www.voruta.lt Paskutinį balandžio savaitgalį, balandžio 23-24 dienomis baltų dvasinio paveldo puoselėtojai romuviai ir vėl švęs pirmosios pavasario žalumos šventę Jorę. Nors Jorės šventė jau švenčiama įvairiose Lietuvos vietose ir net užsienyje, tačiau didžiausias būrys šventėjų jau 26-tus metus iš eilės renkasi Molėtų rajone, Kulionių kaime esančioje Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje. Čia Jorė švenčiama kasmet...
Baltai
Habil. dr. Benediktas Jankauskas. Istorinė tiesa ar tikroviška legenda? Palemonaičiai – ne italai, o aisčių sugrįžėliai (reemigrantai)
Habil. dr. Benediktas Jankauskas. Asmeninė nuotr. Habil. dr. Benediktas Jankauskas, Kaunas, www.voruta.lt Mūsų tautos senovės istorija tokia sudėtinga, kad pirmieji metraštininkai ir istorijos rašytojai iš gilios praeities pasiekusias žinias užrašinėjo kaip legendas. Gerėjant kalbų žinojimui, stiprėjant tarptautiniam bendradarbiavimui, atrasta, ir vis dar atrandama, naujų žinių apie mūsų istoriją svetimomis kalbomis rašytose knygose, monetose, įvairiose plokštelėse....
Alvydas Butkus. Baltų krikštas ir krikščionėjimas
Prof. dr. Alvydas BUTKUS, www.voruta.lt Krikšto laikas Istorijoje įprasta laikyti, kad krikšto data yra toji, kada krikštijasi genties ar šalies valdovas. Dėl Lietuvos krikšto datos esama keleto nuomonių– tų datų nurodomos net trys: 1009, 1251 ir 1387 m. (LI 2012, 26, 29, 40, Kviklys 1985, 29). Pridėjus dar Vytauto vykdytą atgautosios Žemaitijos krikštą 1413 m.,...
Gintaras Karosas. Baltų vienybė ar nežinojimas?
Gintaras KAROSAS, www.voruta.lt Normindamas Lietuvos raštą, kalbininkas Jonas Jablonskis skolinosi abėcėlę iš mūsų šaliai beveik jokios įtakos neturinčios Čekijos, kad būtų išvengta lenkų kultūrinės įtakos per raštiją. Kalbininkas mąstė giliai ir valstybiškai: Lenkijos kultūrinė, ypač invazinė kalbos, įtaka per keletą šimtmečių sunaikino Lietuvos valstybę. Dabar gi tai užmirštama, kai kurie politikai panašūs į paauglius moksleivius,...
„Amerikos balso“ archyvai. A. Klimas: prieš 4 tūkst. metų baltai buvo gausesni negu slavai ir gal net germanai
LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt 1968 m. Merilando universitete vyko Baltų studijų dienos, kurias surengti nusprendė latviai. Konferencijos rezultatas buvo Draugijos baltų studijoms skatinti įkūrimas. Pasibaigus konferencijai, „Amerikos balso“ žurnalistas Povilas Labanauskas interviu ėmė iš etnologo, Kalbotyros sekcijos pirmininko, profesoriaus Antano Klimo iš Ročesterio universiteto ir Baltimorės arkivyskupijos radijo ir televizijos direktoriaus, kunigo Kazimiero ...
Istorinės rekonstrukcijos brolija „Vilkatlakai“
Virginija MAKSVYTYTĖ, Kaunas Tie, kas dažniau apsilanko istoriniuose renginiuose ar domisi Lietuvos praeitimi, turbūt ne kartą įvairiuose festivaliuose ir kituose istoriniuose renginiuose matė atkuriamas baltų kovas ir gyvenimą tais laikais, kai tik nuo žmogaus fizinių galių ir sugebėjimo pažinti gamtą priklausė jo gyvenimo trukmė. Žmonių, kurie neskuba įsitraukti tik į šiandienos patogumų pilną gyvenimą, o...
Baltų tyrinėtojos J. Statkutės de Rosales knyga bei filmas
Z. Zinkevičius apie būsimą knygą „Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas“
Šalia didžiulės senosios Lietuvos valstybės yra maža lietuvių tauta. Kaip ši tauta galėjo sukurti tokią valstybę, tirdami rašytinius šaltinius nesužinosime. Tačiau tam reikalui daug duomenų teikia istorinė (diachroninė) kalbotyra, archeologija, etnologija ir antropologija. Šie duomenys patikimesni už rašytinius šaltinius, neretai piktavalių žmonių klastojamus, be to, nušviečia tolimus laikus, kurių nesiekia rašytiniai šaltiniai. Visa tai ignoruojantys...
Kas rašoma baltarusių vidurinėms mokykloms skirtoje mokymo priemonėje
Akad. prof. habil. dr. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius Prieš keliolika metų viename istorikų forume buvo skeptiškai pasakyta apie kalbininkų tvirtinimą, jog priešistoriniais laikais dideliuose plotuose į rytus nuo Lietuvos ir Latvijos, taigi visoje dabartinėje Baltarusijoje, yra gyvenę baltų kalbomis šnekantys žmonės; toks tvirtinimas net pavadintas viena iš hipotezių. Nežinau, ar ir dabar dar yra taip manančių...
Lietuviai: praeities didybė ir sunykimas
„Vorutos“ pokalbis su akad. prof. habil. dr. Zigmu Zinkevičiumi, parengusiu spaudai knygą „Lietuviai: praeities didybė ir sunykimas“, kurioje pateikiami svarbiausi istorijos faktai bei žymiausio Lietuvoje kalbos mokslo specialisto išvados Taigi įvardykime, kas buvo baltai arba kur buvo baltų pasaulis? Naujausi hidronimijos tyrimo duomenys rodo, kad priešistorinė rytinė baltų gyvenamo ploto riba vestina per Volgos, Maskvos...
Antrasis Jūratės Statkutės de Rosales atsakymas A. Butkui ir S. M. Lanzai
Profesoriai Alvydas Butkus ir Stefano M. Lanza vėl žeria kritiką mano atžvilgiu. Šįkart irgi jau antrame savo tos pačios tematikos kritiniame straipsnyje „Patriotizmas pseudomokslo pakuotėje“. Trumpai tariant, man metami trys kaltinimai: „patriotizmas“ – suprask, nešališkumo stoka; pseudomokslas – ne mokslas; „pakuotėje“ – atseit paslėptas, užmaskuotas. Šis straipsnis pirmiausia pasirodė nacionaliniame Lietuvos istorijos laikraštyje „Voruta“, vėliau...
Bus įkurtas Baltistikos centras, atgis Jurgio Baltrušaičio namai?!
Sigita NEMEIKAITĖ, Vilnius 2011 m. rugsėjo 14-16 dienomis Seime vykusi tarptautinė mokslo konferencija „Baltai ir slavai: dvasinių kultūrų sankirtos“, skirta žymiam mokslininkui akademikui Vladimirui Toporovui atminti, jau turi gražų tęsinį. Šiame tarptautiniame forume buvo apžvelgti baltų ir slavų sąveikos tyrimai bei duotas naujas postūmis šios srities studijoms. Tačiau didelį atgarsį tiek akademinėje, tiek plačiojoje visuomenėje...