Adomas Mickevičius. Walenty Wańkowicz, 1828, fot. Piotr Ligier / Muzeum Narodowe w Warszawie Rugpjūčio 26 d., penktadienį, 14.30 val. Seimo Konstitucijos salėje (I rūmai) organizuojama Adomo Mickevičiaus „Baladžių ir romansų“ skaitymo akcija primenant, kad 2022 metai Lenkijoje yra paskelbti Lenkijos romantizmo metais. Kaip atkreipia dėmesį renginio organizatoriai, prieš 200 metų Vilniuje buvo išleistas debiutinis Adomo...
Česlovas Iškauskas, apžvalgininkas, www.voruta.lt Visų laikų vieno garsiausių poetų, tarsi jungusių kaimynines lietuvių ir lenkų tautas, Adomo Bernardo Mickevičiaus poemą „Vėlinės“ („Dziady“) prisiminiau senokai – prieš daugiau kaip 11 metų, 2010-ųjų balandžio 10 d., kai įvyko Lenkijos orlaivio su beveik šimtu lenkų valdžios atstovų katastrofa ties Smolensku. Šiandien, kai pagerbiame Mirusiuosius, poemoje įamžintas niūrus poeto...
Vilniaus universitetas. ff.vu.lt nuotr. Povilas Sigitas Krivickas, www.voruta.lt Pjesė Simono ir Adomo studentystė Veikėjai: VU ISTORIJA; GIMNAZISTAI: JACEKAS, ZBYŠEKAS, VACEKAS, MICHALAS; AGNIEŠKA, tarnaitė; SIMONAS DAUKANTAS, ADOMAS MICKEVIČIUS, JOACHIMAS LELEVELIS; TOMAS ZANAS; IGNAS DOMEIKA (ŽEGOTA); I STUDENTAS, II STUDENTĖ; I PONAS; II PONAS; DAMA; FURMONAS. Epizoduose: STANEVIČIUS, PABRĖŽA, VALIŪNAS, NEZABITAUSKIS. ASISTENTAS-LABORANTAS;...
Teodoro Narbuto veikalo „Dzieje Narodu Litewskiego“, išleisto 1840 m., viršelis. wikipedia.org nuotr. Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, Vilnius, www.voruta.lt Žymus lenkų poetas Vincentas Polis (Krokuvos universiteto profesorius), atvykęs prieš pat 1831 m. sukilimą į audringą Vilnių ir sukilimo metu kovojęs Rūdininkų girioje, taip pat Žemaitijoje, vėliau 1835 m. rimuota geografija pavadintame savo kūrinyje „Giesmė apie mūsų žemę“...
Dar ilgai dviejų tautų atmintyje išliks prisiminimas apie tai, kaip ekstremistiškai nusiteikę lenkų futbolo fanai iškabino lietuvius įžeidžiantį plakatą. Apie šį įvykį nuomonę pareikšti paprašėme vieną iš iškiliausių Lietuvos žmonių – žymų mokslininką, kalbininką, baltistą, lietuvių kalbos istoriką, akad., prof., habil. dr. Zigmą Zinkevičių. Gerb. Profesoriau, nacionalinio Lietuvos istorijos laikraščio „Voruta“ skaitytojai domisi Poznanėje (2013-08-08)...
Dr. Halina KOBECKAITĖ Orientalistikos sąvoka turi labai plačią prasmę tiek dėl tyrimo objekto, tiek dėl to tyrimo pobūdžio. Šiame straipsnyje ji bus vartojama domėjimuisi Rytais ar Rytų kultūromis apskritai apibrėžti. Lietuvoje paprastai daugiau dėmesio būdavo skiriama Tolimiesiems Rytams, Indijai, Kinijai, ką rodo ne tik ankstesnių keliautojų maršrutai, bet ir 1991 m. išleista knyga „Orientas“. Pastarąjį...
Šarūnas ŠIMKEVIČIUS, Alytus Komunikacijos ir informacijos mokslai, gimę humanitarinių ir socialinių mokslų sankirtoje, šiandien peržengia jų ribas bei formuojasi kaip savarankiška mokslų sritis. Informacijos ir visuomenės komunikacijos reiškinių ir procesų mokslinių tyrimų poreikis, naujų tarpdalykinių tyrimų krypčių bei mokslinių disciplinų radimasis, mokslo komunikacijos tiknklaveikos visuomenėje savitumai lemia pokyčius tradiciniuose dokumentinės komunikacijos moksluose. Mokslų akademijoje 2012...
Vytautas ŽEIMANTAS, Baltarusijos rašytojų sąjungos narys, Vilnius Maksimas Tankas, vienas iš garsiausių mūsų kaimynų baltarusių poetų, nemažai savo jaunystės metų praleido Vilniuje. Savo eilėraštį „Vilnius“ jis pradeda tokiais žodžiais: Ši miestą aš pažįstu jau seniai, – Pilies griuvėsiai kalną apkabino, Šakas čia klevas išskleidė švelniai Virš akmeninio sapno Gedimino. Ir tarp skliautų didingų ir žilų,...
Monika KARENIAUSKAITĖ, Lietuvos gyventojų genocido ir tyrimo centro darbuotoja, Vilnius 2012-ieji – metai, gausūs sukakčių, žyminčių ne vieną Vėlyvuoju Sovietmečiu Lietuvos SSR vykusios neginkluotosios antisovietinės rezistencijos, arba, pilietinio pasipriešinimo aspektą. Kovą minėjome lietuviškosios periodinės saviraidos pradžios – „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ keturiasdešimtmetį, gegužę – Romo Kalantos susideginimą Kaune ir „Kalantines“, rugpjūtį laukia pirmojo viešo mitingo...
Nuo XIX a. pradžios intelektiniame lenkų gyvenime Lietuvos reikšmė vis didėjo. Ypač išaugo Vilniaus kaip vieno iš svarbiausių mokslo ir meno centrų reikšmė. Tuometinė inteligentija ėmė domėtis Lietuvos istorija ir kultūra, jos kalbomis ir tautosaka. Ši tendencija išsilaikė ilgai: vėlesniais dešimtmečiais pasirodė muzikos ir literatūros kūrinių, mokslo darbų, įkvėptų plačiai suvokto lietuviškumo. Kūrėjai pagal epochos dvasią...
Seniausias, siekiantis XIII a., lietuvių vaizdinys lenkų sąmonėje buvo aiškiai negatyvus. Toks jis susiformavo todėl, kad lietuviai nuolat puldinėjo lenkų žemes. Grėsmingi antpuoliai buvo prisimenami dar ir XVIII a., tai liudija tuo metu užrašytas posakis „lietuvių antpuolis“, reiškiantis netikėtą ir išdavikišką ataką. Keletas išlikusių viduramžių liudijimų vaizduoja lietuvius kaip puslaukinius, godžius ir žiaurius pagonis. Vėlesniais...
Alvydas NIKŽENTAITIS Pastaruoju metu nemažai diskusijų Lietuvoje kelia santykio su lenkų tautine grupe, nacionalistų eitynių Kovo 11–ąją klausimai. Drįstu pastebėti, jog šiose diskusijose kalba sukasi apie pakankamai svarbų klausimą – lietuviškąją tapatybę šiandien ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Tokią mintį formuluoti leido prasidėjusi diskusija tarp politiko Eligijaus Masiulio ir istorikės, istorinių romanų autorės Ingos Baranauskienės. Į...
Akad. prof. habil. dr. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius Mes susipažinome apie 1950 m., kai a. a. Justinas Marcinkevičius įstojo į Vilniaus universitetą studijuoti lituanistikos, o aš, tik ką baigęs tas studijas, buvau paliktas Universitete dėstyti. Jis už mane buvo 5 metais jaunesnis. Skaičiau lietuvių dialektologijos, istorinės gramatikos ir kitas kalbines disciplinas. Savo studentus gerai pažinojau. Studijos...
Gražina MARECKAITĖ, Vilnius 2011 m. birželio pabaigos dienomis, kai Lietuva, Lenkija ir Vilniaus universitetas rengėsi švęsti Nobelio premijos laureato rašytojo Česlovo Milošo šimtąsias gimimo metines, kai šia proga įžymiajam rašytojui, universiteto auklėtiniui Alma Mater sienoje buvo atidengta atminimo lenta, kitame, nuošalesniame kiemelyje virš vartų arkos tyliai atsirado kito Vilniaus universiteto augintinio – Simono Daukanto, Adomo...