Pagrindinis puslapis Lietuva Gamtosauga Ekspertas apie bioplastiką: tai dar viena skambi frazė ar plastiko pramonės ateitis?

Ekspertas apie bioplastiką: tai dar viena skambi frazė ar plastiko pramonės ateitis?

Ekspertas apie bioplastiką: tai dar viena skambi frazė ar plastiko pramonės ateitis?

Naglis Dalikas

Naglis Dalikas, startuolio „Inno Hemp“ įkūrėjas ir vadovas, www.voruta.lt

Kalbant apie pakuočių tvarumą, plastikas iš visų medžiagų neabejotinai turi prasčiausią reputaciją. Ko gero, daugeliui yra tekę matyti pamiškėse besimėtančių vienkartinio plastiko buteliukų ar ežerų pakrantėse vėjo plaikstomų vienkartinių pirkinių maišelių. Plastiko tarša pasaulyje išties yra opi problema – vien Europoje kiekvienais metais susidaro 26 mln. tonų plastiko atliekų. Sumažinti jų kiekį ir tinkamai sutvarkyti yra vienas Europos žaliojo kurso tikslų. Tačiau ar iš tiesų visas plastikas yra toks didelis blogis?

Bioplastikas – būdas išsivaduoti iš plastiko taršos?

Pastarųjų metų pasiekimai bioplastiko ir bioskaidaus plastiko srityje leidžia teigti, kad tikrai ne. Priešingai – iš augalinių medžiagų gaunami ir kompostavimo būdu pašalinami plastikai gali tapti vienu pagrindinių sprendimų didinant pakuočių tvarumą ir judant link žiedinės ekonomikos principus atitinkančios gamybos ir vartojimo. Sąlygas prisidėti prie šių pokyčių turime ir Lietuvoje.

Tačiau kas gi yra tas bioplastikas, apie kurį kalbama vis daugiau? Tai medžiaga, kuri pasižymi įprastų plastikų turimomis ypatybėmis, tačiau yra gaunama ne iš naftos produktų, o tokių augalų ir augalinių medžiagų kaip cukranendrės, bambukai, kokosų kiautai, bulvių krakmolas, medienos atliekos ar pluoštinės kanapės. Ypač pastarosios šioje srityje sulaukia vis daugiau dėmesio, nes yra lengvai auginamas, vandeniui palyginti nereiklus ir mažai priežiūros reikalaujantis augalas.

Kalbant apie tvarumą, svarbu tai, kad iš augalinių medžiagų pagamintas plastikas, palyginti su įprastiniu, gali palikti iki trijų ketvirtadalių mažesnį CO2 pėdsaką. Be to, toks plastikas gali būti  perdirbamas – tai yra vienas pagrindinių aspektų, kai kalbame apie pakuočių tvarumą.

Be augalinio plastiko, į rinką vis sparčiau veržiasi ir biologiškai skaidus plastikas – bioplastikas. Tai dažniausiai taip pat iš augalinės kilmės žaliavos pagamintas plastikas, kurio cheminė kompozicija, esant tinkamoms sąlygoms, leidžia jam per palyginti trumpą laiką visiškai suirti suskylant į anglies dioksidą, vandenį ir biomasę. Taigi jokių sąvartynuose ar pamiškėse besikaupiančių atliekų, jokios mikroplastikų taršos ekosistemose!

Poreikis sparčiai auga

Nenuostabu, kad tokių plastikų paklausa pasaulyje labai sparčiai auga. Europos bioskaidžių plastikų asociacijos duomenimis, 2020 m. pasaulyje buvo pagaminta 2,11 mln. tonų augalinės kilmės ir bioskaidžių plastikų. Prognozuojama, kad per artimiausius penkerius metus šis skaičius išaugs 36 proc. – iki 2,87 mln. tonos. Toks plastikas imamas naudoti ne tik gaminių pakuotėms, bet ir kitose srityse. Net prabangių sportinių automobilių gamintojai, pavyzdžiui, „Porsche“, kai kuriems automobilių komponentams gaminti renkasi bioplastikus.

Tvaresnio plastiko paklausą lemia ne tik Žaliojo kurso politika ir griežtėjantys aplinkosaugos reikalavimai, bet ir augantis vartotojų dėmesys šiai sričiai. „European packaging preferences 2020“ ataskaitos duomenimis, 70 proc. vartotojų Europoje jau dabar imasi aktyvių veiksmų, kad sumažintų plastiko pakuočių naudojimą. Maždaug pusė (48 proc.) apklausos dalyvių teigė, kad siekia vengti tų pardavėjų ir gamintojų, kurie neatsisako neperdirbamų vienkartinių plastiko pakuočių. 58 proc. europiečių pasisako už tai, kad vyriausybės per mokesčių sistemą stabdytų taršaus plastiko naudojimą. Akivaizdu, kad vartotojai vis dažniau stoja į gamtos pusę, ir tai gali dar labiau paskatinti suklestėti bioplastiko ir bioskaidaus plastiko pramonę.

Viena geriausių žaliavų bioplastikui auginama ir Lietuvoje

Tiesa, kaip ir kiekvienas su tvarumu susijęs klausimas, bioplastikų tema turi savų niuansų. Bioplastikas bioplastikui nelygu, o jo poveikis aplinkai didele dalimi priklauso nuo žaliavos, iš kurios jis pagamintas. Jei žaliavą bioplastiko gamybai tenka iš toli transportuoti, jeigu jai gauti iškertami miškų plotai ar sunaudojama itin daug vandens ir pasitelkiami pesticidai, galutinio produkto tvarumas, be abejo, bus gerokai mažesnis.

Dėl to bioplastiko gamybai geriausia naudoti vietos žaliavas. Lietuvoje ir Europoje šiuo požiūriu bene daugiausia perspektyvų turi pluoštinės kanapės. Stokholmo aplinkosaugos instituto skaičiavimais, 1 kg kanapių pluošto tenka 300–500 litrų vandens sąnaudų. Tai yra net 20–30 kartų mažiau, nei reikia tokiam pačiam kiekiui medvilnės. Be to, pluoštinės kanapės yra nelepi kultūra, todėl auga ir ne itin derlingoje dirvoje, kurios nereikia tręšti. Maža to, pluoštinės kanapės yra dirvą regeneruojanti kultūra ir efektyviai CO2 iš aplinkos šalinantis augalas.

Didelis pranašumas ir tai, kad skirtingos pluoštinės kanapės dalys gali būti panaudotos įvairiose srityse – ne tik bioplastiko gamyboje, be ir drabužių, maisto ir kosmetikos pramonėje, medicinoje ir pan. Tam vis palankesnis tampa ir teisinis reguliavimas. Taigi pluoštinės kanapės gali būti labai efektyviai panaudojami augalai, kuriuos kultivuojant daromas labai nedidelis poveikis aplinkai ir lieka nedaug atliekų, ir net jos gali būti panaudotos kaip organinės trąšos.

Žaliavų aplinkai draugiškesniam plastikui gaminti tikrai yra, ir, manau, būtent su jomis susijusi tvarių pakuočių ateitis. Pavyzdžiui, bioskaidus iš pluoštinių kanapių pagamintas plastikas yra ir galėtų būti dar plačiau naudojamas žiedinės ekonomikos principus atitinkančių pakuočių gamybai. Tiesa, tam reikia investuoti į industrinio atliekų kompostavimo pajėgumus ir vartotojų edukaciją – tik tuomet bioskaidus plastikas bus tinkamai pašalinamas ir paverčiamas organinėmis trąšomis. Bet kuriuo atveju potencialas šioje srityje yra didelis ir reikia pasistengti jį išnaudoti.

Apie „Ateities pakuotės“ klubą

Šiemet VšĮ „Gamtos ateitis“ įkurto „Ateities pakuotės“ klubo tikslas – skatinti Lietuvos gamintojus ir importuotojus naudoti ekologiškesnes pakuotes, dalintis gerosiomis praktikomis šioje srityje, įgyvendinti aplinkosaugines iniciatyvas ir Lietuvos visuomenėje ugdyti ekologinį sąmoningumą. Iš viso prie klubo yra prisijungusios 32 Lietuvos įmonės. Tarp jų – gėrimų gamintojai, maisto pramonės, statybinių medžiagų, pakuočių gamybos ir kitų sektorių bendrovės.

VšĮ „Gamtos ateitis“ – licencijuota, viena didžiausių pakuočių atliekų tvarkymo organizacijų Lietuvoje, koordinuojanti Lietuvos gamintojų ir importuotojų tiekiamų į Lietuvos Respublikos vidaus rinką pakuočių atliekų tvarkymą. Organizacijos tikslas – atstovaujant Lietuvos gamintojams ir importuotojams, vystyti tvarią ir efektyvią pakuočių atliekų tvarkymo veiklą, taip pat įvairiomis priemonėmis vykdyti visuomenės švietimą ir edukaciją, siekiant didinti gyventojų, savivaldos, verslo atsakomybę ir sąmoningumą aplinkos taršos pakuočių atliekomis bei jų rūšiavimo klausimais.