Darius Kuolys

Pagrindinis puslapis Darius Kuolys
Krescencijus Stoškus. Pandemija tebegąsdina… Bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją? Vienos diskusijos pėdsakais
Įrašas

Krescencijus Stoškus. Pandemija tebegąsdina… Bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją? Vienos diskusijos pėdsakais

Filosofas Krescencijus Stoškus. Rimantas Lazdynas, lt.wikipedia.org nuotr. Tiesos.lt redakcija Priminimas. Neseniai Darius Kuolys papasakojo apie Seimo Ateities komitete pradėtą diskusiją su istoriku Alfredu Bumblausku. Žinomo istoriko požiūrį jis taip išdėstė: „Mes turime didžiųjų naratyvinių problemų“, nes „šapokinis naratyvas dominuoja iki šiol“, nes „visa Lietuva gyvena Smetonos restituciniu naratyvu“, toks naratyvas „yra bėda“, „jei su šituo naratyvu einame...

Kultūros istorijos vakaras „Lietuvių raštijos pradžia ir kultūrinės atminties kūrimas“, skirtas kultūros istorikės doc. habil. dr. Ingės Lukšaitės 80-mečiui paminėti
Įrašas

Kultūros istorijos vakaras „Lietuvių raštijos pradžia ir kultūrinės atminties kūrimas“, skirtas kultūros istorikės doc. habil. dr. Ingės Lukšaitės 80-mečiui paminėti

www.voruta.lt Dalyvauja kultūros istorikė doc. habil. dr. Ingė Lukšaitė, literatūrologė habil. dr. prof. Eugenija Ulčinaitė, kultūros istorikas doc. dr. Darius Kuolys, filosofas dr. Vytautas Rubavičius. Renginį veda istorikė dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė. Kultūros vakare bus svarstoma, ar gyvavo kultūrinė atmintis senosios Lietuvos lotyniškoje raštijoje ir kokie kultūrinės atminties akcentai buvo teikiami visuomenei? Ar yra mūsų kultūrinėje...

Kokia tarme kalbėjo Vytautas Didysis?
Įrašas

Kokia tarme kalbėjo Vytautas Didysis?

Prof. habil. dr. Jonas Palionis. Nuotr. iš autoriaus asmeninio archyvo   Prof. habil. dr. Jonas PALIONIS, Vilnius Tai turbūt visiems lietuviams įdomus klausimas. Tačiau atsakyti į jį kol kas sunku, nes reikia tiksliau žinoti jo gimtąją vietą, kuri ligi šiol dar apgaubta spėlionių miglos. Giedrius Subačius, vienas iš mūsų įžymesnių kalbininkų, regis, 2015 m. per...

Įrašas

Darius Kuolys. Vietos, kuriose Lietuvos Tarybos posėdžiauta 1917–1918 m.

Darius KUOLYS, www.lietuvossarasas.lt Namai, kuriuos šiandien vadintume Signatarų namais, jei 1918-ųjų vasarį Jonui Basanavičiui nebūtų pritrūkę malkų. Išstudijavęs Lietuvos Tarybos protokolus ir senuosius vadovus po Vilnių, dar pasikonsultavęs su kolegomis istorikais Antanu Tyla, Vykintu Vaitkevičium, Vytautu Jogėla, Aleksiejumi Luchtanu, sostinės gatvių ekspertu Gyčiu Ladyga pagaliau atradau visas vietas, kuriose Lietuvos Tarybos 1917-1918 metais posėdžiauta. Pagrindines jų...

Įrašas

Švietimo ir mokslo ministerija tęsia karą prieš lietuvių kalbą ir lituanistiką

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. www.llti.lt nuotr. www.propatria.lt Vyriausybės sudaryta ir Švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės vadovaujama darbo grupė parengė siūlymą jungti šalyje veikiančius Lituanistikos institutus – Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros ir tautosakos, Lietuvos kultūros tyrimų ir Lietuvos istorijos institutą. Kaip skelbia dr. Darius Kuolys:  Ilgai žadėta pažanga pagaliau pasiekė ir lituanistikos mokslus: iš...

Įrašas

Z. Zinkevičius: tautinės mokyklos idėja buvo apleista pačių jos kūrėjų

Bu­vęs švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­tras Zig­mas Zin­ke­vi­čius pa­sa­ko­ja, kad jo san­ty­kiai su len­ka­kal­biais Vil­niaus kraš­to gy­ven­to­jais bu­vo la­bai ge­ri. „Yra bu­vę to­kių at­si­ti­ki­mų, kai ko­kia­me nors ren­gi­ny­je, jei at­va­žiuo­da­vo Val­de­ma­ras To­ma­ševs­kis ar pa­na­šūs į jį ir pra­dė­da­vo šne­kė­ti prieš ma­ne, žmo­nės at­sis­to­da­vo ir iš­ei­da­vo iš sa­lės pa­si­pik­ti­nę“, – pri­si­me­na Z. Zin­ke­vi­čius.   – Esa­te sa­kęs,...

Įrašas

Meilė Lukšienė – Daktarė

Dr. Zigmundas RAMANAUSKAS, Trakai Šiais metais minime daktarės Meilės Lukšienės 100-asias gimimo metines. Būtent – Daktarės. Daktarė patarė, Daktarė rekomendavo, Daktarė pastebėjo – taip ir tik taip mes visi vadinome ją, kuriems teko garbė kartu dirbti Mokyklų mokslinio tyrimo institute (nuo 1973 m. – Pedagogikos institutas, nuo 2001 m. Švietimo plėtotės centras). Lotynų kalboje žodis...

Įrašas

Diskusija „Kaip pradėsime antrąjį Miłoszo šimtmetį?“ ir knygų pristatymas

2012 m. rugsėjo 12 d. (trečiadienį) 16 val. Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas bei Lenkijos institutas Vilniuje kviečia į diskusiją „Kaip pradėsime antrąjį Miłoszo (Česlovo Milošo) šimtmetį?“ ir knygų pristatymą: – Straipsnių rinkinys „Czesławo Miłoszo kūryba: modernioji LDK tradicijų tąsa“ (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas) – Cz. Miłosz, T. Venclova „Powroty...

Įrašas

S. Daukanto aikštėje paminėtos šeštosios V. Pociūno žūties metinės

Ketvirtadienio (2012-08-23) vidurdienį Simono Daukanto aikštėje, prie Prezidentūros Vilniuje, paminėtos šeštosios pulkininko Vytauto Pociūno, žuvusio 2006 m. Breste, Baltarusijoje, žūties metinės. Prie Prezidentūros programą „Čiurlionis kitaiP“ atliko Druskininkų džiazo kolektyvo nariai: Linas Bankauskas, Tomas Čiukauskas ir Briuselio karališkosios konservatorijos bakalauras Lukas Zinkevičius. V. Pociūno atminimui skambėjo preliudai „Viešpaties angelas“, „Svajonėlė“, improvizacija liaudies dainos „Tu mano seserėle“...

Įrašas

R. Maceikianecas. Apie lenkišką „Delfi“, kurį valdo raudonųjų nacių anūkėliai

Ryšardas MACEIKIANECAS Daug kartų rašėme apie pragaištingą informacijos monopolio įtaką visuomenės ir žmonių grupių sąmonei. Juoba, kad tai prieštarauja Lietuvos Konstitucijos 44 str., draudžiančiam  politinėms partijoms, organizacijoms ir privatiems asmenims monopolizuoti informaciją. Deja, tokia situacija jau kelerius metus egzistuoja Vilniaus regione, kuriame informacija lenkų kalba turi visus ne tiktai monopolio, bet netgi informacinio teroro bruožus, kai...

Įrašas

Dar viena Tomaševskio provokacija?

Žymiems visuomenininkams Vilniaus valdžia atsisakė išduoti leidimą protestuoti 2012 m. kovo 17-ąją. Esą jokių „alternatyvių renginių“ būti negali, nes jie trukdytų Lietuvos lenkų rinkimų akcijos protestui prieš Lietuvos švietimą. Įspėjama, kad renginyje gali dalyvauti šimtai įžūlių lenkų futbolo sirgalių. Keistas sutapimas – 1938-aisiais kovo 17-ąją Lietuvai Lenkija paskelbė ultimatumą. Varšuvoje vykusiame mitinge pradėtas organizuoti desantas...

Įrašas

Stanislovo Rapolionio premija įteikta „Vorutos“ leidėjui Juozui Vercinkevičiui

Sigita NEMEIKAITĖ, Vilnius 2011 m. gegužės 13 dieną, penktadienį, šalies mokslo ir kultūros visuomenės, Švietimo ir mokslo ministerijos, Prietryčių Lietuvos švietimo, kultūros organizacijų, Vilnijos krašto šviesuomenės atstovai  susirinko į tradicinės Stanislovo Rapolionio premijos įteikimo iškilmes Eišiškėse. Graži šventė buvo surengta Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijoje. Erdvioje, modernioje salėje į susirinkusius mąsliai žvelgė vieno iš lietuviškos raštijos pradininkų S....