Dukart mokslo premijos laureatas prof. P. R. Venskutonis: „Tyrimams medžiagų tenka vežtis ir iš vyno gamyklų“

Dukart mokslo premijos laureatas prof. P. R. Venskutonis: „Tyrimams medžiagų tenka vežtis ir iš vyno gamyklų“

KTU Cheminės technologijos fakulteto profesorius Petras Rimantas Venskutonis

„Vaisių ir uogų nauda jau neabejojame, tačiau kodėl išmetame, pavyzdžiui, išspaudas? Gal jas dar galime efektyviai panaudoti? Jau kelerius metus mūsų, KTU mokslininkų, tyrimo objektas – bioatliekos, iš kurių galima išskirti naudingas medžiagas ir panaudoti jas maisto papildų ar vaistų gamybai“, – sako KTU Cheminės technologijos fakulteto profesorius Petras Rimantas Venskutonis.

Tikslas – efektyviai panaudoti maisto atliekas

2022 m. mokslininkui įteikta Lietuvos mokslo premija fizikinių mokslų srityje už darbų ciklą „Funkcinės maisto medžiagos: inovatyvios jų gamybos technologijos, nauji produktai ir pritaikymas maisto saugai bei sveikumui“. Prof. P. R. Venskutonio darbuose, vykdytuose 2006–2020 metais, pristatomi atlikti žaliavų ir naujų funkcinių medžiagų tyrimai, sukurtos inovatyvios perdirbimo technologijos, taikant biorafinavimo koncepciją, gautos medžiagos išbandytos maisto produktuose.

Tai jau antrasis mokslininko veiklos įvertinimas – 2004 m. prof. P. R. Venskutoniui paskirta premija technologijos mokslų srityje už darbus, skirtus biologiškai vertingiems komponentams iš augalinės žaliavos išskirti, tirti ir panaudoti.

„Paprastai tariant, ieškome naujų, natūralių, žmogui naudingų maisto medžiagų. Jas galime vadinti funkcinėmis: pirma – „pagerina“ paties maisto vertę, antra – toks maistas turi įtakos žmogaus fiziologinėms savybėms.

Mūsų ieškomos medžiagos išgaunamos iš įvairių botaninių augalų. Tačiau pastaruosius septynerius metus tyrimai nukrypo ir į įvairių mažų uogų ir vaisių perdirbimo produktus, t. y. bioatliekas.

Tarkim, išspaudus iš obuolių sultis, lieka išspaudos. Vieni jas naudoja kompostavimui, kiti – gyvulių šėrimui, o treti tiesiog išmeta. Tad mūsų tikslas – ištirti ir atrasti, ką dar būtų galima panaudoti žmogaus maistui“, – 15 metų trukusio darbo esmę aiškina prof. P .R. Venskutonis.

Natūralūs junginiai gali išstumti sintetinius

Anot mokslininko, šiuolaikiniai vartotojai ne itin mėgsta sintetines medžiagas, patenkančias į jų organizmą su maistu ar maisto papildais. „Žmonės linkę pasitikėti natūraliais priedais, o ne dirbtiniais, sintetiniais. Taigi panaudoję pigią žaliavą (atliekas), galime pagaminti gana brangius, bet kokybiškus produktus, neišleisdami daug pinigų“, – tyrimo svarbą pabrėžia prof. P. R. Venskutonis.

Jo ir komandos tyrinėjimo laukas ilgą laiką buvo botaniniai augalai. „Mus domino aromatiniai ir medicininiai augalai, kuriuos žmonės naudojo šimtus metų. Tik mes labiau susitelkėme į retesnius ir mažiau tirtus augalus, nes tuomet galima rasti kažką naujo. Bandėme išsiaiškinti cheminius junginius, jų struktūras ir savybes bei pažiūrėti, kaip galima naudingas medžiagas panaudoti maistui.

Daugiausia dirbome ieškodami natūralių antioksidantų. Turime nemažai augalų, pasižyminčių stipriomis antioksidacinėmis savybėmis. Tai ypač pravartu kai kuriems maisto produktams, kurie greitai genda: panaudojus tuos išgautus natūralius priedus, galima pailginti maisto produktų laikymo trukmę.

O štai augalai, pasižymintys antimikrobinėmis savybėmis, gali apsaugoti maisto produktus nuo mikrobiologinio gedimo. Taigi natūralūs junginiai gali išstumti konservantus“, – atradimų privalumus vardija prof. P. R. Venskutonis.

Kinų mokslininkei Nobelio premiją atnešė… kietis

Taigi vienas tiriamojo darbo etapų – kai maisto produktas pagerinamas funkcinėmis medžiagomis, o antras – kai toks produktas su natūraliomis ir naudingomis medžiagomis patenka į žmogaus organizmą. Nauda dviguba – valgome pagerintą maistą ir sykiu gauname daugiau naudingų medžiagų, galinčių apsaugoti nuo įvairiausių susirgimų ar pavojingų ligų, tarkim, vėžio.

„Be to, atrastos funkcinės medžiagos padeda kurti maisto papildus bei vaistus. Bene įspūdingiausias įrodymas – 2015 metais kinų mokslininkė Youyou Tu gavo Nobelio premiją už atrastą artemizininą – vienos rūšies kiečių (Artemisia) kaupiamą vaistingąją medžiagą, kuri padėjo reikšmingai sumažinti maliarija užsikrėtusių pacientų mirštamumą.

Šios medžiagos pagrindu sukurti vaistai nuo maliarijos šiuo metu yra patys efektyviausi“, – tyrimo rezultatų pritaikymo pavyzdžiu dalijasi prof. P. R. Venskutonis.

Tenka lankytis ir gamyklose

Kaip teigia mokslininkas, pastaruosius septynerius metus jį ir kolegas labiau domino ne botaniniai augalai, o maisto atliekų šalutinių produktų panaudojimas.

„Žinome, kad vaisiai ar uogos naudingi, bet kodėl išmetame atliekas? Gal jas dar galime efektyviai panaudoti? Tad mūsų darbai ir buvo skirti maisto atliekų naudingų medžiagų išskyrimui, jų struktūrų įvertinimui, galimybėms panaudoti maiste ir pan.“, – sako mokslo premijos laureatas.

Anot prof. P. R. Venskutonio, iš vynuogių ar kitų uogų pagaminus sultis ar vyną, lieka dideli kiekiai atliekų, kurios keliauja į sąvartyną. Biorafinavimo technologija leidžia tas atliekas panaudoti – išgauti medžiagų, naudingų sveikatai.

„Su tokiomis įmonėmis gaudžiai bendradarbiaujame, kad mums tiektų žaliavą. Turiu netgi sulčių spaudėjų kontaktus – jie man paskambina, aš tų šviežių išspaudų tyrimams parsivežu ir paskui jau laboratorijoje jas tyrinėjame, ieškome naudingų natūralių medžiagų, kurias galėtume panaudoti maisto papildų ar vaistų gamybai.

Pavyzdžiui, mano kolegė pagamino maisto produktą senjorams – medikų įvertinimai buvo puikūs. Produktas užpatentuotas Lietuvoje ir Europos sąjungoje, planuojama pradėti jį gaminti pramoniniu būdu. O įdomumas tas, kad viena iš sudedamųjų dalių – iš aronijų išspaudų išskirtos medžiagos“, – aiškina mokslininkas.

Vaisingų rezultatų atneša kantrybė ir sėkmė

Pasak prof. P. R. Venskutonio, tyrėjo darbas yra gana monotoniškas, kryptingas, tačiau mokslininkui svarbu atrasti naują medžiagą, junginį – „atskleisti kokią nors gamtos paslaptėlę“. Toks momentas pasitaikė – gerai žinomame augale stumbražolėje pavyko aptikti itin stiprius antioksidantus.

„Mokslininkui atradimas – kantraus bei ilgo darbo rezultatas, bet kartais ir sėkmės dalykas. Kaip su loterijos bilietu – daug jų perki, bet laimi tik vienas. Tačiau kantrybė ir sėkmė eina šalia, retai aplankys sėkmė be kantrybės.

Mūsų darbai eksperimentiniai, juos vykdome nuolat. Priešokiais dirbdamas nieko nepasieksi. Tai intensyvus kasdienis kaupiamasis darbas, kai tenka atlikti praktinius dalykus, bet nepamiršti ir teorinių, domėtis, sekti, kas toje srityje nuveikta, kokios metodikos taikomos, kad nepakartotum to, ką kiti mokslininkai daro. Kitaip sakant, mokslininko smegenys nuolat dirba, netgi tada, kai jis ilsisi“, – šypsosi KTU prof. P. R. Venskutonis.

Lietuvos mokslo premijos laureatai pristatomi visuomenei Lietuvos mokslų akademijos iniciatyva, įgyvendinant projektą „Nacionalinės mokslo populiarinimo sistemos plėtra ir įgyvendinimas“.

Atsakyti

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus rodomas.