1 286 darbo Lietuvos statybos įmonėse bei šaldytuvų pramonėje netekę žmonės gaus ES Prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo paramą, skirtą padėti jiems naujai įsidarbinti. Tokį sprendimą antradienį patvirtino Europos Parlamentas.
Nuo 2008 m. spalio iki 2009 m. liepos 1612 darbuotojų, dirbusių 128 Lietuvos statybos įmonėse, neteko darbo. 806 iš jų – tie, kurie dar nėra suradę kito darbo ar išėję pensijon – gaus 1 721 374 eurų paramą, iš kurių 65 proc. apmokės ES iš Prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo, o kita dalį – Lietuvos užimtumo fondas. Šiam sprendimui pritarė 557 EP nariai, nepritarė 43, o susilaikė 14.
ES fondo parama taip pat skirta „Snaigės“ šaldytuvų gamyklos bei dviejų jos tiekėjų – UAB „Jugos kabeliai“ ir UAB „Hoda“ – darbuotojams, netekusiems darbo. Tokių yra 651, o ES paramą gaus 480 iš jų. Visa parama sudarys 3 97 175 eurus, o ES skirs 65 proc. šių lėšų. Tokiam sprendimui pritarė 546 EP nariai, nepritarė 45, o susilaikė 14.
Sprendime dėl paramos skyrimo pažymima, jog Alytus, kur veikia „Snaigės“ įmonė, jau anksčiau kentėjo nuo išaugusios bedarbystės – ypač bankrutavus „Alytaus tekstilei“, kurios darbuotojai jau anksčiau gavo Prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo paramą.
Abiem atvejais Lietuvos valdžios institucijos įtikino Europos Komisiją, jog šie žmonės neteko darbo dėl ekonomikos krizės. Parama apmokės darbo paiešką, mokymus bei persikvalifikavimą, taip pat verslumo skatinimą.
Prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo parama taip pat skirta bankrutavusios Vokietijos mašinų gamybos įmonių grupės „Karmann“ darbuotojams. Paramai reikalingos ES lėšos bus pervestos iš Europos socialinio fondo biudžeto.
Ilgalaikių vizų turėtojai galės laisviau keliauti po ES
Šiuo metu ES nepriklausančių šalių piliečiai, turintys ilgalaikes Sąjungos šalių vizas, negali laisvai keliauti į kitas Sąjungos šalis ar jų kirsti. Pagal reglamentą, kurį antradienį patvirtino Europos Parlamentas, ilgalaikių ES vizų turėtojai galės keliauti į kitas Šengeno erdvės šalis ir išbūti jose iki trijų mėnesių per pusmetį – kaip ir turintys leidimus apsigyventi.
Pasak EP pranešėjo šiuo klausimu Carlos Coelho (Europos liaudies partija, Portugalija), tai, kad, pavyzdžiui, Belgijoje besimokantis studentas negali paprastai nuvykti į Nyderlanduose esančią biblioteką arba į Barseloną praleisti savaitgalio, yra „nepriimtina“. Priimtas reglamentas ištaisys padėtį.
Jo įgyvendinimas neturėtų sumažinti saugumo, nes numatyta valstybių pareiga prieš išduodant asmeniui ilgalaikę vizą pasitikrinti jo duomenis Šengeno informacinėje sistemoje, o prireikus – atsiklausti apie jį kitų ES šalių. Iki šiol tai buvo daroma tik išduodant leidimą apsigyventi.
Taip pat naujai numatyta, kad ilgalaikė viza galės būti išduoda ne ilgiau kaip metams, o jei užsieniečiui prireikia ES šalyje būti ilgiau – jam turės būti išduotas leidimas apsigyventi.
Dėl šio reglamento pasiektas Parlamento ir ES Tarybos sutarimas, taigi jis įsigalios balandžio 5 d. kartu su ES vizų kodeksu. Reglamentas negalios Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje, o Danija galės per pusmetį nuspręsti, ar jį taikys.
Socialistų ir demokratų vardu diskusijoje kalbėjusi Vilija Blinkevičiūtė teigė, jog „dabar susiklosčiusi praktika šioje srityje pažeidžia trečiųjų šalių piliečių, atvykusių į ES dirbti ar mokytis, teisėtus lūkesčius“. Ji ragino „kuo greičiau“ užtikrinti jiems laisvą judėjimą Šengeno erdvėje, taip pat supaprastinti ilgalaikių vizų išdavimo tvarką. Savo ruožtu „labai svarbu užtikrinti, kad supaprastintas trečiųjų šalių piliečių judėjimas Šengeno erdvėje nesukeltų papildomos grėsmės valstybių narių saugumui“, pažymėjo europarlamentarė.
Daugiau informacijos rasite pranešime spaudai: EPIB_PS_2010_03_09.doc.
Susisiekti: Rolandas Pyragis, EP Informacijos biuras Lietuvoje, Naugarduko g.10, 01309 Vilnius, tel. (8 5) 212 1530, 212 0766, mob. (+370) 689 53306, faks. (8 5) 261 9828
