Pagrindinis puslapis Autoriai Česlovas Iškauskas. Tamsą keičia šviesa

Česlovas Iškauskas. Tamsą keičia šviesa

Česlovas Iškauskas. Tamsą keičia šviesa

Česlovas Iškauskas, apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt

Kiekvienas savaip prisimename šį metą prieš šventas Kalėdas. Tačiau bendras jo bruožas – neramus laukimas, susirūpinimas ne tik ką ant šventinio stalo padėsi, kaip namus išpuoši, bet ir kaip savo artimu žmogumi pasirūpinsi: ar jis neliks vienas, ar pakaks jam visa ko, ar jis bus sveikas ne tik šiemet, bet ir kitais metais, kokio kad ir nedidelio džiaugsmo jam suteiksi.

Laikas prieš šv., Kalėdas – ypatingas. Tėvas parnešdavo eglaitę. Taupydavome saldainius ir jais ją išpuošdavome. Žinoma, tuomet laukdavome, kai po Trijų Karalių juos galėtume suvalgyti… Dar kokį blizgantį niekutį pakabindavome. Ir viskas. Troba pakvipdavo iki šiol į atmintį glostančiu miško sakų kvapu. O šv. Kalėdų rytą laukdavome kalėdojančio kunigo: antai jis atpuškuoja per gilų sniegą, aš prie šiltos krosnies prisispaudęs mintyse kartoju „Tėve mūsų…“, nesgi paklaus, o jei nemokėsiu, tėvai duos pylos… Viskas būdavo gerai: kunigas tik šypsodavosi, išklausęs padovanodavo šventą paveiksliuką, dar kokį saldumyną ir pašventindavo namus…

Kodėl aš tai prisimenu? Užtat kad jaudina, spaudžia gomurį net šiandien, net po šešių dešimtmečių, kai, rodos, ir siela sudiržusi, ir atmintis šlubuoja, ir gyvenimas pilka kasdienybe apneštas. Užtat kad mus skatina būti geresniais, matyti šviesą, atstumti vargus, džiaugtis tuo, ką turi, mylėti artimą ir Tėvynę.

Taip, Tėvynę. Nebe reikalo šį publicistinį prologą baigiu taip pakiliai. Mes įpratome, kad meilė artimam, Dievui ir Tėvynei būtų atskiri jausmai. Dar pasirūpiname seneliu, dar aplankome ligonį, o Tėvynė mums lieka tarsi nereikalingas politikų išgalvotas atributas, pompastiškas tuščiaviduris terminas. Gal todėl viešojoje erdvėje begalė ją niekinančių ir dergiančių įrašų, ypač tų, kurie dėl įvairių priežasčių emigravę svetur…

***

Buvau sumanęs rašyti konkrečiai: štai Nepriklausomybės akto signataras keliose neelitinėse svetainėse paskelbtame rašinyje muša pavojaus būgnus: valstybė parduota, išparceliuota, vadovus vadina cirkininkais, nusikaltėliais, nevertais net Lukašenkos mažyčio pirštelio… Tėvynėje viskas blogai ir po Londono rūkus braidančiam kolegai žurnalistui, kuris jau didžiausiame portale skelbia, kad tautos vienybė tėra naivi iliuzija, nesgi „blogoji“ Lietuva ima viršų ir įsigali fašistinė diktatūra… Tuomet visi argumentai suverčiami į bendrą katilą, ir iš to išeina karti dvokianti antilietuviška marmaliozė…

Betgi pagalvojau: dabar šventas laukimo metas, ir visi mes kažkaip norime pamiršti nuoskaudas, neskatinti neapykantos, susipriešinimo. O kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ savo kalėdinėje homilijoje (bažnytiniame pamoksle) dar priduria apaštalo Pauliaus raginimą: džiaukimės! „Šiandien mes turime laisvę, turime pakankamai geras materialines gyvenimo sąlygas, bet stokojame džiaugsmo, kas žmogui yra svarbiausia. Tai liudija piktos kalbos, vieni kitų niekinimai, kaltinimai, pikti komentarai internetinėje erdvėje ir masiškai paplitęs dirbtinio džiaugsmo ieškojimas alkoholyje, narkotikuose ar bent rūkyme. Žmogus negali gyventi be džiaugsmo. Netekęs tikro džiaugsmo žmogus pradeda ieškoti juslinių malonumų, vildamasis, kad juose suras džiaugsmo… Piktoje ir susipriešinusioje visuomenėje be galo yra brangūs tikro džiaugsmo nestokojantys žmonės. Šiandien, kaip niekad anksčiau, yra reikalingas džiaugsmingas tikėjimo liudijimas, nes daugelis džiaugsmo ieško tenai, kur jo nė su žiburiu nesurasi“, – tikina mus kardinolas.

***

Jeigu jau esame gamtos dalis, tai dingstį optimizmui rasime ir čia. Galbūt šiandien, kai skaitytojas į rankas paims šį laikraštį, mus nudžiugins žiemos saulėgrįža (solsticija) – trumpiausios dienos ir ilgiausios nakties metas. Gruodžio 21 dieną (jeigu tiksliau, šiemet tai bus 16 val. 01 min.) saulė pamažu iš piečiausio savo taško pasuka į šiauriausią. Naujas gamtos virsmas pasireiškia ne tik dangaus kūnų judėjimu, bet ir augalų vegetacija bei gyvūnų atbudimu. Ši naujo gyvenimo pradžia daugelyje kultūrų pažymima įvairiomis šventėmis bei apeigomis. Taigi, kartu su Kūčiomis ir šv. Kalėdomis mes švenčiame ir gamtos atbudimą. Mirtis virsta atgimimu, tamsą keičia šviesa. Vadinasi, jei ir nesate uolus tikintysis, vis tiek yra priežastis nusiteikti pozityviai. Nepraleiskite progos.

Naujienos iš interneto