Pagrindinis puslapis Kultūra Etninė kultūra Etninės kultūros globos tarybos pirmininke patvirtinta Dalia Urbanavičienė

Etninės kultūros globos tarybos pirmininke patvirtinta Dalia Urbanavičienė

Etninės kultūros globos tarybos pirmininke patvirtinta Dalia Urbanavičienė

Dalia Urbanavičienė

www.voruta.lt

Sausio 20 d. Seimas naujai keturių metų kadencijai Etninės kultūros globos tarybos pirmininke patvirtino doc. dr. Dalią Urbanavičienę.

Prisistatydama Seimo nariams, D. Urbanavičienė akcentavo, kad ir šiandien yra aktualūs 1999 m.  patvirtinto Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo preambulės žodžiai: „tik savo etnine kultūra besiremianti tauta gali palaikyti savo visuomenės narių pilietinį brandumą, dalyvauti pasaulio civilizacijoje kaip lygiavertė partnerė, išlaikyti tokiai partnerystei ir bendradarbiavimui būtiną orumą, savarankiškumą ir savitumą“. Pasak jos, šių žodžių tikrumą paliudija Lietuvos istorija, o bene labiausiai „dainuojanti revoliucija“ – vargu ar ji būtų įvykusi, jei ne 20-mečiu anksčiau kilęs etnokultūrinis sąjūdis, kuris buvo itin svarbus veiksnys, paskatinęs sovietinės sistemos griūtį.

D. Urbanavičienė savo kalboje akcentavo, kad norint užtikrinti etninės kultūros valstybinę globą svarbiausia – kryptingi strateginiai sprendimai, kurie suderintų veiksmus įvairiose srityse, svarbiose etninės kultūros gyvybingumui išlaikyti. Įstatymu įvardytos net 9 pagrindinės Tarybos veiklos kryptys. Taryba savo veikla aprėpia visas. Tačiau D. Urbanavičienė išskyrė keturias svarbiausias kryptis, kurioms ji ketina skirti daugiausia dėmesio: etnokultūrinio ugdymo integravimui į švietimo sistemą; etninės kultūros specialistų rengimui ir etnokultūrinių tyrimų bazės stiprinimui; etninės kultūros integravimui į bendrąją kultūros politiką Lietuvoje; etninės kultūros sklaidos plėtojimui.

Aptardama pirmąją kryptį, D. Urbanavičienė pastebėjo: „Tarybos tyrimai rodo, jog 1995 m. etninės kultūros kaip pasirenkamo dalyko mokė apie 28 % Lietuvos mokyklų, o 2021 m. – mažiau kaip 3 % mokyklų. Tie skaičiai paaiškina, kodėl jau senokai pastebime vis menkėjantį etninės kultūros suvokimą visuomenėje , ypač tarp jaunimo. Dėl to vienas svarbiausių mano tikslų – ypač daug dėmesio skirti atnaujintai Etninės kultūros programai 1-12 kl. (kurios projektą jau parengėme), skatinti mokyklas rinktis pasirenkamą etninės kultūros dalyką, remiantis šia programa kelti mokytojų kvalifikaciją ir rengti studijų programas pedagogams.“ Taip pat ji žadėjo, kad daug dėmesio ir jėgų skirs Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados globai, telks ekspertų pajėgas, skleidžiant gerąją etnokultūrinio ugdymo patirtį.

Aptardama būtinybę pirmenybę teikti etninės kultūros specialistų rengimo ir etnokultūrinių tyrimų bazės stiprinimo krypčiai, D. Urbanavičienė konstatavo, kad etnokultūros specialistų rengimas vis mažėja, ypač nuo 2016 m., kai Etnologijos ir folkloristikos studijų kryptis buvo išbraukta iš studijų krypčių sąrašo. „EK specialistų poreikis didžiulis ir jų neparengia kitos studijų programos, todėl nuolat reikia kelti klausimą dėl Etnologijos studijų krypties sugrąžinimo ministerijoje ir kitose švietimo srities institucijose, tuo labiau, kad jos trūkumas veda ir į etnologijos kaip mokslo šakos išnykimą. Be to, būtina įtvirtinti lituanistikos prioritetą, kuris deklaruojamas Mokslo ir studijų įstatyme, tačiau iki šiol nėra aiškaus lituanistikos sąvokos apibrėžimo“, – teigė D. Urbanavičienė.

Akcentuodama etninės kultūros integravimo į bendrąją kultūros politiką kryptį, D.Urbanavičienė pabrėžė, kad labai svarbu etninę kultūrą integruoti į rengiamus naujus teisės aktus – Kultūros politikos pagrindų įstatymą, Kultūros centrų įstatymo naują redakciją ir kt. „Tuo pačiu noriu priminti, kad nepaisant Tarybos prieštaravimo, 2020 m. iš Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo buvo išbraukta Etninės kultūros plėtros valstybinė programa, kuria remiantis buvo planuojama kryptinga ir nuosekli etninės kultūros plėtra, į jos įgyvendinimą buvo įtrauktos įvairios ministerijos ir savivaldybės. Pažadas, kad etninė kultūra bus integruota į Kultūros ministerijos Kultūros ir kūrybingumo plėtros programą, nebuvo įvykdytas, todėl aktualu kelti klausimą, ar nereikėtų grąžinti Etninės kultūros plėtros valstybinę programą ar parengti kitą strateginį dokumentą, skirtą etninės kultūros  plėtrai, – kalbėjo D. Urbanavičienė. – Taip pat svarbu tobulinti etninės kultūros konkursinio finansavimo per Lietuvos kultūros tarybą modelį, nes dabartinis turi esminių trūkumų“.

Pabrėždama etninės kultūros sklaidos plėtojimą, D. Urbanavičienė pastebėjo, kad per tai leistų pasiekti gilesnį etninės kultūros suvokimą visuomenėje. Ji numatė plėtoti Etninės kultūros globos tarybos bendradarbiavimą su LRT, regionine žiniasklaida, kitomis žiniasklaidos priemonėmis.

Pasiekimai šiose kryptyse, D. Urbanavičienės teigimu, palengvintų ir kitų įstatyme įvardytų Etninės kultūros globos tarybos veiklos krypčių įgyvendinimą, kuriose pagrindiniai uždaviniai yra šie:

  • kryptyje „Etnografinių regionų savitumo išsaugojimas“ – etnografinių regionų statuso ir regioninės savimonės stiprinimas, regioninės heraldikos teisinis įtvirtinimas, žinių apie regionų ištakas, raidą ir dabartinę būklę sklaida;
  • kryptyje „Tautinės savimonės bei etninės kultūros gyvosios tradicijos tęstinumo užtikrinimas ir nematerialaus kultūros paveldo apsauga, EK veiklos bendruomenėse plėtra“ – suvokimo, kad nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimui reikia specifinio ir ypač jautraus dėmesio, įtvirtinimas;
  • kryptyje „Tradicinių amatų tęstinumas ir plėtra“ – Tautinio paveldo produktų įstatymo įgyvendinimo stebėsena; siūlymai dėl tautinio paveldo produktų sistemos plėtros;
  • kryptyje „Etninės kultūros integravimas į kultūrinį turizmą“ – etninės kultūros įtraukimas į turizmo reglamentavimą, Kultūros kelius, bendradarbiavimas su Lietuvos kaimo turizmo asociacija ir tolesnis Tarybos inicijuoto Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkurso rengimas;
  • kryptyje „Etninės kultūros puoselėjimas užsienio lietuvių bendruomenėse“ – bendradarbiavimo su šiomis bendruomenėmis stiprinimas ir diskusijos dėl etninės kultūros būklės jose vertinimo inicijavimas.

D. Urbanavičienės kandidatūra į Tarybos pirmininkes buvo išrinkta per naujos kadencijos Etninės kultūros globos tarybos narių posėdį 2021 m. gruodžio 20 d. Tvirtinant D. Urbanavičienę Tarybos pirmininke Seime 2022 m sausio 20 d. nutarimui „Dėl Etninės kultūros globos tarybos pirmininko patvirtinimo“ (projektas Nr. XIVP-1289) slapto balsavimo metu pritarė 89, prieš balsavo vienas, susilaikė 6 Seimo nariai.

Etninės kultūros globos taryba yra Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės ekspertė bei patarėja sprendžiant strateginius etninės kultūros valstybinės globos ir politikos formavimo bei nematerialaus kultūros paveldo apsaugos klausimus. Ji vykdo Lietuvos Respublikos nacionalinėje teisės sistemoje įtvirtintos etninės kultūros valstybinės globos įgyvendinimo priežiūrą. Tarybos tikslas – etninės kultūros valstybinės globos stiprinimas, tautinės savimonės išsaugojimas ir etninės kultūros tęstinumas bei lygiavertis Lietuvos dalyvavimas pasaulio tautų kultūriniame gyvenime.

EKGT informacija