Irena TUMAVIČIŪTĖ, www.voruta.lt “Slaptieji” sąrašai celofaniniame maišelyje Mūsų žiniasklaidoje jau kalbėta, kaip Rūta Vanagaitė savo monologuose Baltarusijoje, Rusijoje ir Latvijoje porino, jog iki šiol jos kartos lietuviai beveik nieko nežinojo apie žydus, abejojo, ar žydai į macą nededa kraujo – „juk šiaip sau niekas nieko nežudo“, nežinojo apie žydų gyvenimą, holokaustą, visada (!) nekentė žydų,...
Irena Tumavičiūtė
Pagrindinis puslapis
Irena Tumavičiūtė
Įrašas
2016-04-052016-06-08Nuomonės, diskusijos, komentarai
Irena Tumavičiūtė. Kodėl serbų žudynės iliustruoja „MŪSIŠKIUS“?
Ši nuotrauka žinoma visiems, kas bent kiek giliau domisi nacionalsocialistinės Vokietijos nusikaltimais jos okupuotose teritorijose. Nuotraukos komentarų galima aptikti interneto svetainėse įvairiomis kalbomis. Esmė visur ta pati – serbų sušaudymas 1941 m. Rūta Vanagaitė apversta šios nuotraukos kopija papuošė savo knygos „MŪSIŠKIAI“ ketvirtąjį viršelį. Buvusios Jugoslavijos teritorijoje nuotraukos istoriją žino kiekvienas gimnazistas. Vokietijoje į ją...
Įrašas
2013-08-262019-04-09Antrasis pasaulinis karas
Hitlerio ir Stalino paktas – balta dėmė
Irena TUMAVIČIŪTĖ, Vilnius Tokiu pavadinimu Vokietijos portalas tagesspiegel.de paskelbė Berlyno Humboltų universiteto polonistikos profesoriaus emerito Heinricho Olschowskio straipsnį. Dar prieš keletą metų niekšiškiausio Sovietų Sąjungos ir hitlerinės Vokietijos sandorio dieną didžiuosiuose Vokietijos laikraščiuose objektyvus šio politinio įvykio ir abiejų diktatūrų nusikaltimų vertinimas buvo neįmanomas, nes kelioms kartoms buvo įdiegta, jog nacionalsocializmo nusikaltimai buvo daug baisesni...
Įrašas
2012-11-052019-04-09Europa
Tauta, suteikianti Europai vyriškumo
Irena TUMAVIČIŪTĖ, Vilnius Jei nusviro galva Budapešto širdy, Dega kraujo spalva Ten dangaus pakraštys. Šie širdies balsu 1956 m. parašyti Nijolės Gaškaitės žodžiai įsipina į turiningą lietuvių ir vengrų tautų istorinės bendrystės kraitį. Atgyja epizodai, primenantys divyrišką vengrų tautos bandymą stoti į kovą su Kremliaus penimo komunizmo gaivalu. Prisimename, kad Vengrijos revoliucijos įvykiai suteikė ir...
Įrašas
2012-08-292012-08-29Uncategorized
Vydūno knygos „Septyni šimtmečiai vokiečių ir lietuvių santykių“ 80-metis
Įrašas
2012-08-282015-08-28Rezistencija
Juozo Lukšos knygos „Partizanai“ vertimai
Stanislovas ABROMAVIČIUS Juozas Lukša – vienas iš iškiliausių partizanų vadų pokario Lietuvoje. 1997 11 20 apdovanotas (po mirties) Vyčio kryžius ordino Didžiuoju kryžiumi, jo vardu pavadinta gimnazija Garliavoje (Kauno rajonas), stovi atminimo ženklai gimtosiose ir kovų vietose, taip pat Veiveriuose, sukurtas apie didvyrį dokumentinis ir meninis filmai, spektaklis, pavadintos jo vardu gatvės, o vieta, kur...
Įrašas
2012-03-272019-04-09Europa
Prezidentas Mozė
Irena TUMAVIČIŪTĖ Išmanusis internetas vokiečių kalba pateikia daugiau kaip 5 000 straipsnių apie Vokietijos prezidentą Joachimą Gaucką – buvusį evangelikų kunigą, gulago kalinio sūnų, žmogaus teisių gynėją, Štazi archyvo steigėją ir vadovą. Iš kelių didžiuosiuose laikraščiuose paskelbtų straipsnių filosofiniu užmoju ir politologinėmis įžvalgomis išsiskiria Heriberto Pranti komentaras, paskelbtas populiariame Vokietijos dienraštyje sueddeutschezeitung.de. Siūlome skaitytojams šiek...
Įrašas
2011-06-282011-06-28Antrasis pasaulinis karas
Įdomiausias XX a. politinis pokeris 2 d.
Irena TUMAVIČIŪTĖ, Vilnius Vengrų istoriko Krisztiano Ungvary straipsnių serijos apie SSRS ir Trečiojo Reicho karo išvakares ir jo pradžią apžvalga. Stalinas nebuvo numatęs, kad vokiečiams žaibo karo pradžia bus tokia sėkminga. Vokietijos stiprėjimas daugelį metų jį nelabai jaudino. Rimta grėsme jis laikė tik galimą bendrą Vokietijos ir Japonijos karą prieš Sovietų Sąjungą. To buvo galima...
Įrašas
2011-06-032012-05-04Uncategorized
Kelionė per Vilniaus istoriją vokiškai
Irena TUMAVIČIŪTĖ, Vilnius Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos Austrų, šveicarų ir Lichtenšteino kunigaikštystės literatūros skaitykloje seniai nebuvo tiek svečių – 2011 m. gegužės 31 d. skaityklos vedėjos Rasos Matulevičienės kvietimu atvyko ne tik literatūros, bet ir Vilniaus mylėtojai, visi kartu jie – Kornelijaus Helio kūrybos ir lietuviškos veiklos gerbėjai, bičiuliai. Šio 1956 m. Zalcburge...