Armėnija

Sofija Daubaraitė. Grigoro Narekaci „Sielvartingų giedojimų knyga“
Įrašas

Sofija Daubaraitė. Grigoro Narekaci „Sielvartingų giedojimų knyga“

Ruslano Arutiuniano nuotraukos Sofija Daubaraitė, www.voruta.lt Šiomis dienomis ne vienam sunku galvoti apie ką nors kitą –  širdyse Rusijos puolama nepriklausoma, niekam nieko neskolinga Ukraina. Tačiau savaitės pradžioje susikaupę žmonės rinkosi į Nacionalinę M.Mažvydo biblioteką, kur buvo sutinkama Grigoro Narekaci Sielvartingų giedojimų knyga. Knygą iš armėnų kalbos vertė S. Geda. Sielvartingų giedojimų knygą pirmą kartą...

Paminėtas Armėnijos Nepriklausomybės pripažinimas
Įrašas

Paminėtas Armėnijos Nepriklausomybės pripažinimas

Parodos fragmentai. Autorės nuotraukos Sofija Daubaraitė, www.voruta.lt Šiemet sukanka 30 metų, kai Lietuva pripažino Armėnijos Respublikos AT 1990 m. rugpjūčio 23 d. paskelbtą šalies Nepriklausomybės deklaraciją. Lietuva buvo pirmoji tai padariusi valstybė. Tuo pačiu buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis įvairiose srityse. Visa tai įvyko prieš Rusijoje sukeliant pučą, 1991-ųjų rugpiūtį. Tuo metu tiek Lietuvoje, tiek Armėnijoje...

S. Daubaraitė. Armėnų  tautos genocido atminimui
Įrašas

S. Daubaraitė. Armėnų tautos genocido atminimui

Sofijos Daubaraitės nuotr. Sofija Daubaraitė, Vilnius, www.voruta.lt Balandžio 24 d., šeštadienį, armėnų bendruomenė Lietuvoje su daugeliu armėnų bendruomenių visame pasaulyje, kaip ir kiekvienais metais, paminėjo savo tautiečių atminimą, 106-ąsias genocido metines. Pirmojo pasaulinio karo metais Osmanų imperija stojo Vokietijos pusėn prieš Rusiją. 1915-1917 m. buvo nužudyta per 1,5 milijono armėnų.  1915 m. balandžio 24-oji gali...

,,Aš netylėsiu, netylėk ir tu”
Įrašas

,,Aš netylėsiu, netylėk ir tu”

Autorės nuotraukos Sofija Daubaraitė, Vilnius, www.voruta.lt Šeštadienį, spalio 24 d. Vilniuje buvo surengta Lietuvoje gyvenančių armėnų  ir juos palaikančių  žmonių  akcija prieš vykstantį karą Kalnų Karabache. Akcijos dalyviai susirinko prie LR Seimo ir  žygiavo Gedimino prospektu iki Katedros aikštės. Nuo čia pasuko  į Pilies g., praėjo pro senamiestyje  įsikūrusias užsienio šalių ambasadas ir pro Vilniaus...

Įrašas

Sofija Daubaraitė. Lietuva apie Armėniją

Sofija Daubaraitė, www.voruta.lt Mano rankose neseniai leidyklos  ,,Homo liber” išleista,  dar spaustuve kvepianti  knyga  ,,Armėnų tautos istorijos atspindžiai XIX a. pab.- XX a. pr. lietuvių spaudoje”.  Knygos viršelyje (dailininkas Rimantas Tumasonis) matome chačkarą. Chačkaras – (arm. chačkar – kryžius – akmuo). Armėnai chačkarus statė paminėdami svarbius istorinius įvykius Tai bažnyčių, miestų, išskirtinių statinių monumentai, Jais pagerbiamos...

Sofija Daubaraitė. Armėnijos Ara ir Lietuvos vandenys
Įrašas

Sofija Daubaraitė. Armėnijos Ara ir Lietuvos vandenys

Autorės nuotraukos Sofija DAUBARAITĖ, www.voruta.lt Rugpjūčio 11 d. Vilniuje, Tautinių bendrijų namuose, buvo pristatyta  Ruslano Arutiuniano tapybos paroda. Renginyje dalyvavo Armėnijos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje Tigran Mkrtchyan, tautinių bendrijų atstovai, kurių gausiausia buvo armėnų, žurnalistai, šeimos nariai, žmonės, jau matę autoriaus darbus. Tapytojas yra Lietuvos žurnalistų draugijos narys, visuomenininkas, paskelbęs ne vieną straipsnį....

Į koronaviruso itin paveiktą Armėniją išvyko humanitarinę pagalbą šaliai teiksianti lietuvių komanda
Įrašas

Į koronaviruso itin paveiktą Armėniją išvyko humanitarinę pagalbą šaliai teiksianti lietuvių komanda

Armėnija, Jerevanas. Tolumoje matyti Ararato kalnas, esantis Turkijos teritorijoje. www.intellinews.com nuotr. www.voruta.lt Įgūdžiai gydant ir slaugant koronavirusine infekcija (COVID-19) sergančius ligonius ir ekspertinė patirtis valdant koronaviruso sukeltą ekstremalią situaciją – su tokiu bagažu šiandien iš Zoknių į Armėnijos sostinės Jerevano oro uostą pakilo Karinių oro pajėgų transporto lėktuvas „Spartan“. Jame – 11-os specialistų savanorių komanda,...

Įrašas

Politinė fantastika su naftos kvapu

Ruslan ARUTIUNIAN, Vilnius 2011 m. kovo pabaigoje keturiolika Lietuvos Seimo narių (Seimo žurnale anglų k. „Lithuanian Parliamentary Mirror“ Nr. 2 (150)) paskelbė pareiškimą dėl azerbaidžaniečių genocido, neva vykusio per pastaruosius 200 metų, išskiriant kaip ryškiausius šiuo požiūriu 1905–1907, 1918–1920, 1948–53 ir 1988–1993 metus. Ši propagandinė teorija platinama nuo 1998 m. remiantis Heidaro Alijevo (buvusio Azerbaidžano...