Archyvaras ir istorikas Algirdas Grigaravičius (1954–2022) nuo pat Sąjūdžio metų stengėsi įminti istorijos paslaptis archyvuose ir rankraštynuose ir savo atradimais mielai dalijosi su kolegomis. Jis atidžiai dėliojo Rusijos gubernijų virsmo Lietuvos valstybe mozaiką – rašė straipsnius kultūros spaudai, o galiausiai ir knygas. Palengva atverdamas naujas praeities briaunas, supažindino skaitytojus su 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės Akto...
Jonas Jablonskis 1921 m. Kauno apskrities viešosios bibliotekos nuotr. Algirdas Grigaravičius, istorikas, www.voruta.lt Aprašyti aktyvaus visuomenininko J. Jablonskio pažiūras nėra paprasta ar lengva. Akivaizdu jas buvus demokratines ir tautines, žymi tolerancija kitų atžvilgiu, „realaus idealisto“ pritarimas evoliucinei gyvenimo eigai ir troškimas dabartyje stengtis pataisyti esančius trūkumus ar pašalinti kliūtis tautos gyvenime. „Varpo“ redaktorius Juozas Bagdonas prisiminė...
www.voruta.lt Lietuvių kalbos institutas kviečia į mokslinį seminarą „Sekant dvasią kalbos“. Kalbininkui Jonui Jablonskiui – 160 metų. Renginys vyks 2020 m. gruodžio 3 d., 10 val., nuotoliniu būdu platformoje Microsoft Teams (prašome registruotis iš anksto). Pagerbdami kalbininką, lietuvių bendrinės kalbos puoselėtoją Joną Jablonskį (1860–1930), Lietuvių kalbos instituto mokslininkai pristatys naujausius savo tyrimus, skirtus jo gyvenimui,...
Kultūros vertybių registrą papildė naujas nekilnojamojo kultūros paveldo objektas ─ namas Kalvarijų g. 20 Vilniuje, kuriame 1904-1906 m. gyveno kalbininkas Jonas Jablonskis. Taip pažymėta svarbi išlikusi vieta sostinėje, susijusi su iškiliausiu lietuvių bendrinei kalbai nusipelniusiu žmogumi. “Kalbininko Jono Jablonskio gyvenimo darbas turėjo pamatinės reikšmės, randantis naujų laikų Lietuvai ─ tautai, visuomenei, valstybei. Jis paliko mums vieningai sunormintą, taisyklingą...
Albertas JUŠKA, Klaipėda Istorijos mokslas, kaip žinia, pašauktas nagrinėti žmonijos, atskirų tautų, valstybių praeitį. Savais metodais atskleisdamas, įvairiapusiškai vertindamas ūkio, kultūros, meno, politikos visuminę raidą, nusako ir visuomenės klasių bei atskirų jos grupių vystymosi ypatumus. Šio straipsnio tikslas – apmąstyti lietuvių t a u t i n ė s inteligentijos formavimosi kelią. Neginčijama tiesa: tautinė...
Alfonsas KAIRYS, Vilnius Voronežas – tai miestas, nutolęs nuo Lietuvos per kelis šimtus kilometrų, bet turįs tiesioginių sąsajų su ja. Labiausiai ryškios tos sąsajos buvo I pasaulinio karo metu, kai 1915 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. į čia atvyko daugiau nei du tūkstančiai lietuvių karo pabėgėlių darbininkų, mokinių. Nuo pat pirmos dienos, be įsikūrimo vargų, prasidėjo švietėjiška...
Andrius VAIŠNYS, žurnalistas, docentas, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanas Gramatika nėra patvirtinta įstatymu. Vis dėlto gyvename nuo mažumės ne tik diktantus rašydami, bet ir įsakymus, įstatymus, nutarimus kurdami. Ir taip jau vyksta šimtmetį – nuo tada, kai buvo nustatytos kalbos normos ir taisyklės. Perkeltine prasme „gramatika“ – bendravimo taisyklių visuma veikia visose srityse. Tačiau jai...
Donatas JANUTA, Kalifornija Diekavuojem žemaitems atrei 1260 m. leipas 13 d. Dorbes mūšie Nugalieje kryžiuotus. Durbė, 1260 m. Keleivi, Pasakyk Lietuvai, Kad mes žuvom gindami tėvynę. Daugpilis, Červonka, 1919–1920 m. Už šių vartų vaitoja žemė. Salaspilis, 1944–1945 m. Liepoja ir Durbė Pakeliui iš Palangos į Liepoją dar stovi Lietuvos-Latvijos sienos kontrolės būdelė –...
Tadas VALANČIUS Lietuviškų šaknų turintis autoritetingas Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) mokslininkas, istorikas Alfredas Erichas Sennas pabrėžia, kad lietuvių kalba nenugrims pasaulio kalbų vandenyne tol, kol žmonės galės ja mokytis įvairių dalykų. Neseniai 80-metį atšventęs, didžiulį indėlį į Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje įnešęs A. E. Sennas kerta: „Nesu lietuvis, tačiau kalbu lietuviškai“. Ši kalba – mokslininko...
Zigmas TAMAKAUSKAS, Kauno m. sav. Švietimo tarybos narys, Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus Švietimo komiteto pirmininkas Profesorės habil. soc. m. dr. Onos Voverienės knygoje atskleidžiami ne tik tautotyros mokslo pradmenys, bet ir rašoma apie žmones, asmenybes, kūrusias savo darbais lietuvių Tautos savimonę bei valstybę, vedusius Tautą į kovą už jos laisvę ir nepriklausomybę, šviečiantys savo darbais...