Vilniaus knygų mugė yra bene laukiamiausias metų renginys mano kalendoriuje. Tai yra dienos, kai visas mano pasaulis sutelpa į „Litexpo“ parodų rūmus ir į skaitomų knygų puslapius.

Tai dienos, kai dažnai pamirštu net pavalgyti, nes svarbesnis tampa tas dvasinis džiaugsmas ir penas, kurį teikia į rankas paimta nauja knyga, dalyvavimas diskusijoje ar knygos pristatyme, pašnekesys su autoriais. Tai dienos, po kurių knygų skaičius mano lentynose smarkiai išauga, o aš pats suku galvą, kada gi turėsiu laiko perskaityti visas tas knygas. Tuomet rikiuoju, sudarinėju skaitinių sąrašą, o knygos po truputį rikiuojasi vorele besistumdydamos nugarėlėmis, viliodamos savo pavadinimais, autorių vardais ant viršelių ir taip tarsi bandydamos be eilės įsiprašyti į mano rankas.

Su nekantrumu laukiau ir šios Knygų mugės programos. Laukiau suprasdamas, kad  2014 m. vasario 20-23 dienomis mano dienotvarkė bus visiškai priklausoma nuo to, kas atgulė į šią programą. Kaip ir kasmet mugė siūlo gausybę renginių. Šiuo rašiniu nepretenduoju išsamiai apžvelgti visos programos, o tik pasidalinsiu savo grynai subjektyvia nuomone apie tai, ką aplankyti tikrai verta. Neapžvelgiu ir sekmadienio renginių, nes tą dieną mugėje dalyvauti, deja, negalėsiu, tad stengiuosi ir neskaudinti sau širdies dėl tų nuostabių dalykų, kuriuos praleisiu.

Knygų šventė prasideda

Ketvirtadienį, vasario 20 dieną, mugės renginiai prasideda 10 val. ryto. Neskubėsiu į renginius, o mugės pradžią išnaudosiu tam, kad apkeliaučiau leidyklų stendus. Juolab kad laikas tam tikrai labai tinkamas: dauguma lankytojų sugužės po darbo valandų, tad prie stendų dar nėra spūsčių, gali ramiai sau žvalgytis, vartyti knygas, neskubėdamas pasikonsultuoti su leidyklų atstovais, kuriems dar nereikia skubėti atsakinėti į gausybę jų link skriejančių klausimų, prašymų ir užsakymų. Po trejeto valandų neskubraus pasižvalgymo jau laukia Rašytojų kampas, kuriame atsivers durys į kiną. 13 val. bus pristatomos knygos „Kinas ir filosofija“ bei „Trumpa kino istorija“.

14 val. jau laukia Forumas, kuriame vyks jau tradicine tapusios Patriotų premijos teikimas. Jei būtų mano valia, šių metų premiją nedvejodamas įteikčiau Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto akademinės bendruomenės atstovams, išleidusiems tris Lietuvos politinės minties tomus. Juk šiandien dažnai nutinka taip, kad puolame cituoti gausybę užsienio autorių, jų mintimis grįsti savo pačių požiūrį, tačiau visiškai neišmanome ganėtinai turtingos Lietuvos politinės minties. Tai ypač pasakytina apie jaunąją kartą, kuri universitete bent prabėgomis yra supažindinama su kanoniniais Vakarų autoriais, tačiau auditorijas palieka mažai ką girdėję apie Stasį Šalkauskį, Juozą Girnių, Antaną Maceiną, Algirdą Julių Greimą, Aleksandrą Štormą ir kt. Vis tik nevalia užbėgti įvykiams už akių ir Patriotų premijos teikimo komisijos sprendimą išgirsime vasario 20 dieną 14 val.

Po premijos laureatų apdovanojimo metas spektakliui. Konferencijų salėje 5.1 bus rodomas spektaklis „Šalčininkų rajono įžymybės“, kuriame vaidins Šalčininkų J. Sniadeckio gimnazijos mokiniai. Kartu bus pristatyta ir knyga „Povilas Ksaveras Bžostovskis – Paulavos respublika“. Manau, kad šiandien itin svarbu kalbėti ir pristatyti tuos asmenis, kurie gali būti tiltais, o ne duobkasiais tarp lietuvių ir lenkų tautų, puoselėti bendrus tapatybinius saitus. Be to, 15 val. konferencijų salėje 5.5 vyks ir įdomi diskusija apie dvigubą gyvenimą sovietmečiu. Pašnekovai, tarp kurių ir Jonas Ohmanas, ir Aurimas Švedas, diskutuos apie sovietinės visuomenės egzistencijos fenomeną, kai viešojoje erdvėje galiojo vienos, o privačioje visiškai kitos normos. Šis dviveidiškumo fenomenas, manau, nėra tik praeities reliktas, o, deja, vis dar veikia ir mūsų kasdienybę ir dėl to nusipelno didesnio dėmesio.

16 val. konferencijų salėje 5.1 Knygų mugės svečių laukia jau minėtos „Lietuvos politinės minties antologijos“ trijų tomų pristatymas. Pirmajame šios knygos tome pristatomas tarpukario nepriklausomos Lietuvos politinės minties paveldas. Antrasis tomas skirtas politinei minčiai išeivijoje 1940–1990 metais. Trečiajame tome dėmesys skiriamas tam pačiam laikotarpiui tik jau sovietinėje Lietuvoje. 16 val. Forume taip pat vyks ir įdomi diskusija su režisieriumi Jonu Vaitkumi, aktoriumi Dainiumi Gavenoniu ir kitais pašnekovais pavadinimu „Nauji klasikos drabužiai?“. Man pačiam dar nuo mokyklos laikų ramybės neduoda klausimas, kaip pristatyti klasiką šiandien, kaip pateikti ją jaunam, skubančiam žmogui, gyvenančiam šia diena ir paprasčiausiai pražiūrinčiam, kad didieji žmonijos klausimai nėra tik mūsų laikų problema? Kokiais drabužiais turi būti papuošta klasika, kad ji prisibelstų į mūsų širdis ne tik kaip antikvarinis praeities reliktas, tačiau ir kaip mūsų protą ir širdis jaudinantis iššūkis dabarčiai.

17 val. vėlgi skubėsiu į Rašytojų kampą, kuriame vyks naujos Irenos Vaišvilaitės, Arūno Baltėno ir Raimundo Paaknio knygos „Žemaitija. Moderni vėlyviausiojo Europos krikšto atmintis“ pristatymas. Knygoje pristatomas katalikiškas šio regiono paveldas, pasakojama Žemaitijos krikščionėjimo istorija. Be to, pristatomas ir unikalus Petro Repšio sukurtas darbas Varnių katedrai. Knyga išleista Telšių vyskupo Jono Borutos iniciatyva.

Dienos renginių užbaigai 18 val. mano dėmesį patraukė Forume vyksianti diskusija „Ką šiandienos jaunimui byloja partizanų dienoraščiai“. Mano nuomone, šie dienoraščiai yra dar toli gražu ne iki galo išnaudotas šaltinis ugdant jaunosios kartos tautinę ir pilietinę savimonę, ypač mokyklose, kur mokiniai ilgisi ne vadovėlinių sausų faktų, o autentiško praeities balso, įprasminto meile, pasiaukojimu ir idealais. Partizanų tematika ir jų dienoraščiai yra labai svarbūs kalbant apie mūsų istorinę atmintį, kuri yra tapusi kovų lauku ir tam tikrų propagandistų taikiniu.

Ilgojo penktadienio džiaugsmai

Ilgąjį penktadienį, kaip ir praėjusią dieną, verta pradėti nuo leidyklų stendų aplankymo. Juk dažnai nutinka taip, kad pro tą patį stendą mugės metu prakeliauji ne vieną kartą, vis pakeli dėmesį patraukusias knygas, tačiau taip ir negali apsispręsti, ar verta jas turėti savo lentynoje, ar ne. Tad penktadienio rytas yra puiki proga tokiems apmąstymams ir klajonėms.

Keliones po mugės renginius pradėsiu 12 val. konferencijų salėje 5.3 aplankydamas Gottholdo Ephraimo Lesingo knygos „Natanas Išmintingasis“ pristatymą, subursiantį nuostabius pašnekovus, tarp kurių ir Irena Veisaitė, ir Leonidas Donskis, ir knygos vertėjas Antanas A. Jonynas. Neslėpsiu, kad ši knyga yra mano labiausiai laukiama mugės naujiena. Knygos veiksmas nukelia mus į Kryžiaus karų Jeruzalę, kur susiduria trys religijos – krikščionybė, islamas ir judaizmas. Ši knyga yra itin aktuali ir šiandien, kai kalbame apie pagarbą, toleranciją, ekumenizmą, tačiau vis tik ne visada sugebame išvengti kitų demonizavimo, aklos nepakantos kitatikiams.

Lygiai tuo pačiu metu vyks ir dar kelių itin svarbių leidinių pristatymai. Konferencijų salėje 5.2 bus pristatyta Avromo Suckeverio knyga „Žaliasis akvariumas“. Kol kas teko skaityti tik sukrečiančius ir istorinę atmintį praplečiantius šio autoriaus atsiminimus iš Vilniaus geto, tad naujos knygos pasirodymas yra puiki proga platesnei pažinčiai su šios Lietuvoje dar nepakankamai įvertintos asmenybės kūryba. Be to, Rašytojų kampe bus pristatyti kultūriniai gidai „Vilniaus skulptūrų kelias“ ir „Literatų gatvė“. Artėjant pavasariui, tai yra puikios knygos-palydovės maloniems pasivaikščiojimams po sostinę.

13 val. planuoju užsukti paklausyti Tomo Kavaliausko knygos „Pokalbiai apie transkultūrinę Europos atmintį“ pristatymo, vyksiančio konferencijų salėje 5.2. Na o 14 val. mano dėmesį patraukė Algio Mickūno knygos „Mokykla, mokytojai, mokiniai“ pristatymas. Patraukė, nes laikau save mokyklos fanu ir netikėtu mokytoju, kuris kadaise visiškai buvo atsižegnojęs nuo grįžimo į mokyklą, o dabar patiria didžiausią džiaugsmą būdamas mokytoju.

Tiesa, 14 val. renginių favoritas yra aiškus ir didžiausio anšlago be jokių abejonių laukiama salėje 5.1, kur bus pristatoma nauja Algimanto Čekuolio knyga „Generolo Sena Karvė istorija“. 15 val. iš karto po šio renginio visus nuoširdžiai kviečiu į tą pačią salę, kur „Bernardinai.lt“ pristatys Žygimanto Digaičio knygą „7 kvadratiniai metrai: neįprasti kalėjimo dienoraščiai“. Tai nėra trileris, nėra literatūros šedevras, tačiau vis tik svarbi knyga, bylojanti apie Dievo kvietimą ten, kur, rodosi, yra mažiausiai šviesos, liudijanti sunkią kasdienę pastangą keistis ir atsiverti gydančiam Dievo veikimui, o per tai ir artimo meilei. Pristatyme dalyvaus knygos redaktorė Elvyra Kučinskaitė, Lukiškių kalėjimo nuteistųjų iki gyvos galvos kapelionas brolis pranciškonas Arūnas Peškaitis. Virtualiai knygą pristatys ir pats jos autorius Žygimantas.

16 val. rinkausi tarp dviejų įdomių renginių – Igorio Argamentės knygos „Jerichas 1941 metais. Vilniaus geto istorijos“ ir knygos „Oskaro Milašiaus lituanistinė ir politinė publicistika“ pristatymų.

17 val. vėlgi teks nemažai pasukti galvą, kurį gi renginį iš visos pasiūlos pasirinkus. Vilioja ir Ryčio Zemkausko knygos „Pasivaikščiojimai“ pristatymas su Oskaru Koršunovu, kuriuo paskutiniu spektakliu „Žuvėdra“ buvau tiesiog sužavėtas. Vilioja ir konferencijų salėje 5.3 vyksiantis pašnekesys apie dar nepažintas Justino Marcinkevičiaus, Marcelijaus Martinaičio, Jono Strielkūno asmenybės puses. Bus skaitomos ištraukos iš niekur neskelbtos jų kūrybos. Galiausiai įdomus renginys vyks ir 5.5 salėje, kur bus pristatoma Johanno Wolfgango Goethe‘s autobiografija „Iš mano gyvenimo“.

18 val. rinkausi tarp dviejų renginių. Konferencijų salėje 3.2 skambės Juliaus Sasnausko ir Stanislovo Dobrovolskio linkėjimai Rusijos skvereliams, kaimeliams ir kremliams. Vyks rusų kalba išleistos knygos „Iš skverelių ir kiemelių teologijos“ pristatymas. Tuo tarpu 5.1 salėje vyks antiškas Algirdo Kaušpėdo knygos „Antiška“ pristatymas.

Galiausiai vakare pats laikas šiek tiek nuimti „gazą“ ir pailsėti nuo rimtų diskusijų. Pats puikiausias būdas tą padaryti – sugužėti į didžiąją 5.1 salę, kur griaudės „Liūdnų slibinų“ koncertas. Jei vis tik rimtų diskusijų norisi, galima rinktis Forume vyksiantį pokalbį apie Lietuvos konservatizmo istoriją su istoriku Arvydu Anušausku, Andriumi Kubiliumi, Emanueliu Zingeriu ir, žinoma, Andriumi Užkalniu.

Šeštadieniniai nekasdieniai pasimatymai

Šeštadienį žadu pradėti nuo 11 val. vyksiančio susitikimo su estų rašytoju Reinu Raudu. Sužavėtas prieš kurį laiką pasirodžiusios šio autoriaus knygos „Hektoras ir Bernardas“, nekantriai laukiu ir jo naujos knygos „Brolis“. Iš karto po to 12 val. keliausiu į salėje 5.2 vyksiantį susitikimą su švedų publicistu Ulfu Peteriu Hallbergu, parašiusiu nuostabią knygą „Europos šlamštas: šešiolika būdu prisiminti tėtį“. Tai yra itin šiltas sūnaus pasakojimas apie tėtį, kolekcionavusį tai, ką pragmatiškas šios dienos žmogus dažnai yra linkęs įvardinti kaip šlamštą. Tačiau būtent per šį šlamštą, per tuos mažus dalykus, laikraščių skiautinius, pastabas paraštėse atsiskleidžia Europos veidas, veidas, kurio, panašu, dabar pamažu netenkame. Dėmesio taip pat vertas ir tuo pačiu metu salėje 5.1 vyksiantis susitikimas su Leonidu Donskiu, kurio metu bus pristatyta naujausia jo knyga „Paprastos tiesos“.

13 val. salę 5.1 okupuosime jau mes, Bernardinai.lt komandos nariai ir šio dienraščio bičiuliai. Nauja vyriausiojo redaktoriaus Andriaus Navicko knyga „Kelio bendrija“ yra pretekstas susiburti ir pašnekėti apie šiandieninę Europą ir Vakarų kultūrą apskritai, aptarti šventųjų vaidmenį mūsų kasdienybėje. Be autoriaus šiame pašnekesyje dalyvaus ir Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas, kunigas Kęstutis Dvareckas ir aš pats.

Po šio renginio tikimės diskusiją pratęsti ir prie „Bernardinai.lt“ stendo. Na o tiems, kurie po renginio nenorės įsimaišyti į tarp stendų klaidžiojančią minią, progą pasilikti salėje 5.1 suteiks Kristinos Sabaliauskaitės knygos „Silva rerum III“ pristatymas. Prisipažinsiu, kad dar nesu skaitęs šios visuotinai taip išgirtos knygos ir tas gėdos jausmas, kurį šiek tiek jaučiu, veikiausiai privers mane mugėje pagaliau nusičiupti visas šios knygos dalis ir panirti į pasakojimą apie barokinį Vilnių.

15 val. neabejotinas mano favoritas yra Aloyzas Každailis – autorius, su kurio knyga „Laivai ir jūrininkai“ užaugau. Ši knyga, kurios pristatymas vyks salėje 5.2 nuo pat mažens kurstė mano žavėjimąsi jūra, jūrininkais, skatino svajonėse keliauti į tolimus ir egzotiškus kraštus. Nežinau, ar Lietuvoje būta šeimos, kurios lentynų nepuošė ši knyga. Jei taip, Knygų mugė yra puiki progą šią klaidą ištaisyti. Taip, atvirai užsiimu reklama, tačiau gerą knygą reklamuoti yra ne gėda, o džiaugsmas. Juk ir visas šis rašinys yra didelė reklama tų, kuriuos gerbiu, kurių kūrybą skaitau ir džiaugiuosi ją pristatydamas kitiems.

16 val. įsikursiu forume, kur puikūs diskutantai – Reinas Raudas, Alainas Blumas, Karlas Schlegelis – kalbės apie Europos nūdieną. „Europos vienijimosi pabaiga?“ – štai tokį provokacinį klausimą kelia ši diskusija. Tai yra klausimas, kurio neturėtume vengti, ypač šiandien, kai intensyvėja diskusijos tarp federalistų ir tautinės valstybės šalininkų, kai pati ES vengia duoti tvirtą pažadą ukrainiečiams, kad šie ateityje, jei įvykdys reikiamas reformas, tikrai taps Europos šeimos nariais.

Po valandos konferencijų salėje 5.5 bus pristatoma Alexandre‘o Havardo knyga „Dora lyderystė“. Ši knyga ir diskusija yra labai svarbi, nes kasdienybėje turime puikių pavyzdžių, kur veda lyderystė, neparemta tvirta dora. Visa tai primena puikų Pieterio Brueghelio paveikslą „Aklasis veda aklus“ ir, aišku, veda nežinion, katastrofon, nebūtin. Šios knygos pristatymas, kuriame dalyvaus ir Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas, yra puiki proga akcentuoti būtiną jungtį tarp lyderystės ir dorybių.

18 val. renginiai siūlo rinktis tarp Juozo Erlicko ir komiksu paversto Goethe‘s „Fausto“, tarp Giedriaus Kuprevičiaus knygos „Koncertas“ pristatymo ir Antano Gailiaus poezijos knygos „Penkiapėdžio sugrįžimai: eilėraščiai“ pristatymo ir skaitymo.

Galiausiai 19 val. Rašytojų kampe bus pristatyti Grigorijaus Kanovičiaus „Rinktiniai raštai“, sudaryti iš penkių tomų. Po to, kai mane ištisoms dienoms prikaustė ir į tą, deja, dingusį Lietuvos žydų pasaulį nukėlė šio autoriaus knyga „Miestelio romansas“, rinktinių raštų laukiu su dideliu nekantrumu ir jau parengęs jiems prideramą vietą savo knygų lentynoje. Galbūt skambės banaliai, tačiau, ačiū Dievui, kad yra tokių nuostabių autorių, nešiojančių savo širdyje meilę buvusiam pasauliui, jo žmonėms, ir primenančių mums, užmarštuoliams, tai, ko pamiršti nedera.

Sekmadienio mugės malonumai, kuriais man jau neteks pasidžiaugti, kviečia į Bernardinai.lt dešimtmečio susitikimą (12 valandą, 5.1 salėje), lapės gaudymą su Donaldu Kajoku, kopimą į Karmelio kalną kartu su Šv. Kryžiaus Jonu, pasidalijimą, kodėl gi tas mus supantis pasaulis yra toks gražus kaip kad teigiama knygoje „Pasaulis yra gražus“ (LRT kampas 15 valandą), pažintį su Gabrieliaus kariais, tarnaujančiais Lietuvos specialių operacijų pajėgose, pažintį su batą prie Lietuvos geležinkelių rūmų įsikandusiu berniuku Romainu Gary ir pažintį su Martino Heideggerio mintimis apie „Būtį ir laiką“.

Kaip sakoma, gera knyga sukelia daug minčių, apmąstymų, suburia pašnekesiui ir diskusijai, paskatina tolimesniems ieškojimams ir padeda augti dvasioje. Linkiu, kad visa tai rastumėte Knygų mugėje. Iki susitikimo tarp knygų.