Gerbiamasis, tai – prof. Vytauto Landsbergio rašytas ir atsiųstas publikavimui straipsnis. Autorystė pažymėta radonai. Bet jau turėtumėte žinoti, kad profesoriui nesvetimas ir sarkazmas, tik jį gal ne visi supranta. Gal kitu žvilgsniu dar kartą galite perskaityti kas parašyta. Neabejojame, kad pažvelgsite truputį kitaip.

Pats paprasčiausias pvz. – upė Žeimena, o ne Žiemena. Yra ir daugiau vandenvardžių bei vietovardžių, akivaizdžiai vakarų baltų kilmės (su -ei- , o ne _ie-).

Ir sėlių senasis arealas prieš lietuvių įvykdytą 5-7 amžiuje kolonizaciją, buvo daug didesnis nei žinomas iš 13 amžiaus – tęsėsi iki pat Šalčios upės (Vilnius (Vilnia) ir Dieveniškės – buvo sėlių gyventoje teritorijoje).

Tai labai gerai matosi pasižiūrėjus į dabartines lietuvių kalbos patarmes – būtent vilniškių aukštaičių („puntininkų”).

Sėlių substratas ir suformavo „puntininkų” tarmę.

Jei ten būtų gyvenusios kelios kitos baltų gentys, tai nebūtų bendro „puntininkų” tarmės ploto, su keliomis ryškiomis sėlių kalbos liekanomis, ypač upių ir ežerų pavadinimuose.

Plačiau mano straipsniuose:

– Sėlos politinės – istorinės ribos / Kęstutis Čeponis – Protakos: Utenos krašto alchemija // Utenos apskrities žinios. – ISSN 1392-9399. – 2016, spal. 13, p. 6. (yra ir internete).

– Sėlių kalba ir jos palikimas mūsų tarmėse, vietovardžiuose, vandenvardžiuose, varduose / Kęstutis ČEPONIS. Protakos: Utenos krašto alchemija // Utenos apskrities žinios, 2016 lapkričio 10. (yra ir internete)