Carinė Rusija

Pagrindinis puslapis Carinė Rusija
Česlovas Iškauskas. Pasitraukęs britų premjeras – litvakas
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Pasitraukęs britų premjeras – litvakas

Borisas Johnsonas. abcnews.go.com nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Apžvalgininkui visados maga pakomentuoti ką nors artimo, savo, mielesnio, tinkančio vasaros skaitiniams, o ne tik gasdinti skaitytoją karu Ukrainoje, tranzito į Kaliningrado anklavą peripetijomis ar vėl atsigaunančiu koronavirusu. Taigi, praėjusią savaitę “nuvirto” Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas. Paklausite, kodėl ši asmenybė tokia artima? Atsakymas sukels...

Lietuvybės sergėtojas Stasys  Naginskas
Įrašas

Lietuvybės sergėtojas Stasys Naginskas

www.rokiskis.rvb.lt nuotr. Rita Viskaitienė, Rokiškio Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos Informacijos ir kraštotyros skyriaus vedėja, www.voruta.lt Stasio Naginsko gimimo 130-čiui Lietuvybė bei lietuvių kalba – tai svarbiausia, ką mes – lietuviai – turime. Skaudu, kada paminamos visos per amžius kauptos mūsų tautos vertybės. Vis labiau įsibėgėjant globalizacijai, pasaulyje įsitvirtina masiškiausios kalbos: anglų, ispanų ir kiniečių. Liūdna, kad...

Česlovas Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje

espressostalinist.com nuotr. Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt  „Tautinės“ temos ypač jautrios ir sukelia daugybę komentarų, emocingų vertinimų, nes tai susiję su kiekvieno iš mūsų jausmais, tapatybe, tarpusavio santykiais, praeitimi, o gal ir ateitimi. Štai kodėl rašiniai apie žydus, kurie, ko gero, dėl savo nesėslios gyvenamosios vietos labiausiai blaškyti istorijos vėjų, susilaukia kone prieštaringiausių atsiliepimų. Tęsiame Česlovo IŠKAUSKO...

Martynas Purvinas. Mažosios Lietuvos šiaurinio pasienio istorijos (I)
Įrašas

Martynas Purvinas. Mažosios Lietuvos šiaurinio pasienio istorijos (I)

XVI a. plano fragmentas – Mažosios Lietuvos šiaurrytinis pakraštys ir tuometinis valstybinės sienos tarp Prūsijos ir LDK žymėjimas kapčiais. Pavaizduotas beveik ištisai mišku užaugęs plotas su negausiomis gyvenvietėmis (Smalininkai, Liepgiriai ir kt.). Iš knygos: Deltuvas R. Miško ūkis ir medžioklė Mažojoje Lietuvoje. Klaipėda, 2019, p. 53. Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Šengeno sutarčiai įsigaliojus, ne...

Bronius Makauskas. Suvalkų sutartis – žvilgsnis po šimtmečio
Įrašas

Bronius Makauskas. Suvalkų sutartis – žvilgsnis po šimtmečio

Suvalkų sutartis. istorineprezidentura.lt nuotr. Dr. hum. m. Bronius Makauskas, e-ausra.pl Šiemet sukanka 100 metų, kai buvo pasirašyta Suvalkų sutartis tarp Lietuvos ir Lenkijos, sulaukusi ir tebesulaukianti prieštaringų atgarsių ir vertinimų. Lenkija, išnaudodama savo geopolitinį, demografinį ir karinį pranašumą, klaidindama Santarvės nares, kad Lenkijos šiaurės ir pietryčių kaimynai nesubrendę valstybiniam gyvenimui, ir naudodamasi jų parama, stengėsi atkurti...

Darius Kiniulis. Neblaivi caro Tauragė
Įrašas

Darius Kiniulis. Neblaivi caro Tauragė

Rusų įgulos cerkvės paradas ir Polangino gėrimų gamykla, 1907 m. atvirukas. Muziejaus fondai Darius Kiniulis, Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Istorijos-etnografijos skyriaus vedėjas, www.voruta.lt Galvojote, kad lietuvių girtuoklystė atėjo iš sovietmečio? Kai daugiausia vyrai, po darbo namie neturėdami ką veikti (juk buitis priklausė moterims, tokia buvo realybė), eidavo su draugais, ar vieni išgerti. Kartais tai vykdavo dar...

Atvyksta monarchai: karališkųjų asmenų atvykimai į Vilnių XVIII a. ir XIX a. pr.
Įrašas

Atvyksta monarchai: karališkųjų asmenų atvykimai į Vilnių XVIII a. ir XIX a. pr.

www.voruta.lt Abiejų Tautų Respublikos situacija lėmė, kad XVIII a. į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinę Vilnių vietiniai bei kitų šalių valdantieji asmenys bei jų šeimos nariai atvykdavo gana retai. Rusijos imperatoriaus Petro I ir Abiejų Tautų Respublikos karaliaus Augusto II, vėliau Abiejų Tautų Respublikos karaliaus Stanislovo Leščinskio vizitai buvo nulemti Šiaurės karo veiksmų, o Augusto III sūnaus Karolio Kristiano vizitas...

Įrašas

Vladas Terleckas. Pamiršti pirmieji masiški Lietuvos žmonių trėmimai ir žudynės

Vladas Terleckas, www.voruta.lt Šių kančių ir Lietuvos katastrofos nėra mūsų istorinėje atmintyje. Dėl to daugiausiai kaltės tenka tyleniams istorikams, kurie iki šiol nepabandė patyrinėti šią skaudžią temą ir ją aktualinti.  Kaip žinoma, 1655 m. rytinę LDK dalį užėmė Maskvos kariuomenė, o Žemaitiją – švedai. Įvairiais duomenimis, LDK puolė 200–300 tūkst. Maskvos kariuomenės ir 20 tūkst....

Vladas Turčinavičius. Ar Lietuvos valdžios naudojasi tarptautine teise?
Įrašas

Vladas Turčinavičius. Ar Lietuvos valdžios naudojasi tarptautine teise?

Jonas Basanavičius (A. Jurašaičio fotografija, 1907). Vladas TURČINAVIČIUS, www.voruta.lt Lietuva jau 30 metų nepriklausoma valstybė, bet stebint mūsų valdžių elgesį vidaus ir užsienio srityje, susidaro vaizdas, kad jie dar nepribrendo savarankiškai valdyti valstybės, gal jie nesuvokia, kad Lietuva yra istorijos ir tarptautinės teisės subjektas. Stebėtina, kad mūsų istorikai nerašo, o valdžios atstovai nesiremia svarbiausiu santykių...

Knyga apie gyvenimą XIX a. Vilniuje
Įrašas

Knyga apie gyvenimą XIX a. Vilniuje

8diena.lt Ludwik Czarkowski. Vilnius 1867-1875: atsiminimai. Iš lenkų kalbos vertė Stanislovas Žvirgždas. Vilnius: Aštuntoji diena, 2020, 144 p. Vilniaus istoriografiniame pasakojime svarbią vietą užima iki šiol Lietuvos skaitytojams mažai girdėto visuomenės veikėjo, kraštotyrininko, mediko, vieno Vilniaus mokslo bičiulių draugijos steigėjų Liudviko Čarkovskio (Ledike Czarkowski, 1855–1928) atsiminimai apie gyvenimą 1867–1875-aisiais posukiliminiame Vilniuje, carinės valdžios valingai verčiamame...

Vladas Turčinavičius. Žvelgiant į Lietuvos istoriją per kaimynų agresyvų imperinį elgesį
Įrašas

Vladas Turčinavičius. Žvelgiant į Lietuvos istoriją per kaimynų agresyvų imperinį elgesį

Abiejų Tautų Respublika (ATR) Vladas TURČINAVIČIUS, www.voruta.lt Lietuvos likimas XVIII – XIX a. buvo sprendžiamas imperinio mąstymo ir elgesio kaimynių: Rusijos, Prūsijos ir Austrijos.  Europos Sąjunga sukurta sutarties pagrindu, kaip ir 1569 m. Liublino sutartyje buvo sukurta dviejų valstybių Lenkijos ir Lietuvos sąjunga. Kaip ES, taip ir ATR buvo bendras Seimas, atskiri administracinio valdymo organai,...

Caro valdžia nepalaužė pasiryžimo per amžius likti lietuviais
Įrašas

Caro valdžia nepalaužė pasiryžimo per amžius likti lietuviais

Liaudies meistro Petro Kalendos skulptūra „Lietuvos mokykla 1864–1904“. limis.lt nuotr. Vlada ČIRVINSKIENĖ, Pasvalys, www.voruta.lt Represinė rusinimo politika 1864 metais, po garsiojo sukilimo, generalgubernatorius Michailas Muravjovas pradėjo represinę rusinimo politiką: ji numatė visiškai pašalinti lenkų kalbą iš viešojo gyvenimo, neleisti katalikams dirbti valdžios įstaigose, varžyti Katalikų bažnyčios veiklą, taip pat skatinti stačiatikybės plitimą ir kolonizaciją. Nevalia...

K. Misius. Lietuvių spaudos draudimas ir Povilas Višinskis
Įrašas

K. Misius. Lietuvių spaudos draudimas ir Povilas Višinskis

Kazys MISIUS, www.savb.lt Lietuvių spaudos nerusiškomis raidėmis uždraudimas. Paskelbtais bibliografijos duomenimis, 1844 m. išspausdintos tik 4 Didžiajai Lietuvai skirtos lietuviškos knygos. Dėl vyskupo Motiejaus Valančiaus reikalavimo prie kiekvienos bažnyčios laikyti parapines mokyklas, o jose mokyti ir lietuviškai, knygos poreikis gimtąja kalba ėmė sparčiai didėti. Pavyzdžiui, 1856 m. išspausdinta 12, 1857 m. _ 19, 1858 m. –...

Česlovas Iškauskas. Juozas Brundza: gydytojas, patriotas, „teisuolis“
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Juozas Brundza: gydytojas, patriotas, „teisuolis“

Gyd. J.Brundza. Prienų krašto muziejaus nuotr. Česlovas IŠKAUSKAS, www.gyvenimas.eu Iš tiesų, mūsų kraštas išugdė begalę taurių, savo Gimtinei, savo Tėvynei atsidavusių žmonių. Ne visi jie išsirikiavę pirmoje krašto šviesuolių, tautos išrinktųjų gretoje, ne visi jie minimi įvairiose šventėse ir apdovanojimuose. Dažniausiai tai kuklūs, savo profesiją mylintys, pilietiški, kitą atjaučiantys ir prireikus puolantys į pagalbą žmonės....

Viktoras Jencius – Butautas. Apie signataro Donato Malinausko tėvą Mykolą Malinauską
Įrašas

Viktoras Jencius – Butautas. Apie signataro Donato Malinausko tėvą Mykolą Malinauską

Mykolas Malinauskas   Viktoras JENCIUS-BUTAUTAS, Rokiškis, www.voruta.lt    Iki šiol nepavyksta sudaryti 1918 metų Nepriklausomybės akto signataro Donato Malinausko kiek reikšmingesnio genealoginio medžio, tačiau informacija, gauta iš Rusijos, praplėtė žinias apie Donato Malinausko tėvą ir jo karinę karjerą[1]. Paaiškėjo jo karinis laipsnis, tačiau kai kuriuose dokumentuose nurodoma, kad jis buvo pulkininkas.    Mykolas[2], sūnus Nikalojaus,...

Ramunė Čebručenko. Švenčionėlių siaurasis geležinkelis
Įrašas

Ramunė Čebručenko. Švenčionėlių siaurasis geležinkelis

  Švenčionėlių siaurojo geležinkelio garvežių ir vagonų dirbtuvės. web.1mab.lt nuotr. Ramunė ČEBRUČENKO, www.voruta.lt Karo inžinieriaus, generolo Boleslovo Jaloveckio (1846–1917), kilusio iš kaimyninio Saldutiškio miestelio, įsteigta Pirmoji Rusijos  privažiuojamų kelių bendrovė, 1894 m. birželio 27 d. gavusi carinės Rusijos valdžios leidimą, ėmė tiesti  215 km ilgio ir 750 mm pločio vėžės siaurąjį geležinkelį Panevėžys–Švenčionėliai-Pastovys  (Baltarusija). Geležinkelio ...

Gedimino kalne – Lietuvos širdyje – rastų 1863–1864 m. sukilėlių asmenvardžius Lietuvoje verta rašyti tik valstybine lietuvių kalba. Sukilėlių biografijos ir kita informacija turėtų likti leidiniuose.
Įrašas

Gedimino kalne – Lietuvos širdyje – rastų 1863–1864 m. sukilėlių asmenvardžius Lietuvoje verta rašyti tik valstybine lietuvių kalba. Sukilėlių biografijos ir kita informacija turėtų likti leidiniuose.

Vilniaus Gedimino kalne rasti 1863 metų sukilimo prieš carinę Rusiją vado Zigmanto Sierakausko palaikai. lnm.lt nuotr. Hab. dr. Kazimieras GARŠVA, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas, www.voruta.lt          Rengdamiesi sutikti 1863 metų sukilimo 160-ąsias metines kapų užrašais negalima vaizduoti, esą jis buvo už nepriklausomas demokratines Lietuvos, Lenkijos, Gudijos ir Ukrainos Respublikas su valstybinėmis lietuvių, lenkų, gudų, ukrainiečių kalbomis....

Lietuvos karininkas ir Nepriklausomos Lietuvos gynėjas Antanas Juozapavičius
Įrašas

Lietuvos karininkas ir Nepriklausomos Lietuvos gynėjas Antanas Juozapavičius

Pirmasis medinis Alytaus tiltas, ant kurio 1919 m. žuvo karininkas Antanas Juozapavičius  Vlada ČIRVINSKIENĖ, Pasvalys, www.voruta.lt                              Skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 100 – čiui, Vasario 16 – ajai Lietuvos karininkas ir Nepriklausomos Lietuvos (1918 – 1920 )  gynėjas Antanas Juozapavičius gimė 1894 metais vasario ...

Algimantas Liekis. Prūsų – lietuvių žemių  susigrąžinimo viltis Lietuvai
Įrašas

Algimantas Liekis. Prūsų – lietuvių žemių susigrąžinimo viltis Lietuvai

Algimantas Liekis. Alkas.lt nuotr. Prof.dr.Algimantas LIEKIS, www.voruta.lt       (Minint „Tilžės Akto“ 100 – metį) Neseniai elektroninėje bibliotekoje paskelbtas prof.dr. Algimanto Liekio 6 tomų veikalas, skirtas pirmojo Lietuvos Prezidento A.Smetonos darbams, mintims priminti ir įvertinti  šiandienos požiūriu (1 tomas – „Tautos prisikėlimas“, 2 – „Tautos vienybė“, 3 – „Nepriklausomybės pamatai“, 4 – „Tautinė Lietuva“, 5 –...

Įrašas

Vladas Terleckas. Pamiršti pirmieji masiški Lietuvos žmonių trėmimai ir žudynės

Vladas Terleckas. Tomo Lukšio nuotr. Vladas TERLECKAS Šių kančių ir Lietuvos katastrofos nėra mūsų istorinėje atmintyje. Dėl to daugiausiai kaltės tenka tyleniams istorikams, kurie iki šiol nepabandė patyrinėti šią skaudžią temą ir ją aktualinti. Ką padarysi, kad dalis jų užsiėmę „svarbesniais“ dalykais – Lietuvos praeities, protėvių dergimu. Kaip žinoma, 1655 m. rytinę LDK dalį užėmė...

Įrašas

Kovo 16-oji Lietuvoje minima kaip Knygnešio diena

Šią dieną pagerbiami knygnešiai, lietuvių kalbos draudimo metais platinę lietuviškas knygas, kai po 1863 metų sukilimo Rusijos imperijos valdžia uždraudė leisti ir platinti knygas lietuvių kalba. Lietuviai šiam reikalavimui priešinosi. Lietuviškos knygos ir laikraščiai ėjo iš rankų į rankas. Milžinišką darbą atliko draudžiamų spaudinių platintojai – KNYGNEŠIAI. Nepaisant to, kad už knygų platinimą buvo baudžiama...

Įrašas

Pagoniška pilis Vilniaus apylinkėse

Trakų istorijos muziejaus Medininkų skyriaus muziejininkas Martynas TININIS Jau praėjo daugiau nei metai nuo Medininkų pilies atidarymo (pilis veikia nuo 2012 m. rugsėjo 27 dienos). Ji stūkso 30 kilometrų į pietryčius nuo Vilniaus netoli aukščiausios Lietuvos vietos – Aukštojo kalno (293,60 m), visai netoli Baltarusijos sienos. Dabar ši tvirtovė (nuo 2004 m.) priklauso Trakų istorijos...