Juozapo Blažiūno nuotrauka

www.voruta.lt

Čekijos Respublikoje atrasti tarpukario Lietuvos scenografo, grafiko ir tapytojo Mstislavo Dobužinskio (1875–1957) archyviniai dokumentai grąžinami Lietuvai.  

Lietuvos Respublikos ambasadorius Čekijos Respublikoje Laimonas Talat-Kelpša penktadienį, gegužės 28 d., Kultūros ministerijoje perduos archyvinius menininko dokumentus Lietuvos literatūros ir meno archyvui. Iš viso bus perduoti 236 dokumentai, tarp kurių – įvairios 1930–1939 m. M. Dobužinskio kūrybinės bei gyvenimo veiklos fotografijos, portretinės nuotraukos, korespondencija, „Lith-Art-Film“ kompanijos dokumentacija, spektaklių scenografijų ir kostiumų eskizai, miestų piešiniai, grafikos darbai, įvairūs raštai.

Iš senos LDK bajorų giminės kilęs M. Dobužinskis nemažą gyvenimo dalį praleido užsienyje: studijavo Sankt Peterburge ir Miunchene, gyveno Londone, Paryžiuje ir Niujorke, kūrė scenografiją Rusijos teatro spektakliams. 1924 m. emigravo į Lietuvą ir tapo mūsų valstybės piliečiu, iki 1939 m. dirbo Valstybės teatre Kaune dailininku-scenografu. 1936 m. į Prahą menininką pasikvietė tuometės Čekoslovakijos nacionalinis teatras ir užsakė jam sukurti spektaklio „Eugenijus Oneginas“ dekoracijų ir kostiumų eskizus. Su savimi iš Lietuvos menininkas atsivežė piešinių, asmeninės korespondencijos, kurie jam išvykus liko Prahoje.

Apie aptiktus M. Dobužinskio archyvinius dokumentus Lietuvos ambasadai Čekijos Respublikoje pranešė Čekijos Respublikos nacionalinės bibliotekos mokslinė bendradarbė Anastazie Kopřivová. Tvarkydama po giminaičio mirties jai patikėtą palikimą, tarp asmeninių velionio daiktų A. Kopřivová rado ir šį M. Dobužinskio Prahoje paliktą rinkinį. Moteris iškart kreipėsi į Lietuvos ambasadą ir pasiūlė perduoti šias vertybes, jos žodžiais, „ten, kur jos ir priklauso“, – Lietuvos valstybei.

Kultūros ministerijoje vyksiančiame susitikime grąžinant archyvinius M. Dobužinskio dokumentus Lietuvai dalyvaus Lietuvos Respublikos kultūros ministras Simonas Kairys, Lietuvos Respublikos ambasadorius Čekijos Respublikoje Laimonas Talat-Kelpša, Lietuvos literatūros ir meno archyvo direktorius doc. dr. Juozapas Blažiūnas, Lietuvos kino istorijos tyrinėtojas dr. Audrius Dambrauskas.