Šventųjų atvaizdų medaliukas Kovo 14 d. 18 val. visi, kas domisi naujausiais archeologijos atradimais bei įdomybėmis, kviečiami į Lietuvos nacionalinio muziejaus ir Lietuvos archeologijos draugijos organizuojamą archeologijos vakarą iš Marijos Gimbutienės XXI skaitymų ciklo. Renginys vyks Senojo arsenalo renginių salėje (Arsenalo g. 3, Vilnius). Šį kartą bus pasakojama apie išskirtinę vaškinę Dievo Avinėlio sakramentaliją ir...
Vasario 15 d. prasideda XXI Lietuvos nacionalinio muziejaus ir Lietuvos archeologijos draugijos organizuojami archeologijos vakarai – Marijos Gimbutienės skaitymai. 7 susitikimai, 11 pranešimų, beveik 20 pranešėjų ir archeologinių atradimų žemėlapis, nusidriekęs nuo Ukmergės iki Egipto nekropolių, – netikėtais tyrimų rezultatais ir naujausiais archeologiniais duomenimis iki pat gegužės mėnesio dalinsis šios srities profesionalai ir žinovai. Jau...
Remontuojant Kauno gatvę Vilkijoje archeologai patvirtino ir žinomus faktus papildė naujomis žiniomis. KPD (Astos Naureckaitės) nuotrauka Šiemet pradėtas Vilkijos miestelio Kauno rajone Kauno gatvės kapitalinis remontas archeologams pažėrė nemažai radinių. Kadangi ši gatvė patenka į Kultūros vertybių registre registruotos regioninio reikšmingumo kultūros paveldo vietovės – Vilkijos miesto istorinės dalies (unikalus kodas 17123) ir valstybės saugomos...
Šią vasarą, šalia tradicinio senųjų amatų ir archajiško gyvenimo būdo pristatymo, vyks viduramžių kovų inscenizacijos, istorinių kostiumų pristatymai, skambės archajiška muzika, vyks edukaciniai konkursai, archajiški žaidimai ir atviros mokslininkų paskaitos bei diskusijos. Tarptautinis renginys, pristatantis Lietuvos ir kaimyninių kraštų kultūrines ištakas, kviečia praleisti tris dienas istorinėje sostinėje – Kernavėje. FESTIVALIO MUZIKA: Ambera, UGNIAVIJAS, ATALYJA, Pradžiapati, Trys Keturiose, Javaryna, BORDO SARKANY, CORVUS CORAX, KRIVE ir kt....
www.voruta.lt 2021 m. lapkričio 26-27 d. Joniškyje vyks kasmetinė Lietuvos archeologijos draugijos organizuojama mokslinė konferencija „Naujausi archeologiniai tyrinėjimai“, kuri šiais metais dedikuojama vienai iškiliausių, pasaulinį pripažinimą pelniusių lietuvių mokslininkių, archeologei, antropologei, archeomitologijos pradininkei prof. Marijai Gimbutienei. Šia konferencija yra siekiama informuoti archeologų bendruomenę ir plačiąją visuomenę apie svarbiausius pastarųjų metų mokslinius archeologų atradimus. Šiais metais...
www.voruta.lt Liepos 9 dieną iš Nidos į Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejų atkeliauja kilnojamoji Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda „Pajūrio akmens amžiaus keramika“. Parodos atidarymą lydės keturias dienas truksianti edukacinių renginių programa, kviesianti prisijungti vasaros sostinėje poilsiaujančias šeimas. „Vasarą pajūris pilnas žmonių, tad norime pakviesti poilsiaujančias šeimas prisijungti prie inscenizuotų interaktyvių archeologinių kasinėjimų Palangos paplūdimyje, prie...
www.voruta.lt Lietuvos muziejų asociacija ir Rinkinių mokslinio tyrimo sekcija 2021 m. balandžio 22–23 d. kviečia dalyvauti XXIV mokslinėje konferencijoje „Archeologinis paveldas Lietuvos muziejuose“. Jau antrą kartą konferencija dėl pandeminės situacijos vyks virtualioje erdvėje –pasinaudojant pokalbių internetu galimybe, ZOOM platformoje, registruotiems dalyviams. Konferencijos įrašai bus publikuojami Lietuvos muziejų asociacijos Facebook paskyroje. Šių metų tema šalies muziejininkus...
Rokiškio rajone rastas durklas, archeologų teigimu, priklauso ankstyvojo bronzos amžiaus Varpinių taurių kultūrai (2800–1800 m. pr. Kr.). KPD nuotrauka www.voruta.lt Šių metų pradžioje žiniasklaidą apskriejo žinia apie Rokiškio rajone vieno pasvaliečio rastą keturių tūkstančių metų senumo bronzinį durklą – strėlės arba ieties antgalį. Į KPD Panevėžio-Utenos teritorinį skyrių atnešusio piliečio radinys iškeliavo į Vilnių, kur...
Marija Birutė Alseikaitė-Gimbutienė Bostone 1955 m. LLMA. F. 459, ap. 3, b. 195, l. 5 nuotr. www.voruta.lt „Kad galėtum kurti ir ką nors nauja pasakyti, ko dar kiti nepasakė ar nepastebėjo, turi būti visiškai laisvas. Negali būti avelė, prisiglaudusi prie avelių būrio. Turi išdrįsti pavirsti juoda avele ir eiti savais keliais, kas daug sunkiau, negu mekenti...
Archeologė R. Rimantienė Margiuose prie atkasamo židinio. Asmeninio archyvo nuotrauka www.voruta.lt Lietuvos archeologų motina vadinama Rimutė Rimantienė spalio 25 d. minėjo 100-ąjį gimtadienį. Vilniuje gyvenanti archeologė šypsosi, nes visą gyvenimą lydėjusi svajonė „rasti dievą, laivą, briedį ir žmogų“ išsipildė. Archeologės jubiliejų minės ir Lietuvos nacionalinis muziejus, specialiai šia proga spalio 28 d. atidarysiantis akmens amžiaus parodą...
www.voruta.lt Kilnojamoji Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda „Pajūrio akmens amžius“ iš Nidos keliasi į Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejų. Kartu su paroda į vasaros sostinę atvyksta muziejaus archeologai ir restauratoriai. Nuo liepos 30 d. iki rugpjūčio 1 d. parodos atidarymą lydės net tris dienas truksiančios edukacinės programos. „Paroda Nidoje sulaukė itin didelio dėmesio. Palangoje ją norime...
KPD nuotraukoje – vienas iš konfiskuotų archeologinių radinių www.voruta.lt Pasibaigė prieš keletą metų prasidėjusi byla, prie kurios ženkliai prisidėjo Kultūros paveldo departamento (KPD) darbuotojai. Atkaklaus paveldosaugininkų darbo atomazga – susektas ir išaiškintas daugelį metų nelegalia prekyba archeologiniais radiniais bei antikvariniais daiktais internetinės prekybos svetainėje „eBay“ prekiavęs Vilniaus rajono gyventojas A.V. Pardavėjo identifikuoti nepavyko Paveldosaugininkai galimai...
www.voruta.lt Atšilus orams, sujudus motociklų, keturračių transporto priemonių savininkams, grėsmė iškyla ir gražiausiuose gamtos kampeliuose stūksantiems piliakalniams. Nors kultūros paveldo objektų tipinės lankymo taisyklės draudžia važinėti kultūros paveldo objektų teritorijose ne keliais ir statyti jas tam tikslui neskirtose ar atitinkamais ženklais nepažymėtose vietose, pasirodo, vis dar pasitaiko neatsakingų vairuotojų, apgadinančių piliakalnius. Padaroma žala jų kultūriniam...
Iš kairės į dešinę: Arūnas Kalėjus, archeologas, Lietuvos nacionalinio muziejaus Viduramžių ir naujųjų laikų archeologijos skyriaus vyresnysis muziejininkas, Valdas Steponaitis, archeologas, Lietuvos nacionalinio muziejaus Viduramžių ir naujųjų laikų archeologijos skyriaus vedėjas ir Gytis Grižas, Lietuvos nacionalinio muziejaus Archeologijos skyriaus vyresnysis muziejininkas. lnm.lt nuotr. www.voruta.lt Vasario 16 d. Lietuvos Respublikos Prezidento rūmuose vykusios valstybės apdovanojimų įteikimo...
Gedimino kalne rastas dviašmenis kirvis, išmargintas ženklais. Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkiniai. V.Vaitkevičiaus nuotr. Vykintas Vaitkevičius, www.vykintokeliai.lt 1982 m., tyrinėjant Gedimino kalno aikštelės dalį prie keltuvo (tuo metu viršun buvo keliamos statybinės medžiagos), rastas 11 cm ilgio iš rago pagamintas apeiginis kirvis. Jis išmargintas įrėžtais ženklais, tarp kurių akis lengvai atpažįsta Saulės judėjimo kryptimi besisukančių svastikų...
Darius SKINIULIS, Tauragės krašto muziejaus Istorijos-etnografijos skyriaus vedėjas Skalvos mitologinių objektų tyrimas Lietuvos archeologijos ir istorijos moksle aprašant tam tikrą regioną, kultūrą, gentį mitologinių vietų analizė ne visada yra įprasta sudedamoji tyrimo dalis. Beveik visais atvejais apsiribojama kapinynų, gyvenviečių, piliakalnių kartografija, būdingų bruožų aprašymu. Jei žinomos tirtos šventvietės – aprašomos ir jos. Ne visi...
XVII a. K. Šnopso graviūros kopija iš knygos „Trakų miestas ir pilys“ Archeologė Birutė LISAUSKAITĖ, Trakai, www.voruta.lt XX a. II pusėje įvertinus Trakų istorinę ir kultūrinę reikšmę istorijoje buvo susirūpinta kultūros vertybių apsauga. 1958 m. Trakų Pusiasalio pilies ir Užutrakio dvaro parkai buvo įtraukti į gamtos paminklų sąrašus, o 1960 m....
Tauragės kabelinės televizijos (TVK) nuotr. wwww.voruta.lt Ivangėnų (Skaudvilės sen., Tauragės r. sav.) archeologinė vietovė – išskirtinis, tačiau labai mažai tyrinėtas paminklų kompleksas, kurį sudaro du piliakalniai, papėdės gyvenvietė ir kapinynas. Piliakalnius jau daugiau nei šimtą metų lanko keliautojai, archeologai ir istorikai, tačiau moksliniai duomenys apie juos tebėra labai fragmentiški. 2006–2007 m. netoliese esančio Vėluikių...
Jurgita VANAGĖ, Palangos miesto savivaldybės mero patarėja, www.voruta.lt Palangos miesto centre, greta Koncertų salės ir Kurhauzo archeologai aptiko 16 amžiaus pastato liekanų bei nemažai vertingų radinių, dar kartą patvirtinančių, kad jau 16 amžiuje Palanga nebuvo mažas žvejų kaimelis. Radiniai aptikti šalia rekonstruojamos Grafų Tiškevičių alėjos esančiame skvere – čia atkasti masyvūs mūriniai pastato pamatai,...
Šių metų liepos – rugpjūčio mėnesiais UAB ,,Citus Construction“ užsakymu atlikti detalieji archeologiniai tyrimai Kauno Senamiesčio teritorijoje esančiame sklype Šv. Gertrūdos g. 51A. Archeologiniams tyrimams vadovavo archeologas dr. Linas Girlevičius, tyrimuose dalyvavo archeologai Olegas Fediajevas ir Arnita Petrulytė. Vienas iš svarbesnių archeologinių tyrimų radinių – tiriamojo sklypo pietinėje dalyje, prie skvero šalia Motiejaus Valančiaus gatvės,...
Nuotraukoje – plokštiniai herbiniai kokliai su inicialais S ir K. Fotografijų autorė – Rasa Gliebutė – Valatkevičienė Rasa GLIEBUTĖ – VALATKEVIČIENĖ, archeologė, www.voruta.lt Pagelužio karčema (Trakų rajonas) Pagelužys – kaimas Trakų rajone, įsikūręs prie Gelužos upės ir senojo kelio Vilnius-Merkinė. Pagelužys istoriniuose šaltiniuose įvardijamas kaip Pawlowszczyzna, o vietinių gyventojų iki šiol vadinamas Palaučyzna. Upė Geluža...
Briauniaus ežero apylinkės ir Bajorų kapinyno kasinėjimo vieta iš paukščio skrydžio (Kietaviškių seniūnija, Elektrėnų sav.). G. Kuliešiaus nuotrauka Vytautas BUDVYTIS, Kaišiadorių muziejus, www.voruta.lt Tūkstantmetė Bajorų kaimo, esančio Kietaviškių seniūnijoje (Elektrėnų sav.), praeitis vaizdžiu istoriniu pasakojimu atsiskleidžia nuo 2006 metų dirbančioje Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto bei Kaišiadorių muziejaus archeologinėje ekspedicijoje, vadovaujamoje archeologo...
Rolandas Maskoliūnas, LRT Televizijos laida „Mokslo ekspresas“, LRT.lt, AFP/Scanpix nuotr. Mokslas apie praeitį sparčiai kinta. Archeologijoje taikomi nauji metodai padeda geriau suvokti istoriją ir įminti tūkstančių metų amžiaus mįsles. Norint tai sužinoti, nepakanka atkasti įvairių objektų. Būtina suvokti jų tarpusavio ryšį. Pagrindinis iššūkis – kaip rekonstruoti istorijos glūdumoje gyvenusios visuomenės struktūrą, elgesį, jos dvasinę kultūrą. Kaip...
Britų archeologai, pranešė žinių agentūros, galėję atnaujinti darbus dėl ramesnės situacijos pietų Irake, netoli Uro miesto atrado naują statinių kompleksą, kurio kontūrai pirmiausia buvo pastebėti analizuojant satelitines nuotraukas. Biblinei archeologijai šis atradimas įdomus tuo, kad galbūt gali atskleisti kažką naujo apie patriarcho Abraomo gyvenamuosius laikus. Mat pakankamai nemaža dalis tyrinėtojų spėja, kad būtent Uras, įsteigtas...
2011 m. vasarą beieškant Dainavos apygardos štabo partizanų palaikų užkasimo vietos Alytaus šile (Pirmajame Alytuje), vienas iš ekspedicijos dalyvių Žilvinas Montvydas miško kirtavietėje – miško sodinimui suartos žemės vagoje – pastebėjo ir atpažino degintinių kaulų. Kadangi miškininkai 2012 metais numatė toje vietovėje sodinti mišką, buvo nuspręsta atlikti archeologinius tyrimus. Šiemet, 2012-ųjų birželio 30 d. – liepos...