą ir tikėk“ tautinių bendrijų veikėjai, rašytojai, vertėjai, ambasadorei dr. Halinai Kobeckaitei.  Aukščiausias ministerijos apdovanojimas įteiktas už svarų indėlį ir ypatingus nuopelnus stiprinant kultūrų dialogą, puoselėjant tautinę  ir religinę santarvę, ugdant visuomenėje humanistines vertybes. “Sveikiname ne tik kultūros, bet ir kultūrų asmenybę, susijusią su...

Įrašas

Karaimotyra – neatskiriamas tiurkologijos Vilniuje elementas

Pranešimas, skaitytas 2013-11-13 Varšuvos universitete vykusioje konferencijoje „Karaimai tiurkologai“ Vilniaus universitete dar prieš jo likvidavimą 1832 m. ir tarp studentų, ir tarp profesorių buvo pastebimas susidomėjimas Orientu ir iš dalies turkiškuoju Orientu. Pvz., prof. Tomas Husaževskis (Tomasz Husarzewski, 1732-1807), 1783-1805 m. dėstęs VU senovės ir visuotinę istoriją, buvo numatęs skaityti ir „Rytų imperijos bei arabų...

Įrašas

Hadži Seraja Chano Šapšalo karaimų tautos muziejus

Simona GUDABSKAITĖ, Robertas STANEVIČIUS Karaimų tautos papročiai ir buitis Tarp daugybės kalvų ir ežerų stovi garsūs Trakai. Istorijos amžiai bėga į priekį, o miestas ir toliau gyvuoja savitu unikalumu bei gamtos grožiu. Skirtingų tautinių tradicijų bei papročių sintezė paverčia šį kraštą ypatingu ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Viena iš jo unikalumo priežasčių yra karaimų...

Įrašas

Tarptautinė mokslinė konferencija „Tiurkų istorija ir kultūra Lietuvoje“

2013 m. gegužės 29–30 dienomis Vilniaus universitete Centrinių rūmų ansamblio Mažojoje Auloje (Universiteto 3) vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Tiurkų istorija ir kultūra Lietuvoje“ (615-osioms totorių ir karaimų įsikūrimo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje metinėms paminėti). Konferencijos tikslas – pristatyti naujausius mokslinius tyrimus ir pasidalinti duomenimis tiurkų istorijos, kultūros, religijos, kalbos ir literatūros tyrimų srityse, taip pat padėti...

Įrašas

Trakai ir trakiškiai Vilniaus orientalistikos istorijoje

Dr. Halina KOBECKAITĖ Orientalistikos sąvoka turi labai plačią prasmę tiek dėl tyrimo objekto, tiek dėl to tyrimo pobūdžio. Šiame straipsnyje ji bus vartojama domėjimuisi Rytais ar Rytų kultūromis apskritai apibrėžti. Lietuvoje paprastai daugiau dėmesio būdavo skiriama Tolimiesiems Rytams, Indijai, Kinijai, ką rodo ne tik ankstesnių keliautojų maršrutai, bet ir 1991 m. išleista knyga „Orientas“. Pastarąjį...

Įrašas

Konferencija karaimikos klausimais Haliče

Dr. Halina KOBECKAITĖ 2012 m. rugsėjo 17 d. Haličo mieste (Ivano Frankivsko sritis, Karpatų papėdė, Vakarų Ukraina) buvo surengta konferencija „Karaimai ir jų vaidmuo pasaulio bendrijos kontekste“. Tai jau trečia konferencija karaimikos klausimais, kurią rengė Ukrainos nacionalinis draustinis „Senasis Haličas“, įsteigtas 1994 m. Draustinio tikslas rūpintis senosios Haličo ir Haličo Voluinės kunigaikštijos sostinės Haličo kultūriniu...

Įrašas

Romualdas Čaprockis. Lietuva ne Krymas, bet gimta šalelė…

Romualdas ČAPROCKIS Nuostabiame Trakų ežerų ir pilių krašte nuo seno gyvena viena iš Lietuvos tiurkų tautelių – karaimai. Per ilgus metus gyvendami šalia kitų Lietuvos tautų jie dalijosi vargais ir džiaugsmais, ilgainiui kultūriškai supanašėjo su vietiniais. Išlikusi sena tiurkų kalba visiškai kitoje kalbinėje aplinkoje, lyg inkliuzas gintare, stebina tyrinėtojus… Maža tauta žinoma ir savo patiekalais...

Įrašas

Mirė aukščiausias Lietuvos karaimų dvasininkas

Šeštadienį, 2011 m. gruodžio 24 d., mirė aukščiausias Lietuvos karaimų dvasininkas hachanas Markas Lavrinovičius. Tai DELFI patvirtino Lietuvos karaimų religinė bendruomenė. Mirties priežastis nenurodoma. Pranešama, kad 73-ejų dvasininko karsto išnešimas numatytas sekmadienį, gruodžio 25-ąją, 14 val. Jis bus laidojamas Trakų karaimų kapinėse. DELFI primena, kad M. Lavrinovičius aukščiausiu Lietuvos karaimų dvasininku tapo 2009 m. Jis...

Karaimų laidojimo tradicijos
Įrašas

Karaimų laidojimo tradicijos

Karaimų ir totorių kapinės Viniuje. vilniusgo.lt nuotr. www.voruta.lt Daugiau kaip 600 metų Lietuvoje gyvena dvi tiurkų tautos – totoriai ir karaimai. Kalbos ir etnogenezės požiūriu jos priklauso seniausioms tiurkų gentims – kipčiakams. Jų įsikūrimas LDK žemėse siejamas su didžiuoju kunigaikščiu Vytautu. XIV a. pabaigoje Aukso ordą alino vidaus karai. Naudodamasis chanų tarpusavio kovomis dėl valdžios,...