Neseniai Lietuvos knygynuose pasirodė istoriko Algimanto Liekio dviejų tomų monografija „Juodieji Lietuvos istorijos puslapiai“ (beveik 1 000 p. apimties) ir savotiška tuos veikalus apibendrinantis leidinys – „Lenkų skriaudų lietuviams istorijos apžvalga (iki 1939 m.)“ (76 p.). Tose knygose – bene pirmąjį kartą istoriografijoje – į lietuvių ir lenkų, Lietuvos ir Lenkijos istoriją žvelgiama pro lietuvybės,...
Juzefas Pilsudskis
V. Landsbergis. Kaip kas buvo iš tikrųjų
Vytautas LANDSBERGIS Dabartinio Lietuvos ir Lenkijos santykių aktualumo kontekste pasitaiko politologinių žvilgsnių tai į 1920-ųjų, tai į 1990-ųjų istorinę praeitį. Kai pamatau tekstuose netikslumų, kartais komentuoju paaiškindamas arba atitaisydamas. Taip dabar Delfi paskelbtos ir cituojamos Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo V. Sirutavičiaus mintys skatina atsiliepti. Kai 1990-1991 m. ėmėmės normalizuoti abiejų...
Juzefo Pilsudskio užsienio politika sovietinės Rusijos atžvilgiu (1919–1922)
Tomaš BOŽEROCKI, Vilnius „Nedaug yra mūsų istorijoje karvedžių kuriuos galime pastatyti vienoje eilėje su Batoru, Jonu Kazimieru (taip, kaip tik su nugalėtoju iš Tvano!), Sobieskiu. Šalia jų stovi Juzefas Pilsudskis, kurio vadovaujama Lenkija apgynė Europą nuo sovietiškojo ateizmo tvano“(1). „Parašyti Juzefo Pilsudskio biografiją – reiškia papasakoti apie lenkų tautos ir valstybės likimą XIX a. pabaigoje...
Liuteronas iš Vilniaus – Juzefas Pilsudskis
Gintaras ŠIAUDINIS, Vilnius Didžiajai daliai lietuvių šio politiko pavardė sukelia neigiamų emocijų. Tačiau aš neketinu gilintis ar nagrinėti jo, kaip Lenkijos viršininko (taip oficialiai vadintos jo pareigos), veiksmų ar požiūrio į lietuvybę. Tiesiog apžvelgsiu lenkų liuteronų spaudoje skelbiamą informaciją apie jo tikybą. Aišku, kad Juzefas Pilsudskis gimė (1867 m. gruodžio 5 d. Zalavo dvare, Švenčionių...
Lenkija − vis dar imperija?
Arvydas JUOZAITIS Praeitis nėra nūdienos „gyventoja“. Praeitis – tai būtovė, kaip skelbė populiari Lietuvos TV laida. Tuo tarpu istorija – pasakojimas apie praeitį: papasakoji kažką ir kažkaip, ir sukuri „istoriją“. Ir kai politikai sako, kad „palikime praeitį istorikams“, galime būti tikri: jie nepaliks. Ir istorikai jiems ne itin reikalingi. Tikros praeities politikoje nėra, yra tik...
- Ankstesnis
- 1
- 2