2012 m. vasario 3 d. Lietuvos Edukologijos universitete Arkivyskupo Mečislovo Reinio auditorijoje vyko itin prasmingas renginys: pagerbti du iškilūs dvasininkai: Dievo tarnas arkivyskupas Mečislovas Reinys ir Daugailių šv. Antano Paduviečio bažnyčios ilgametis klebonas monsinjoras Petras Baltuška bei jų atminimo puoselėtoja ir įamžintoja skapiškietė dr. Aldona Vasiliauskienė.

Pristatyta dr. A. Vasiliauskienės monografija „Monsinjoras Petras Baltuška“ – tai jau šeštoji knyga iš autorės serijos „Bažnyčios šviesa“ (dera pastebėti, kad tai 15-oji autorės knyga, o jeigu dar priskaičiavus bendraautorystę bei knygų sudarymus – tai būtų jau 20-oji). Monografija – pirmas bendras leidinys Lietuvos edukologijos universiteto Arkivyskupo Mečislovo Reinio krikščioniškosios antropologijos tyrimų centro ir Utenos rajono savivaldybės. Ir neatsitiktinai: Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi apdovanotas monsinjoras P. Baltuška (1954–1956 m. Palėvenės vikaras) nuo 1970 m. metų dirba Daugailiuose (dabar jau altarista) yra Utenos krašto garbės pilietis – aktyvus Dievo tarno M. Reinio, kilusio iš Utenos krašto, Daugailių parapijos, Madagaskaro vienkiemio, vardo garsintojas.

Nepaisant spaudžiančio šaltuko į renginį susirinko gana daug skirtingo amžiaus ir profesijos žmonių. Renginį vedė Lietuvos edukologijos universiteto rektorius akademikas Algirdas Gaižutis.

Renginio pradžioje akademikas pasveikino atvykusį vyskupą Juozą Tunaitį, delegaciją iš Utenos, monografijos recenzentą dr. kunigą Gediminą Jankūną iš Krekenavos bei kitus garbius asmenis, kuriems dvasiniai dalykai svarbiau negu spaudžiantis šaltukas. Įrengdamas auditoriją Arkivyskupui M. Reiniui bei kitiems nusipelniusiems asmenims rektorius siekęs, kad studentus patriotiškumo dvasia ugdytų ir auditorijų sienos: čia esančiose nuotraukose ir stenduose atskleista mūsų tautos ir valstybės istorija: tragiška, tačiau viltinga, dvasinga ir nepalaužiama.

Rektorius kalbėjo apie monografiją, kurioje apžvelgta monsinjoro P. Baltuškos daugiašakė ganytojiška veikla, platus kultūrinis akiratis, meilė savo kraštui, jo patriotiškumas. Nepagailėjo pagyrimo žodžių autorei už jos kruopštumą.

Monografijos autorė dr. A. Vasiliauskienė kalbėjo, kad ir šis renginys, ir monografija pastatyta ant keturių tvirtų pamatinių kampų – pirmiausia – tai arkivyskupas M. Reinys, kurio vardo garsinimui, medžiagos Daugailių pagrindinės mokyklos muziejuje apie jį pildymui daug nuveikė monsinjoras, tai ir atskleista pristatomoje monografijoje.

Kitas svarus kampas – mons. P. Baltuška, kuriam ir skirtas šis 17 metų darbas – monografija.

Labai svarbus pamatinis akmuo šiam renginiui ir leidiniui – Utenos rajono meras Alvydas Katinas. Ir ne tik, kad monografijos išleidimą finansavo Utenos savivaldybė, o jos autorė apdovanota kartu su iškiliausiais Utenos vardo garsintojais specialiu medaliu, o mons. P. Baltuška – Utenos krašto garbės pilietis, bet mero iniciatyva savivaldybėje 2003 m. buvo įkurta „Arkivyskupo Mečislovo Reinio atminimo įamžinimo ir pagerbimo komisija“, fondas, toliau organizuojami M. Reiniui skirti renginiai.

O ketvirtąjį kampą laiko Lietuvos edukologijos universiteto rektorius akademikas A. Gaižutis, kurio pagarbą savo giminaičiui Dievo tarnui M. Reiniui, liudija atlikti darbai: universitete įkurta auditorija, įsteigtas centras, o pristatomoji monografija, pirmas Lietuvos edukologijos universiteto Arkivyskupo Mečislovo Reinio krikščioniškosios antropologijos tyrimų centro leidinys.

Tad paminėtos asmenybės, būdamos glaudžiai susietos arkivyskupo M. Reinio dvasia, tęsia profesoriaus, politiko – užsienio reikalų ministro, visuomenės veikėjo, Lietuvių katalikų mokslo akademijos bei Lietuvos katalikų universiteto steigėjo, organizatoriaus ir administratoriaus kadaise vykdytus darbus. Ir šios monografijos autorė, nuolat jausdama Arkivyskupo M. Reinio globą, dėkinga, kad jis suvedė su tokiais kilniais, dvasingais vyrais.

Renginys vyksta prasmingą dieną – Šv. Blažiejaus kankinio dieną, leidžiančią įsigilinti ir į Arkivyskupo kančias sovietų kalėjimuose Vilniuje ir Vladimire prie Kliazmos. Renginys vyksta minint arkivyskupo M. Reinio 128-ąsias gimimo metines ir tikintis, kad M. Reinio auditorijoje jam skirti renginiai taps kasmetiniais.

Dr. A. Vasiliauskienė kalbėjo apie asmenis, padėjusius rengiant monografiją – jiems įrašytos padėkos. „Įvairiai talkino daug žmonių, o knyga išleista vieno autoriaus – tad viena prisiėmiau visų nuopelnus“ – juokavo monografijos autorė, tardama nuoširdžiausią padėkos žodį visiems ir atėjusiems, ir negalėjusiems atvykti.

Vienas iš monografijos recenzentų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilikos rektorius VDU dr. kunigas G. Jankūnas kalbėjo apie kartų ryšį: vyresniųjų ir jaunesnių kunigų santykius, išsakė daug gražių šiltų žodžių monsinjorui, kalbėjo apie jo sukauptą biblioteką… Nepagailėjo pagyros žodžių monografijos autorei ne tik už kruopštumą, preciziškumą, bet ir už subtilumą dirbant Panevėžio vyskupijos kurijos archyve prie dvasininkų bylų, su kuriomis ne kiekvienas tyrinėtojas gali susipažinti. Recenzentas akcentavo istorinę priedų vertę: Panevėžio vyskupijos kunigų biografijos, parapijų, kuriose darbavosi monsinjoras apžvalgą ir pirmąsyk istorijoje pateiktus, autorės sudarytus, parapijose dirbusių dvasininkų sąrašus.

Lietuvos Edukologijos universiteto Visuotinės istorijos katedros vedėjas prof. Juozas Skirius, kalbėdamas apie metodus, pažymėjo, kad monografijos autorė neužrašė dar vieno svarbaus – pasakojimo metodo, kurį labai gražiai naudoja visame darbe, atskleisdama savo herojaus mons. P. Baltuškos santykius su artimaisiais, konfratrais, su sovietinės valdžios pareigūnais. Profesorius J. Skirius džiaugiasi, kad autorė panoro pasinaudoti jo pastabomis dėl monografijos struktūros, ir neatsistebi dr. A. Vasiliauskienės darbštumu bei kruopštumu.

Monografijos recenzentas Lietuvos edukologijos universiteto prof. Libertas Klimka kalbėjo apie savo pažintį su monsinjoru P. Baltuška apie dvasininko žinių gilumą, jo sukauptą biblioteką, apie geranorišką pagalbą renkant medžiagą straipsniui knygai „Daugailių kraštas ir žmonės“. Džiaugėsi, kad tokia asmenybė – mons. P. Baltuška pagerbtas monografija ir todėl reikia dėkoti jos autorei dr. A. Vasiliauskienei. Prof. L. Klimka žavisi autorės gebėjimais, nepailstančia jos veikla, renginių organizavimais visoje Lietuvoje ir linki daug sveikatos tolesniems darbams.

Daugailių seniūnė Giedrė Eimutienė pastebėjo, kad tai jau penktas monografijos pristatymas (Ramygala, Daugailiai, Utena, Anykščiai). Šis ypač išsiskiria nuo kitų, kadangi susietas su arkivyskupo Mečislovo Reinio gimtadienio paminėjimu. Džiaugėsi, kad abu kraštiečiai: arkivyskupas M. Reinys ir mons. P. Baltuška taip gražiai pagerbiami čia Vilniuje – Arkivyskupo M. Reinio auditorijoje, o šių pagerbimų „kaltininkė“ dr. A. Vasiliauskienė, pastaruosius kelerius metus tiek daug praleidusi Daugailiuose, kad tapo čia jau ir sava, tačiau jos dar laukia darbai prie arkivyskupo Mečislovo Reinio.

Monsinjoras Petras Baltuška papasakojo keletą įdomių savo gyvenimo epizodų, minėjo asmenis – geros širdies žmones, formavusius jo dvasinį pašaukimą ir stiprinusius pašaukimo kelyje. Džiaugėsi parašyta ir išleista knyga, dėkojo autorei už kantrybę ir visiems jai talkinusiems.

JE vyskupas J. Tunaitis, dalyvavęs knygos pristatyme, kalbėjo apie savo kurso Kunigų seminarijoje bendramokslį mons. P. Baltušką, džiaugėsi jo veikla įamžinant arkivyskupą M. Reinį, kuriam Vilniaus arkivyskupija yra užvedusi Beatifikacijos – Kėlimo į altorių garbę bylą. O už arkivyskupo M. Reinio vardo garsinimą Vladimire prie Kliazmos ir pagalbą rengiant tarptautinę mokslinę konferenciją „Kankinių kraujas – naujų krikščionių pradas“ ir bendradarbiavimą atkuriant istorinį Dievo Tarno M. Reinio atminimą akademikui Algirdui Gaižučiui įteikė Vladimiro Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės parapijos klebono Sergiejaus Zujevo padėką. Vyskupas dėkojo dr. A. Vasiliauskienei už atliekamus darbus įamžinant arkivyskupą M. Reinį, parašytą knygą apie monsinjorą.

Buvo perduotas Utenos rajono savivaldybės mero sveikinimas ir Utenos krašto suvenyras – pasaga JE kardinolui Audriui Juozui Bačkiui, negalėjusiam dalyvauti renginyje, jo jubiliejinio gimtadienio proga parašė perduoti vyskupą JE J. Tunaitį.

Įteikiant Utenos rajono savivaldybės mero A. Katino padėką dr. A. Vasiliauskienei „Už indėlį garsinant Utenos krašto Dievo tarną – arkivyskupą Mečislovą Reinį Lietuvoje, Ukrainoje ir Rusijoje“ buvo pastebėjo, kad monografijos autorę Utenos kraštas baigia okupuoti iš Kupiškio: jos straipsnių pilni Utenos krašto laikraščiai, ji dažna viešnia renginiuose Utenoje, o be to ir ši monografija – penktoji knyga iš jos parašytų, parengtų ar sudarytų 20 knygų, skirta Utenos krašto žmonėms.

Utenos rajono savivaldybės mero pasirašyta padėka „Balt West“ generaliniam direktoriui Ramūnui Babenskui „Už arkivyskupo Mečislovo Reinio vardo garsinimą Vladimire“ bus įteikta vasario 9 d.

Monografijos autorę pasveikino skautų vadovė – piligrimė Dalia Tarailienė, linkėdama ir tolesnės prasmingos piligrimystės; skapiškietės – gydytojo Igno Vaitoškos dukros: Salvinija Jonikienė ir Virginija Pedišienė, buvusio Skapiškio vargonininko dukra Stefanija Gokaitė, vaikaitė Dovilė Janionytė ir daugelis jos pažįstamų bei bičiulių.

Arkivyskupo M. Reinio vardo įamžinimas Vladimire

Antroji renginio dalis – ekrane rodyti vaizdai iš daktarės Aldonos Vasilaiuskienės kelionių į Vladimirą: darbo archyve Vladimiro centralo (kalėjimo) kalinių bylų, arkivyskupo Mečislovo Reinio vardo įamžinimo Vladimire prie Kliazmos, ten kur ilsisi šio kankinio palaikai. Rodytos dokumentų kopijos iš Vladimiro centrale saugomos M. Reinio bylos.

Dievo tarno M. Reinio vardas Vladimire įamžintas pakabintais portretais bažnyčioje ir muziejuje, bažnyčioje parengtu kilnojamu stendu, atidengta memorialine lenta kapinėse, o taip pat bažnyčioje bei muziejuje skaitytomis paskaitomis.

Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčią (tai katalikų bažnyčia) puošia palaimintojo Klementijaus Šeptyckio ikona, kun. A. Dzemiškevičiaus portretas, o nuo 2010 m. spalio 28 d. ir Dievo Tarno M. Reinio portretas. Jį, atvežtą iš Lietuvos, pakabino ir pašventino bažnyčios klebonas Sergiejus Zujevas. M. Reinio portretas – tai arkivyskupo giminaičio, Vilniaus Lietuvos edukologijos universiteto rektoriaus akademiko Algirdo Gaižučio dovana.

Vladimiro centralas – veikiantis kalėjimas. Jo patalpose yra kalėjimo istorijos muziejus, kurio kuratorius – vienas iš knygos apie Vladimiro centralą autorių, papulkininkis Igoris Zakurdajevas. 2010 m. spalio 29 d. delegacija iš Lietuvos: dr. Aldona Vasiliauskienė, Antanas Vilūnas, Zita Mackevičienė jam įteikė Mečislovo Reinio portretą – tai Utenos rajono savivaldybės dovana.

Spalio 30-ąją minint politinių represijų aukų atminimo dieną Rusijoje, po šv. Mišių Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčioje, senosiose Vladimiro kapinėse (Kniaz Vladimir central), esančiose prie kalėjimo, Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje ambasadoriaus Antano Vinkaus iniciatyva, finansuojant Lietuvos užsienio reikalų ministerijai, atidengta memorialinė lenta arkivyskupui M. Reiniui. Lentoje yra įrašas „Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras profesorius, arkivyskupas Mečislovas Reinys 1884–1953“ lietuvių ir rusų kalbomis.

2010 m. spalio 29 d. Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčioje Vladimire kun. S. Zujevas organizavo konferenciją „Kankinių kraujas – naujų krikščionių pradas“, skirtą politinių represijų aukoms atminti. Savo pranešimą apie arkivyskupą M. Renį dr. Aldona Vasiliauskienė iliustravo vaizdais iš Lietuvos

Tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija 2010 m. spalio 30 d. vyko Vladimiro muziejuje. Jį organizavo Valstybinis Vladimiro–Suzdalės muziejus-draustinis ir Religinių ir nacionalinių susivienijimų klausimų taryba prie Vladimiro srities administracijos. Dr. A.Vasiliauskienės tema „Dievo Tarnas Mečislovas Reinys: Rusijos kalėjimas kaip kelias į šventumą“.

M. Reinio vardas pirmąsyk plačiai nuskambėjo Vladimiro gubernijos mokslo visuomenėje tarp minimų kitų tautų kankinių. Arkivyskupo asmenybė, jo pavyzdys praturtino kitas kultūras ir įsitvirtino praplėsdamas visuotinės atminties gelmę.

Kalbėta apie mecenatorystę kelionėms į Vladimirą. Dar 2010 m. rugsėjo 19–30 d. dr. A. Vasiliauskienė, finansiškai parėmus Daugailių Šv. Antano Paduviečio bažnyčios klebonui mons. Petrui Baltuškai ir „Versmės“ leidyklos vadovui Petrui Jonušui, turėjo galimybę dirbti Vladimiro prie Kliazmos centralo archyve prie arkivyskupo Mečislovo Reinio, kunigo Vlado Mirono ir ukrainiečio, Studitų ordino archimandrito, 2001 m. paskelbto palaimintuoju, Klementijaus Šeptyckio bylų.

2010 m. spalio 27 – lapkričio 4 d. d. kelionę mecenavo UAB „Vilava“ generalinis direktorius Daugailių mokyklos bičiulių pirmininkas Antanas Vilūnas.

Buvo rodytos nuotraukos asmenų daug padėjusių ar prisidėjusių prie minėtų M. Reinio vardo įamžinimo formų: klebonas Sergiejus Zujevas, seserys felicijietės, Vladimiro srities administracijos Užsienio ekonominių ryšių departamento Tarptautinių ryšių ir protokolo skyriaus vedėja Elena Iljinična Voronina, lenkė, kilusi iš Bltarusijos, pedagogė Valentina Jurganova (pirmoji susipažinusi su M. Reinio byla), Ramūnas Babenskas ir kt.

Vaizdai iš Vladimiro – tai pirmas toks išsamus M. Reinio vardo įamžinimo vaizduose pristatymas Lietuvos mokslo visuomenei. Pirmąsyk keletas epizodų parodyta XV Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziume Kaune (2011 m. liepos 3 d.) labai siaurame žiūrovų ir klausytojų rate. Rodytos nuotraukos kuriose dr. Aldonos Vasiliauskienės sustabdytos akimirkos ir vaizdai: įamžinti žmonės ir įvykiai,susiję su Arkivyskupu Mečislovu Reiniu.

Utenos rajono savivaldybės administracijos kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Zita Mackevičienė

Nuotraukoje: Akademikas A. Gaižutis ir dr. A. Vasiliauskienė renginio metu