Bronius Makauskas

Pagrindinis puslapis Bronius Makauskas
Sofija Daubaraitė. Punsko lietuviai  – Lietuvos mokslų akademijoje
Įrašas

Sofija Daubaraitė. Punsko lietuviai  – Lietuvos mokslų akademijoje

LMA prezidentas J. Banys, akad. V. Kučinskas, Jotvingių krašto istorijos paveldo metraščio TERRA Jatwezenorum vyr.redaktorius S. Birgelis, Punsko valsčiaus viršaitis V. Liškauskas Š. m. paskutiniąją gegužės dieną Viniuje, Lietuvos mokslų akademijoje, vyko Lenkijos lietuvių bendruomenės ir Punsko valsčiaus susitikimas su šios akademijos mokslininkais ir lietuvių visuomene. Renginys buvo skirtas LMA ir anksčiau minėtų Lenkijos atstovų ...

Bronius Makauskas. „AUŠROS“ vaidmuo Lenkijos lietuvių gyvenime (60 metų sukaktį minint) tęsinys
Įrašas

Bronius Makauskas. „AUŠROS“ vaidmuo Lenkijos lietuvių gyvenime (60 metų sukaktį minint) tęsinys

„Aušros“ redaktorė Irena Gasperavičiūtė ir LR Ambasadorė Lenkijoje Loreta Zakarevičienė, 2010 m. Bronius Makauskas, www.e-ausra.pl Pirmąją straipsnio dalį galima skaityti čia: https://www.voruta.lt/bronius-makauskas-ausros-vaidmuo-lenkijos-lietuviu-gyvenime-60-metu-sukakti-minint/ Tačiau šio krašto lietuviai buvo užgrūdinti paminėtų skaudžių įvykių. Tad ir dalis į vadinamuosius valdančiuosius organus patekusių tautiečių dėl primetamos ideologijos galvos nekvaršino. Tarp vyresniųjų ir jaunimo gretose atsirado gabių saviveiklos, nacionalinių tradicijų, kultūros puoselėtojų....

Bronius Makauskas. „AUŠROS“ vaidmuo Lenkijos lietuvių gyvenime (60 metų sukaktį minint)
Įrašas

Bronius Makauskas. „AUŠROS“ vaidmuo Lenkijos lietuvių gyvenime (60 metų sukaktį minint)

Bronius Makauskas, www.e-ausra.pl Kiek kartų, Lietuva, vadinam Keliom kartom kitais vardais Tave, dalindami kaimynam Ilgų draugysčių pažadais… (Bernardas Brazdžionis „Kiek kartų“) Bronius Makauskas Civilizacijos, valstybių, tautų ar atskirų bendruomenių istorijoje yra ypač svarbių, lemtingų, naują kryptį (augimo ar nuopuolio) žyminčių faktų, peraugusių į lemtingus reiškinius ar procesus. Juos istorikai vadina epochiniais. Prie tokių lietuvių tautai...

Bronius Makauskas. Suvalkų sutartis – žvilgsnis po šimtmečio. III dalis
Įrašas

Bronius Makauskas. Suvalkų sutartis – žvilgsnis po šimtmečio. III dalis

Juzefo Pilsudskio paminklas Suvalkuose Dr. hum. m. Bronius Makauskas, e-ausra.pl Lenkija ėmėsi derybų pirmiausiai dėl Tautų Sąjungos spaudimo, nepripažindama status quo ir neplanuodama Vilniaus klausimo spręsti politiniu būdu. Taigi kyla klausimas, kam buvo griebtasi tokios diplomatinės apgavystės. Atrodo, reikėjo švelninti blogą įspūdį, susidariusį užsienyje dėl lenkų kariuomenės agresijos, kai ji žygiavo per Lietuvos teritoriją. Be to, derybos leido...

Bronius Makauskas. Suvalkų sutartis – žvilgsnis po šimtmečio. II dalis
Įrašas

Bronius Makauskas. Suvalkų sutartis – žvilgsnis po šimtmečio. II dalis

Šaltinis: sirvinta.net Dr. hum. m. Bronius Makauskas, e-ausra.pl Lenkija, spaudžiama Raudonosios armijos (RA), buvo priversta šauktis Vakarų valstybių pagalbos. Aplinkybių verčiama pagaliau liepos 4 d. pripažino Lietuvą de facto. Spa konferencijoje (ji vyko 1920 07 05–16 Belgijoje) Lenkijos premjeras Vladislovas Grabskis (Władysław Grabski) santarvininkų spaudžiamas už žadamą paramą prieš bolševikus pasižadėjo perduoti Vilnių Lietuvai iki tol, kol jo priklausomybė...

Bronius Makauskas. Suvalkų sutartis – žvilgsnis po šimtmečio
Įrašas

Bronius Makauskas. Suvalkų sutartis – žvilgsnis po šimtmečio

Suvalkų sutartis. istorineprezidentura.lt nuotr. Dr. hum. m. Bronius Makauskas, e-ausra.pl Šiemet sukanka 100 metų, kai buvo pasirašyta Suvalkų sutartis tarp Lietuvos ir Lenkijos, sulaukusi ir tebesulaukianti prieštaringų atgarsių ir vertinimų. Lenkija, išnaudodama savo geopolitinį, demografinį ir karinį pranašumą, klaidindama Santarvės nares, kad Lenkijos šiaurės ir pietryčių kaimynai nesubrendę valstybiniam gyvenimui, ir naudodamasi jų parama, stengėsi atkurti...

Įrašas

Bronius Makauskas. Lietuvių iškeldinimas iš Trečiojo Reicho okupuoto Suvalkų krašto 1941 m.

Prof. B. Makauskas. vle.lt nuotr. Prof. Bronius MAKAUSKAS, Vilnius, www.voruta.lt Iš vietinių lietuvių veikėjų pasakojimų aiškėja, kad, nepriklausomai nuo persekiojimų ir sunkumų bangos, kuri buvo sukelta prieš Suvalkų krašto lietuvius, jie jautė blogiausiu atveju galėsiantys pagaliau sprukti į tuomet dar nepriklausomą Lietuvą. Vokiečiai aiškiai neslėpė kolonizacijos planų, bet, kol buvo nepriklausoma Lietuva, netaikė čia gyvenančių...

Donatas Januta. Lietuvos istorija angliškai
Įrašas

Donatas Januta. Lietuvos istorija angliškai

History of Lithuania, Bronius Makauskas ir Vytautas J. Černius (2018  Vilnius, Lietuva, 686 pusl. )   Donatas JANUTA, www.voruta.lt Anglų kalba išleista History of Lithuania, puikiai atskleidžia Lietuvos praeities panoramą anglakalbiam. Sklandžiai pristatoma Lietuvos eiga per amžius.  Tekstas tinkamai papildytas gausumu iliustracijų ir žemėlapių. Knyga yra rimtas mokslinis darbas, kuris prieinamas ir naudingas tiek mokslininkui,...

Įrašas

Lietuvos valstybės 100-čio atkūrimo šventė Tilžėje

Aleksas BARTNIKAS, Kaliningrado regioninės lietuvių kalbos mokytojų asociacijos pirmininkas, Tilžė, www.voruta.lt   2018 m. vasario 16 d. Lietuvos Respublikos konsulatas Sovetske surengė priėmimą Lietuvos valstybės atkūrimo 100-ųjų metinių proga. Susirinko gausus būrys Tilžės (dab.Sovetsko), Gastų (dab.Slavsko), Ragainės (dab.Nemano) ir Lazdynų (dab.Krasnoznamensko) lietuvių bendruomenės narių, konsulinės apygardos kultūros ir švietimo įstaigų atstovai.  Susirinkusius pasveikino LR konsulato...

Įrašas

Pasirašyta kultūrinio bendradarbiavimo sutartis

2013 m. vasario 13 d. Rambyno regioninis parkas ir Tilžės (Sovetsk) miesto istorijos muziejus pasirašė kultūrinio bendradarbiavimo sutartį. Ta proga Lankytojų centre  buvo atidaryta Rusijos dailininkų sąjungos nario, menininko, gyvenančio ir kuriančio Tilžėje (Sovetsk), Lev Šerstenoj  grafikos darbų paroda „Prūsiškoji elegija“. Parodą pristatė Tilžės (Sovetsk) miesto istorijos muziejaus direktorė Anželika Špiliova, pabrėždama, kad  darbų autorius,...

Įrašas

„Jotvingių krašto 2012“ straipsniai

Punsko „Aušros“ leidykloje pasirodė 4 „Terra Jatwezenorum“ (Jotvingių kraštas) istorijos paveldo metraštis. Jame yra publikuojami šie straipsniai: Jotvingių laiko labirintuose Jerzy Antoniewicz Jotvingių žemdirbio kapas ir įkapės Grzegorz Białuński Lietuvių dalyvavimas kolonizuojant prūsų žemes buvusios jotvingių girios vakarinėje dalyje (iki 1568 m.) Juozas Sigitas Paransevičius Šiurpilio ir Pilypavo piliakalniai Kazys Almenas Katedros durų mįslė Artūras...

Įrašas

Žurnalas „Rambynas“ – penktą kartą

Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS, Vilnius Šiemet mus pasiekė penktasis žurnalo „Rambynas“ (2012 m. rugsėjis, nr. 1 (5), 84 p., 1000 egz., leidėjas (sudarytojas) Pagėgių krašto draugija „Sandūra“, partneris – Rambyno regioninė direkcija) metinis numeris, kurį spaudai parengė VšĮ „Vorutos“ fondas. Galime pasidžiaugti gausiai iliustruotu, puikios poligrafinės išvaizdos ir vertingos, didelės išliekamosios vertės medžiagos leidiniu, kurį malonu...

Įrašas

Žygių vadovo Jūros ir Nemuno upėmis pristatymas Bitėnuose

2012 m. rugsėjo 14 d. (penktadienį) 16.30 val. Rambyno regioninio parko Lankytojų centras Bitėnuose kviečia į septynių dalių žygių vadovo Jūros ir Nemuno upėmis „Vėl šniokščia rėvos“ pristatymą. Dalyvauja: autorius dr. doc. Vytenis Almonaitis, LR konsulato Tilžėje darbuotojas, prof. hum. m. dr. Bronius Makauskas Įsigyti leidinių ir gauti autoriaus autografą bus galima nuo 16.00 val. Organizatoriai: Rambyno...

Įrašas

Įvykiai ir žmonės tokie, kokius juos matė Mykolas Riomeris

Rimantas JOKIMAITIS, Vilnius Lietuvoje gerai žinomas Mykolo Riomerio (Römer) vardas. Tiesa, sovietmečiu jo pavardė kažkodėl buvo rašoma Rėmeris (žr. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija ir kt.), o dabar dažnai – Romeris. Šiame tekste Römerį vadinsime Riomeriu, nes vokiška „ö“ lietuviškai skamba „io“. Išgirdęs sakant Riomeris, Mykolas Römeris suprastų, kad kalbame apie jį, o dėl Rėmerio ar dėl...

Įrašas

Ar įmanoma interpretuoti karą, pamiršus prieškarį?

Astrida PETRAITYTĖ, Vilnius Šiais metais pažymime skaudžius 70-mečius: tremties, karo pradžios, sukilimo, mėginusio, prasiveržus tarp okupacinių Scilės ir Charibdės, tautą išvesti į Lietuvos valstybę, holokausto… Dar taip neseniai Istorijos mokęsi iš sovietinių vadovėlių, savąją perduodami nelyg tautosaką iš lūpų į lūpas, šiandien, suprantama, galime jaustis kiek sutrikę: kur tikroji tiesa, kur – mums primestos ar...

Įrašas

J. A. Herbačiausko bandymas švelninti lietuvių ir lenkų santykius 1927/28 metais (1)

Prof. Bronius MAKAUSKAS, Vilnius Lietuvos Mokslų akademijos rankraščių skyriuje Liudviko Abramovičiaus kolekcijoje saugomas įdomus Juozapo Albino Herbačiausko atviras laiškas Lenkijos kultūros atsovams reiškiantis nusivylimą dėl nepavykusios sondažinės kultūrinių santykių atgaivinimo misijos Lenkijoje 1927 ir 1928 metais. Laiškas parašytas lenkų kalba. J. A. Herbačiausko laišką iš Kauno į Lenkiją pervežė Tadeušas Schummer‘is (2) ir jį perdavė...

Įrašas

Kas yra istorija ir ko ji mus moko*

Bronius MAKAUSKAS, Kaunas Istorija yra vienas iš seniausių mokslų, lydėjusių žmoniją nuo jos lopšio iki šių dienų. Jos vaidmuo nuolat keitėsi ir keičiasi. Istorijoje slypi didžiulės galios. Jos pagalba galima kurti, ugdyti, tačiau ir griauti bei niekinti, net žiauriai žudyti. Kartais mums istorija panaši į solidžią damą, sukeliančią pasitikėjimą, o kartais lengvo būdo mergaitę, vis...