Europos Parlamente įamžintas Vasario 16-osios Aktas

Europos Parlamente įamžintas Vasario 16-osios Aktas

Matthias Erzbergeris

Liepos 12 d. Europos Parlamento pastate Briuselyje įamžintas Vasario 16-osios Aktas. Lietuvos Nepriklausomybę skelbiantis tekstas graviruotas metalo plokštėje buvo pristatytas Matthias Erzbergerio vardo auditorijos atidarymo ceremonijos metu. Matthias Erzbergeris – iškilus Vokietijos politikas, parlamento narys, finansų ministras, publicistas, demokratijos puoselėtojas. Vienas iš jo nuopelnų – parama Lietuvos Tarybai paskelbiant Lietuvos Nepriklausomybę 1918 metais.

Europos Parlamento narys prof. Liudas Mažylis džiaugiasi, kad jam pavyko prisidėti prie M. Erzbergerio vardo auditorijai suteikimo, o Lietuvai jis paruošė tikrą staigmeną – Europos Parlamente kartu buvo įamžintas ir Lietuvos Nepriklausomybės Aktas.  Matthias Erzbergerio vardo auditorijos atidarymo ceremonijos metu iškilmingai atidengtas ir pristatytas ant metalo plokštės graviruotas 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybos nutarimas dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo lietuvių ir vokiečių kalbomis.

Graviruotame metalo dirbinyje po Akto lietuvišku ir vokišku tekstu nurodytas ir Matthias Erzberger indėlis: „Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo Aktas priimtas Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje ir paviešintas įžymaus Vokietijos politiko Matthias Erzbergerio (1875-1921) pastangomis.“ Šis sakinys išgraviruotas lietuvių, vokiečių, anglų ir prancūzų kalbomis. Po šventinės ceremonijos graviruotas Vasario 16-osios Aktas su Signatarų autografais bus eksponuojamas Europos Parlamente ir taip bus įamžintas vienoje svarbiausių ES institucijų. Metalo plokštėje graviruoto Vasario 16-osios Akto matmenys – identiški originalui.

Pasak Liudo Mažylio, Lietuvos istorinės atminties sklaida Europoje ir prie demokratijos pridėjusių istorinių asmenybių pagerbimas tapo kaip niekada svarbus dabartinių geopolitinių iššūkių kontekste. „Matthiasą Erzbergerį pavadinčiau užmirštu herojumi, bent jau Lietuvos žmonėms. Nors jo vaidmuo priimant Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, jį viešinant ir pelnant Vokietijos pripažinimą yra nenuginčijamas“, – renginio metu apie Matthias Erzbergerį kalbėjo 1918 m. Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Aktą atradęs ir Lietuvos Tarybos veiklą analizuojantis europarlamentaras prof. L. Mažylis.

Kreipdamasis į susirinkusius svečius L. Mažylis pastebėjo, kad dažnai labai lengva nurodyti, kas skiria tautas – nors daug svarbiau, o kartais ir sunku rasti tai, kas mus istoriškai vienija. „Erzbergeris, nepaisant tragiškos jo gyvenimo pabaigos, yra gana sėkmingas pavyzdys. Jis atkakliai siekė pozityvios politikos: skatino taiką, orumą ir demokratiją. Galime tai išdidžiai pripažinti. Tai įrodo jo biografija.“, – teigė L. Mažylis.

L. Mažylis atkreipė visų dėmesį, kad vienas iš Matthias Erzberger darbų įrodymų yra Vasario 16-osios Aktas. „Tai – svarbiausias dokumentas kiekvienam lietuviui. Nors Vokietijai tai tik maža jos istorijos dalis. Ant jo yra 20 Lietuvos Tarybos narių parašų. Erzbergerio vardo, žinoma, jame nėra, tačiau jis suteikė šiems 20 drąsių žmonių papildomo impulso priimti istorinį sprendimą“ – apie svarbiausią Lietuvai Dokumentą ir M. Erzbergerio vaidmenį kalbėjo L. Mažylis.

Pasak jo, ne visos Vokietijos institucijos buvo patenkintos principine Lietuvos Tarybos pozicija. „Paskelbti šį Nepriklausomybės Akto tekstą buvo iššūkis. Akto originalas buvo slapta išsiųstas į Berlyną ir pono Erzbergerio pastangomis nedelsiant paviešintas. Iš pradžių Berlyne, paskui Briuselyje, Vienoje, Bratislavoje“, – sudėtingą istoriją priminė Akto originalą po 99 metų, 2017-aisiais atradęs L. Mažylis.

Liudas Mažylis prie Matthias Erzberger vardo auditorijos

Taip pat L. Mažylis pastebėjo, kad Lietuvos nepriklausomybės paskelbimas buvo dalis didesnio projekto, kūrusio „draugų ratą“ plačioje geografinėje teritorijoje: nuo Suomijos iki Ukrainos. „Tai netapo realybe 1918 m., bet dabar, praėjus 100 metų, įgauna naują prasmę. Laikas, kurį gyvename, yra toks pat neramus kaip laikas, kai gyveno Matthiasas Erzbergeris“, – apie Pirmojo Pasaulinio karo ir dabartinio Rusijos karo prieš Ukrainą sąsajas kalbėjo L. Mažylis.

Savo kalba Europos Parlamente L. Mažylis vėl visus grąžino prie pamatinių vertybių ir istorinės atminties išsaugojimo. „Dabar Lietuvos dokumento tekstas įamžintas pliene, išrašytas šiuolaikinėmis technologijomis, – Matthias Erzbergerio vardo auditorijos atidarymo metu kalbėjo L. Mažylis. – Palyginkime geležį su amžinomis idėjomis, žmogiškosiomis vertybėmis ir šiuolaikinėmis technologijomis, simbolizuojančiomis nuolatinį poreikį permąstyti savo likimą“.

Pasak jo, aukščiausių idealų siekimas, krikščioniškų, žmogiškųjų vertybių laikymasis ir demokratija buvo M. Erzbergerį atspindintys bruožai, kuriais verta vadovautis. „Matthiasas Erzbergeris nusipelno nebūti pamirštas“, – šią Lietuvai ir Vokietijai svarbią asmenybę prisiminti kvietė L. Mažylis.

Renginyje dalyvavo ir sveikinimo kalbas taip tarė Europos Parlamento pirmininkas Raineris Wielandas ir Badeno-Viurtembergo žemės ministras pirmininkas Winfriedas Kretschmannas bei jo pavaduotojas Thomas Stroblas. Renginio metu buvo pristatytas ir Matthias Erzbergerio portretas. Tai – Münsingeno, gimtojo Erzbergerio miesto dovana.

M. Erzbergeris, kilęs iš tuometinės Viurtembergo karalystės Vokietijoje, buvo iškilus Katalikų centro partijos veikėjas, pasisakęs prieš Pirmąjį pasaulinį karą nuo 1917 m. Taip pat, kaip įgaliotasis Reicho valdžios atstovas, jis pasirašė paliaubas tarp Vokietijos ir Sąjungininkų. 1921 m. rugpjūčio 26 dieną Vokietijos kurorte jį nužudė du kraštutinių dešiniųjų pažiūrų teroristai.

Idėja vieną iš Parlamento posėdžių salių pavadinti Matthias Erzbergerio vardu ir taip įamžinti šio Vokietijai, visai Europai ir ypač Lietuvai svarbaus politiko atminimą kilo 2021 m. rudenį. Tuomet Liudas Mažylis kartu su Europos Parlamento vicepirmininku Raineriu Wielandu iš Vokietijos organizavo konferenciją politiko Matthias Erzbergerio 100-osioms mirties metinėms paminėti bei pagerbti jo ilgalaikį indėlį į demokratiją Europoje. L. Mažylio teigimu, Matthias Erzbergerio vardo auditorijoje vyks ne tik parlamentarų posėdžiai, bet ir istorinės atminties renginiai.

Europos Parlamento nario prof. Liudo Mažylio
Padėjėja viešiesiems ryšiams ir Vilniaus regionui
Simona Sutkutė

Atsakyti

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus rodomas.