www.voruta.lt Lietuvos Sąjūdžio pareiškimas 2021-08-12 Vilnius Kartuvės prie Seimo – grasymas ir bauginimas parlamentarų egzekucija, tai fašistinio tipo teroras ir viešas neapykantos kurstymas. Piktybiškai galimų užkrato platintojų įžūlus lyginimasis su holokausto aukomis yra šių aukų atminties pasibjaurėtinas ir nusikalstamas įžeidimas. Chuliganų ir keikūnų siaustymasis ir mosavimas trispalvėmis yra tautos ir valstybės simbolio išniekinimas. Jis baustinas...
Matilda Olkinaitė www.voruta.lt Prieš 80 metų Lietuva jau buvo įsukta į Antrojo pasaulinio karo verpetus – birželio pabaigoje į šalį įžengia nacistinės Vokietijos kariuomenė, chaotiškai iš Lietuvos teritorijos traukiasi Raudonoji armija. Liepą mūšių ir sprogimų garsai jau turi būti nutilę, frontas pasislinkęs toli į rytus. Tačiau pamiškėse šaudo – tą girdi Babtų, Vandžiogalos, Gargždų, Palangos...
www.voruta.lt Šiemet visame pasaulyje minimas Holokausto 80-metis. Šią savaitę vyko minėjimo renginiai Palangoje ir Gargžduose, o birželio 28 dieną, Kaune bus surengtas Lietūkio garažo žudynių 80-ųjų metinių minėjimas. 1941 m. birželio 27 d. Kaune, buvusiame „Lietūkio“ garažo kieme, stebint miniai smalsuolių, buvo surengta neregėtu žiaurumu išsiskirianti egzekucija – nužudyta apie 50 žydų vyrų. Atsitiktinai „atrinktos“, tiesiog gatvėje pagautos aukos – darbininkas,...
www.voruta.lt Leidykla „Briedis“ pristato Evos Schloss ir Karen Bartlett knygą „Gyvenimas po Aušvico“, skirtą holokausto ir genocido aukoms, kurios negalėjo papasakoti savo istorijų. Po trisdešimties metų holokausto išlikėlių jau nebebus, todėl ši knyga – Evos laiškas ateities kartoms. Evą naciai suėmė per penkioliktąjį jos gimtadienį, kaip ir tūkstančius kitų žmonių, sugrūdo į tamsius, ankštus gyvulinius...
Knygos viršelis. amazon.de nuotr. Rimantas Jokimaitis, www.voruta.lt Jetta Schapiro-Rosenzweig. Sag niemals, das ist dein letzter Weg. Flucht aus Ponar – eine Mutter und ihre kleine Tochter kämpfen ums Überleben. Rhein-Mosel-Verlag. 2018 Antrasis pasaulinis karas tapo ne vieno tuo metu gyvenusio žmogaus ryškiu gyvenimo epizodu. Daug gyvenimų sugriauta. Tai liudija apie tų metų išgyvenimus rašiusių žmonių...
www.voruta.lt 2021 birželio 13 d. 15.00 Šiemet sukanka 80 metų nuo pirmųjų masinių trėmimų ir Holokausto Lietuvoje pradžios. Minėdamas šią datą, Kauno IX forto muziejus 2021 metus skiria totalitarinių (sovietinio ir nacistinio) režimų aukoms atminti. Pabrėžiant, kad svarbu nepamiršti istorinių įvykių, palikusių gilų įspaudą Lietuvos ir pasaulio istorijoje, metus lydi šūkis-įsipareigojimas „VISADA PRISIMINTI. NELEISTI PASIKARTOTI“. 2021 m....
Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuotr. Violeta Rutkauskienė, Čikaga (JAV), www.voruta.lt Prireikė daugelio dešimtmečių metų, kol apie žydus gelbėjusius žmonės pradėta viešai kalbėti ir pasakoti jų istorijas, kilnius darbus bei jų žiaurius likimus. Tik dabar apie tai pradedame žinoti daugiau, o jų atliktus žygdarbius gelbėjant nelaimės ištiktus bendrapiliečius pripažinti ir įvertinti. Nacistinės Vokietijos okupuotame Kaune 1941-1944 m....
www.voruta.lt Balandžio 8 dieną visame pasaulyje minima Holokausto ir heroizmo aukų atminimo diena (Jom HaŠoa). Minit šią dieną ir Holokausto aštuoniasdešimtmetį, Lietuvoje pristatoma į 10 pasaulio kalbų išversta vokiečių pastoriaus Jobst Bittner knyga „Tylos uždanga“. Tai nacių kareivio sūnaus išpažintis ir atgaila dėl jo tautos poelgių. Knyga apipinta istoriniu, psichologiniu ir teologiniu kontekstu leidžia pažvelgti giliau,...
Česlovas Iškauskas. Asmeninė nuotr. Česlovas Iškauskas, apžvalgininkas, www.voruta.lt Beveik prieš 10 metų, 2011 – ųjų liepą, DELFI svetainėje su rubrika „Neįtikėtini vasaros skaitymai“ pasirodė daug komentarų ir atsiliepimų sukėlęs mano straipsnis apie, atrodytų, neįtikėtiną istorijos faktą – aukštų žydų kilmės veikėjų dalyvavimą nacių piktadarybėse. Šis straipsnis įėjo į 2012 m. „Obuolio“ leidyklos išleistą knygą „Neįtikėtina,...
Harry Gordon. The shadow of Death: The Holocaust in Lithuania. The University Press of Kentucky. 2000. 202 p. Rimantas Jokimaitis, www.voruta.lt Lietuvoje gerai žinoma, koks svarbus okupacijų laikų istorijos šaltinis yra įvykių dalyvių liudijimai, dienoraščiai, prisiminimai. Daug blankesnis būtų tremties istorijos supratimas, jei neturėtum Dalios Grinkevičiūtės „Lietuviai prie Laptevų jūros“, kitų tremtinių ar lagerininkų tekstų....
Trakų sinagoga. Stanislovo Mikulionio nuotr. www.voruta.lt Virtualioje erdvėje apžiūrėti, kaip atrodė Trakuose stovėjusi sinagoga, ir paskaityti, kaip ją prisiminė iki Holokausto apie trečdalį šio miestelio gyventojų sudariusios žydų bendruomenės nariai – tokią galimybę siūlo Trakų istorinio nacionalinio parko (TINP) direkcija ir architektas Aurimas Širvys, sukūręs erdvinį sinagogos modelį. Ši įspūdinga medinė sinagoga buvo pastatyta apie 1862-63...
Danutė Karopčikienė, Jurbarko „Šviesa“ Holokausto memorialinio muziejaus Vašingtone (JAV) fondai pasipildys knygomis iš Smalininkų senovinės technikos muziejaus. Tris Jurbarko žydų bendruomenę menančias knygas muziejaus įkūrėjas habil. dr. Justinas Stonys rugpjūčio 30 d. perdavė Vašingtono muziejaus atstovei Lietuvoje Rūtai Puišytei. Didžiausias pasaulyje Holokausto memorialinis muziejus Vašingtone atidarytas 1993 m. – dar jaunas, tačiau sukaupęs turtingą...
Vytautas SINICA, www.propatria.lt Birželio mėnesį prekyboje pasirodys Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro specialisto Daliaus Stanciko studija „Kūju per Lietuvos istorija“ (įvadinis straipsnis prof. Rasos Čepaitienės). Knygoje autorius pirmąkart pateikia išsamų ir visapusišką atsaką Rūtos Vanagaitės ir daugelio kitų paleistai melo apie lietuvių tautos rezistenciją lavinai. Nesusitelkdamas į kurį vieną atvejį D. Stancikas analizuoja ryškiausius rezistencijos...
„Jurbarko atminties knyga“ – „Memorial Book of Yurburg (Jurbarkas) Lithuania“ knygos viršelis Rimantas JOKIMAITIS, www.voruta.lt Lietuvoje ir išeivijoje išleistų knygų apie Jurbarką sąrašą labai solidžiai papildė „Jurbarko atminties knyga“ – „Memorial Book of Yurburg (Jurbarkas) Lithuania“, išleista 2019 metais Niujorke. Šį didelės apimties 800 puslapių tomą parengė savo šaknų nepamiršę žydai. Pirmasis leidimas hebrajų kalba pasirodė dar...
Dr. Alvydas Butkus. Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr. Alvydas Butkus, www.lzdraugija.lt, www.alkas.lt Galima vadinti tai paralelėmis, galima – medalio pusėmis, tačiau krinta į akis tai, kad istorikai, politologai ir kiti -logai sąmoningai nutyli tą kitą pusę, kad nenublanktų jų pateiktoji „tiesa“, o ją išgirdusieji manytų, jog ji vienintelė, tikroji. Kaltė dėl holokausto Šiomis savaitėmis ir net...
EPA-Eltos nuotr. Ričardas ČEKUTIS, www.respublika.lt Lenkijos ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis (Mateusz Morawiecki), atsakydamas į Rusijos prezidento Vladimiro Putino „istorinius“ išpuolius, JAV tinklalapyje „Politico“ kaltina Tarybų Sąjungą karine agresija, bendradarbiavimu su nacistine Vokietija bei vengimu padėti Varšuvos sukilimui ir nenoru išlaisvinti Aušvico koncentracijos stovyklą. Pastarojo įvykio 75-metį pasaulis kaip tik mini šiomis dienomis. Skelbiame premjero komentarą:...
Išlaisvinti Aušvico koncentracijos stovyklos kaliniai. 1945 m. www.voruta.lt Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 2005 m. lapkričio 1 d. priėmė rezoliuciją, kurioje sausio 27-oji skelbiama Tarptautine Holokausto aukų atminimo diena. Šią dieną, 1945 m. Raudonoji armija išlaisvino Aušvico (Osvencimo) koncentracijos stovyklą. Didžiausia nacistinės Vokietijos koncentracijos ir naikinimo stovykla buvo įkurta 1940 m. okupuotos Lenkijos teritorijoje, netoli Krokuvos...
Zigmas TAMAKAUSKAS, LLKS štabo viršininko pavad., Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus Švietimo komiteto pirmininkas, Kaunas, www.voruta.lt Lietuvos Respublikos Generaliniam Prokurorui PRAŠYMAS DĖL VILNIAUS M. SAVIVALDYBĖS MERO R. ŠIMAŠIAUS NETEISĖTŲ VEIKSMŲ NUIMANT JONO NOREIKOS-GENEROLO VĖTROS ATMINIMO LENTĄ IR KITŲ APLINKYBIŲ 2019 07 29 Š. m. liepos 27 d. Vilniuje nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato...
www.voruta.lt Vos už 30 kilometrų nuo Kauno įsikūrusiame Vilkijos miestelyje žydų bendruomenė įsikūrė XVIII amžiaus pabaigoje. 1766 metų gyventojų surašymo duomenimis, Vilkijoje gyveno 652 žydų tautybės žmonės, 1847 metais – 789, pagal 1897 metų surašymo duomenis, Vilkijoje gyveno 2012 gyventojų, iš jų 1431 gyventojas žydų tautybės. 1915 metais caro valdžia dalį žydų ištrėmė į Rusiją....
Kęstutis TREČIAKAUSKAS, www.voruta.lt Niekada nekilo mintis pasisakyti tokiu opiu klausimu, kaip holokaustas. Mano vaikiška atmintis siekia tik tuos laikus, kai iš Kėdainių geto pas tėvelius ateidavo žydai pasirinkti maisto. Kas juos išleisdavo, kodėl jie ateidavo pas mamą, nežinau. Bet tai nestebino, nes maisto surinkdavo ir dėdės Juozo, ir garsaus šviesuolio Gaspero Seliavos šeima, o Lipliūnuose...
Česlovas Iškauskas Česlovas IŠKAUSKAS, www.voruta.lt Gatvėje atlikau savotišką apklausą, kai praeivių pasiteiravau, kokias jiems asociacijas kelia žodis „fašizmas“. Oi, – susiraukė pagyvenęs vyras. – Žinote, tai tai…Juk žinote, ką jie pridarė… O tai ne tas pat kaip fetišizmas? – šyptelėjusi paklausė, matyt, studentė. Fašistų pilna ir šiandien. Žiūrėkite, kas darosi Ukrainoje…- rimtu veidu išdėstė rusakalbė...
www.voruta.lt Jau metus laiko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau – Centras) sulaukia nuožmaus reikalavimo sudėtingą ir skausmingą Lietuvos istoriją vertinti ne pagal istoriografijoje priimtus metodus, ne pagal istorinius faktus, bet pagal atskirų asmenų norus. Šis spaudimas pasireiškia dešimtimis skundų įvairioms valstybės institucijoms, redakcijoms, užverčiant Centrą paklausimais, viešoje erdvėje, taip pat ir...
Linas V. MEDELIS, www.voruta.lt Skaitymuose apie Vanagaitę jau įdomiau ne kas sakoma, o kaip. Viename didžiausių Švedijos dienraščių „Dagens Nyheter“ internetiniame variante šitas „kaip“ ne mažiau įdomus. Gruodžio 5 d. buvo įdėtos bent 7 puikios Rūtos Vanagaitės nuotraukas (Oksanos Juško foto). Nuotrauka pirmiausia ir krenta į akis: inteligentiška, tokia vieniša (E. Zurofas neminimas) moteris stovi...
Irena TUMAVIČIŪTĖ, www.voruta.lt “Slaptieji” sąrašai celofaniniame maišelyje Mūsų žiniasklaidoje jau kalbėta, kaip Rūta Vanagaitė savo monologuose Baltarusijoje, Rusijoje ir Latvijoje porino, jog iki šiol jos kartos lietuviai beveik nieko nežinojo apie žydus, abejojo, ar žydai į macą nededa kraujo – „juk šiaip sau niekas nieko nežudo“, nežinojo apie žydų gyvenimą, holokaustą, visada (!) nekentė žydų,...
Vilkaviškio muziejaus nuotr. Indrė Anskaitytė, LRT RADIJO laida „Radijo dokumentika“, LRT.lt Žydų bendruomenėse sklando legenda, kad karalienė Bona 1545 m. skyrė žydams miško statyti sinagogą Vilkaviškio mieste, tad galima sakyti, kad žydai čia gyveno jau nuo XVI a., LRT RADIJUI sako istorikas muziejininkas Antanas Žilinskas. Bet, nacių kariuomenei 1941 m. birželio 22 d. užėmus Vilkaviškį, klestėjusiai bendruomenei...
David Arutiunian, internetinio puslapio lietuva-armenija.lt redaktorius Mes prisimename Armėnų genocidą. Kartu su mumis prisimena ir Lietuva, Europa bei visa tarptautinė bendruomenė. Siekdami ateityje išvengti tokio pobūdžio nusikaltimų, mes visi kartu turime ištarti: “Prisimenu ir reikalauju!” Šiandien, vykstant karams ir nekaltų žmonių žudymams, genocido pasmerkimas padės ateityje išvengti masinio tautų naikinimo. Pamiršę tai, kas vyko praeityje,...
Šiandien Seimo Pirmininko pavaduotojas Gediminas Kirkilas rengia susitikimą su „Gyvųjų maršo“ dalyviais, viešėsiančiais Seime. Susitikimas vyks Konstitucijos salėje (Seimo I rūmai), pradžia – 16 val. Izraelio, Vilniaus ir Vilnijos žydų bendruomenės iniciatyva balandžio 12–20 dienomis Lietuvoje lankysis holokaustą išgyvenę bendruomenės nariai ir jų palikuonys. Kelionė į Lietuvą tradiciškai vadinama „Gyvųjų maršu“, šiais metais atvyksta 35 asmenų grupė. Susitikime...
LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Lietuvos holokausto istorijoje Aušvicas taip pat yra svarbi vieta, sako istorikas humanitarinių mokslų daktaras Arūnas Bubnys. „Kai 1944 m. vasarą buvo likviduoti Kauno ir Šiaulių getai, didesnė dalis kalinių buvo išgabenta į nacių koncentracijos stovyklas. Vyrai daugiausia pateko į Dachau prie Miuncheno, o moterys – į gerai žinomą Štuthofą...
Vidmantas Valiušaitis, www.DELFI.lt Naciai siekė per lietuvišką administraciją legalizuoti savo veiksmus žydų atžvilgiu. Henry A. Zeigeris, knygos „The Case Against Adolf Eichmann“ redaktorius ir komentarų autorius, cituoja generolo F. W. Stahleckerio raportą, rašytą 1941 m. spalio 15 d. Heinrichui Himmleriui, Vokietijos vidaus reikalų ministrui. Jame rašoma: „Atsižvelgiant į tai, kad Baltijos valstybės smarkiai nukentėjo nuo...
Indrė ANSKAITYTĖ, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Holokaustas nepalyginimas su eiliniu genocidu, tvirtina Kanadoje gyvenanti litvakė Sara Rubinson-Ginaitė, kategoriškai pasisakanti prieš dvigubo genocido teoriją. „Ar žuvo lietuvių kalba? Ar žuvo tauta? Kultūra? Labai smarkiai nukentėjo. […] Gal yra ryšių su žydų Holokaustu, galima palyginti, kad sovietai irgi prisidėjo prie to. Bet abi tragedijos negali...