Sigita NEMEIKAITĖ, Vilnius

2011 m. rugsėjo 14-16 dienomis Seime vykusi tarptautinė mokslo konferencija „Baltai ir slavai: dvasinių kultūrų sankirtos“, skirta žymiam mokslininkui akademikui Vladimirui Toporovui atminti, jau turi gražų tęsinį.

Šiame tarptautiniame forume buvo apžvelgti baltų ir slavų sąveikos tyrimai bei duotas naujas postūmis šios srities studijoms. Tačiau didelį atgarsį tiek akademinėje, tiek plačiojoje visuomenėje sukėlusi baltistikos plėtros konferencija neįtikimai išjudino ir įsisenėjusias valstybės kultūros politikos problemas.

Žaibiško atgarsio sulaukė konferencijoje kalbėjusio buvusio Jurgio Baltrušaičio namų Maskvoje vadovo žymaus aktoriaus Juozo Budraičio mintys bei prisiminiamai apie V. Toropovą, susitikimus, vyksusius šioje mažoje Lietuvos kultūros atstovybėje. Panašu, kad tik viešoje tarptautinio renginio erdvėje pagaliau buvo išgirstas J. Budraičio balsas, kad šie namai jau metai, kai visiškai ištuštėję. Dėl apmirusio kultūros centro aistringai ir emocionaliai kalbėjo svečiai iš Rusijos ir tie, kam teko lankytis J. Baltrušaičio namuose, pajusti slėpiningą jų dvasią. Todėl būtent po konferencijos pasiekta svarbiausia: šios problemos jau sprendžiamos.

Neseniai šalies premjeras Andrius Kubilius prabilo apie steigiamą tarptautinį baltistikos centrą, o metus merdėję J. Baltrušaičio namai Maskvoje, tikimąsi, netrukus sulauks naujo paskirto vadovo – kompozitoriaus Fausto Latėno. Taigi konferencijos rengėjų viltys, kad šis tarptautinis renginys sudomins ne tik mokslo bei kultūros visuomenę, bet ir politikus, kuriems rūpi Lietuvos mokslo ir kultūros politika, regis, pildosi. Tiesa, kaip greitai žodžiai virs kūnu, matysime.

Konferenciją „Baltai ir slavai: dvasinių kultūrų sankirtos“ surengė jungtinės tarptautinės akademinės pajėgos: Rusijos Mokslų akademijos Slavistikos institutas, Vilniaus universitetas, Lietuvių kalbos institutas. Šį renginį globojo, daugeliu organizacinių rūpečių našta dalijosi Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys, Seimo narys Gintaras Songaila.

Tris dienas Seime pranešimus skaitė mokslininkai iš Lietuvos, Latvijos, Rusijos, Ukrainos, Čekijos, Skandinavijos ir kt. šalių, kuriose plėtojamos baltistikos studijos. Rusijos akademiko V. Toropovo asmenybė kiekvienam iš pasisakiusiųjų bei susirinkusiųjų jų paklausyti gerai žinoma ir artima. Šis mokslininkas – lyg kelrodė žvaigždė, lydinti į baltistikos mokslo platumas ir gilumas.

Rusų akademikas V. Toporovas (1928-2005) daug dėmesio skyrė baltų kalbų tyrimams, nusipelnė lietuvių kalbos istorijai ir kultūrai. Per 50 mokslinės veiklos metų akademikas stebino plačiu ir išsamiu tyrimų spektru. V. Toporovas gilinosi į lingvistikos, folkloro, literatūros, mitologijos, semiotikos, istorijos, religijos, meno istorijos sritis. Jo atlikti darbai turėjo didelės įtakos mokslo pasaulyje, turtino baltų ir slavų kultūrų erdvę. V. Toropovo asmenybės žavesio atspindžius perteikė ne tik jo buvę mokiniai Rusijos mokslininkai. Tai buvo galima pajusti kad ir iš eksponuotos V. Toropovui skirtos parodos, kurią parengė Lietuvių kalbos institutas. Ypatingą dvasingumą liudija puikia lietuvių kalba, niekur neįgyjama, o įgimta aristokratiška maniera jo rašyti laiškai žymiausiems lietuvių kalbininkams, šiluma dvelkiančios fotonuotraukos, širdingi užrašai ant atvirukų bendraminčiams Lietuvoje.

Koks svarbus šis renginys buvo ne tik Lietuvai, bet ir Rusijai, liudijo ir tai, kad į Vilnių atskubėjo didelis pačių žymiausių šios šalies baltistikos tyrinėtojų desantas, beje, nemažai jų suprantantys bei kalbantys lietuviškai! Tą pulką papildė žymiausi Europos šalių baltistikos mokslo atstovai, daugybė Lietuvos baltistikos tyrinėtojų bei ja besidominčiųjų.

Apie Seime vykusią tarptautinę mokslo konferenciją „Baltai ir slavai: dvasinių kultūrų sankirtos“, siekius bei rezultatus specialiai Lietuvos istorijos laikraščiui „Voruta“ pasidalinti mintimis maloniai sutiko jos rengėjai.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedros dr. docentas Artūras Judžentis:

Mintis surengti mokslo konferenciją akademikui Vladimirui Toporovui pagerbti kilo Vilniaus universiteto ramuviškiams parėjusių metų vasarą, Maskvos Slavistikos instituto Tipologijos ir lyginamosios kalbotyros skyriaus vedėjai Tatjanai Michailovai Civjan lankantis Lietuvoje. Ją iškart palaikė Lietuvos Respublikos Seimo nariai Julius Dautartas ir Česlovas Juršėnas. Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedra ir Rusijos Mokslų akademijos Slavistikos institutas pasirašė bendradarbiavimo sutartį konferencijai surengti. Praėjusių metų rudenį į Lietuvos kultūros tyrimų instituto surengtą konferenciją atvykus T. Civjan ir Marijai Zavjalovai buvo aptarta konferencijos koncepcija bei kviestinų dalyvių kandidatūros. Besikristalizuojančią konferencijos idėją tarpininkaujant Etninės kultūros globos tarybos nariui Vytautui Tumėnui energingai parėmė Seimo narys Gintaras Songaila, prisidėjo Valentinas Stundys. Žiemą buvo parengtas ir Lietuvos mokslo tarybos paskelbtam konkursui įteiktas tarptautinės mokslo konferencijos rengimo projektas. Gavus dalinį finansavimą, projektą imtasi įgyvendinti. Reikšmingą finansinę paspirtį konferencijai suteikė Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas (dekanas Antanas Smetona). Lietuvių kalbos institutas prisidėjo surengdamas akademikui Vladimirui Toporovui skirtą parodėlę.

Akademikas V. Toporovas – išskirtinis mokslininkas ir didis humanistas. Baltų kalbos jo nepaprastai plačiame mokslinių interesų lauke užėmė ypač svarbią vietą. Lietuva jam buvo dvasios tėvynė, kurią istorinio lūžio dienomis jis nedvejodamas parėmė principinga laikysena. Baltų ir slavų kultūrų sąveikai skirtai konferencijai V. Toporovo vardas labai tiko. Be to, akademikas daugelį metų dirbo konferenciją rengusiame Rusijos mokslų akademijos Slavistikos institute.

Konferencijos kryptis – baltų ir slavų dvasinių kultūrų sąveika – pasirinkta neatsitiktinai. Praėjusiame amžiuje ši tyrimų sritis sulaukė didelio tyrėjų dėmesio, tačiau porą pastarųjų dešimtmečių domėjimasis ja atslūgo, dėl pasikeitusių sienų sutrūkinėjo tarptautiniai ryšiai. Konferencija siekta sutelkti šią tematiką tiriančius mokslininkus, išryškinti aktualią šios srities tyrimų problematiką ir suaktyvinti pačius tyrimus. Šiuos tikslus konferencija pasiekė. Ji buvo reprezentatyvi, gero mokslinio lygio, pranešimai gerai parengti ir įdomūs, diskusijos gyvos bei turiningos. Konferencijoje dalyvavo 7 šalių mokslininkai, jie perskaitė 32 mokslinius pranešimus.

Konferencijoje priimta reikšminga rezoliucija Vilniuje įsteigti tarptautinę baltų ir slavų kultūrų tyrimus koordinuojančią V. Toporovo vardo instituciją. Tokia institucija rinktų tarptautines konferencijas, seminarus, imtųsi leidybos. Ji galėtų parengti ilgalaikę baltų ir slavų kultūros tyrimų programą bei rūpintis jos finansavimu, o vėliau – koordinuoti ir prižiūrėti programos vykdymą.

Konferencijoje taip pat nutarta raginti Lietuvos Respublikos Vyriausybę Maskvoje atkurti Jurgio Baltrušaičio namų veiklą. Ši kultūros institucija suvaidino labai svarbų vaidmenį skleidžiant Rusijoje baltų kultūrą ir mokslo pasiekimus.

Artimiausiu metu numatoma parengti V. Toporovui pagerbti skirtą mokslo straipsnių rinkinį, kurio pagrindą sudarys konferencijoje perskaitytų pranešimų pagrindu parengtos publikacijos.

Lietuvių kalbos instituto direktorė dr. doc. Jolanta Zabarskaitė:

Manyčiau, šios konferencijos reikšmė yra ypatinga, nes jos sėkmė išjudino per pastaruosius metus apmirusią sritį. Baltų ir slavų santykių tyrinėjimas įvairiais lygiais bei per įvairius istorijos periodus gali atskleisti naujos informacijos apie mūsų etnogenezę, dvasinės kultūros formavimosi ypatumus, kaimyninių santykių raidą, kalbos istorijos peripetijas.

Konferencija, skirta Vladimiro Toporovo atminimui, privertė humanitarus naujai pažvelgti į šią tyrimų sritį šviesuas atminimo Profesioriaus akimis: ieškoti platesnio konteksto įvairioms problemoms spręsti ir, tuo pat metu, gilintis į sprendžiamas mokslines problemas, taip keliant tyrimų kokybės kartelę, kaip tai darė V. Toporovas.

Pranešimų gausa ir įvairovė įžiebė naujų idėjų, einant mokslinės tiesos paieškos keliu, o tai ir yra svarbiausias tokio pobūdžio renginių tikslas. Jis buvo visiškai pasiektas.

Rusijos Mokslų akademijos Slavistikos instituto Tipologijos ir lyginamosios kalbotyros skyriaus vadovė, prof. habil. dr. Tatjana Civjan:

Seime vykusi konferencija – tai rimtas žingsnis, suteikęs daugiau savitarpio supratimo, glaudesnio bendravimo. Labai svarbu, kad Lietuvoje valstybės lygmeniu suvokiama humanatarinių mokslų ir humanistinio sluoksnio gyvenime reikšmė. Svarbu tai, kad dvasiniai dalykai svarbiau nei materialūs.

Kai prieš metus buvome susitikę tartis dėl konferencijos organizavimo, mane kiek trikdė galimas oficiozinis renginio aspektas. Juk konferenciją organizavome tik akademinę. Apskritai valstybės ir mokslo institucijos visiškai nesuderinamos. Bet Lietuvoje pasirodė, kad yra atvirkščiai. Įsitikinau, kad Lietuvoje akademinis mokslas labai svarbus, reikalingas valstybei ir tai teikia gerų rezultatų. Pas mus to nėra, nes humanitariniams mokslams neduodama lėšų. Mes, mokslininkai, esame toliau nuo valdžios, net opozicija valdžiai.

Tai, kad Seime po J. Budraičio pasisakymo ir po mūsų emocionalių prisiminimų bemat kilo reakcija, tuoj pat pasipylė atsiliepimai internete, mane apstulbino. Aš visada sakiau, kad nusikaltimas sunaikinti J. Baltrušaičio namus, tai tolygu sunaikinti Lietuvos valstybingumą… Kilusi reakcija pirmoji tokia patirtis mano gyvenime. Ir kur – Seime. Likau nustebinta ir pakerėta. Jeigu viskas pavyks, kas numatyta, tai bus svarbiausias konferencijos pasiekimas.

J. Baltrušaičio namai Maskvoje – kultūrinis, intelektualinis Lietuvos centras – turi milžinišką reikšmę Rusijai. Visi žmogiškieji dalykai sprendžiamo ten. Jei palaipsniui tai atsigaus ir aš to sulauksiu, būsiu patenkinta, kad tikrai vertėjo rengti šią konferenciją. Turiu pastebėti, kad ji buvo labai aukšto akademinio lygio. Aš labai apgailestauju, kad Artūras Judžentis, kuris dėl konferencijos rūpesčių turbūt neteko dešimt kilogramų, parodė kilniadvasiškumą ir užleido savo vietą profesoriui akademikui Zigmui Zinkevičiui. Aš jo maldavau, o jis atsisakė. A. Judžentis pasakė, kad pranešėjo vietą užleidžia labiau nusipelniusiam. Tai buvo tiesiog didvyriškumas. Viskas buvo jaudinama ir kupina įspūdžių.

Seimo narys Gintaras Songaila:

Konferencija surengta pačių mokslininkų iniciatyva, kad Lietuva vėl imtųsi reikšmingiausio vaidmens su baltistiniais tyriamis susijusių humanitarinių tyrimų plėtroje. Tai konferencija, kuri turėjo mokslinius tikslus bei siekį sugrąžinti ir sustiprinti baltistikos tyrimų prestižą, atkreipti dėmesį, kad tai mokslo bei valstybės politikos prioritetinė kryptis. Ji buvo skirta akademiko Vladimiro Toporovo atminimui ir kartu jo mokslinės krypties pratęsimui, plėtojimui.

V. Toporovas buvo tas žmogus, kuris daug metų arė dirvą baltistikoje, slavistikoje, indoeuropeistikoje. Dar gūdžiais sovietiniais laikais jis paskatino ir šios krypties mokslinę veiklą Lietuvoje. Šis platus įvairius mokslo pasiekimus integruojantis kelias Lietuvai šiandien reikalingas, ir ne tik Lietuvai, nes galėtų prisidėti prie geresnio visos Europos kultūros istorijos pažinimo. Priminsiu, kad baltų arealas, senųjų baltų kultūra yra svarbus senosios Europos kultūros pažinimo centras. Be baltų kultūros pažinimo negalima suprasti senosios Europos kultūros istorijos. Ne visi tai supranta. Tikiuosi, kad konferencija atliko ir šviečiamąjį darbą – padaryti įrašai, išleistos konferencijos tezės, bus išleista ir jos medžiaga.

Svarbiausia, sudaryta darbo grupė įsteigti tarptautinį V. Toporovo mokslo centrą Lietuvoje, kuris skatintų baltistinių ir susijusių indeuropeistinių tyrimų plėtrą, šios srities bendradarbiavimą bei skatintų tokių židinių veiklą ir kitose užsienio šalyse. Su tuo susijusi ir J. Baltrušaičio namų problema, kai dėl biurokratinių priežasčių jau metai kaip nutrūko labai reikšminga kultūros misija. Reikšminga ir visuomeninės diplomatijos prasme, ir dėl bendradarbiavimo mokslo srityje. Tiek V. Toporovas, tiek kiti Rusijos mokslininkai labai mėgo šį centrą ir prisidėjo prie jos bibliotekos steigimo. Konferencija nutarė dėl to kreiptis į Lietuvos vyriausybę.

Svečių iš užsienio nuomone, Seime vykusi konferencija buvo reikšmingiausia iš pastaraisiais metais vykusių baltistikos forumų įvairiose šalyse ir kiekybės, ir kokybės prasme. Manau, kad Seimo, akademinių institucijų, – Vilniaus universiteto, Lietuvių kalbos instituto – simbiozė pasiteisino.

Kaip būsimo baltistikos centro veikla bus organizuojama, paaiškės artimiausiu metu. Taigi konferencijos darbas bus pratęstas, kad eitume dar plačiau į priekį. Būtų labai neatsakinga, jei viskas būtų palikta, kaip yra šiandien. Yra visos galimybės ir noras šią situaciją keisti.

Autorės nuotr.

Nuotraukose:

1. Bendras konferencijos vaizdas

2. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedros dr. doc. Artūras Judžentis su Lietuvių kalbos instituto direktorės pavaduotoja Grasilda Blažiene

3. Lietuvių kalbos instituto direktorė Jolanta Zabarskaitė: „Manyčiau, šios konferencijos reikšmė yra ypatinga“

4. Rusijos Mokslų akademijos Slavistikos instituto Tipologijos ir lyginamosios kalbotyros skyriaus vadovė, prof. habil. dr. Tatjana Civjan: „Aš visada sakiau, kad nusikaltimas sunaikinti J. Baltrušaičio namus, tai tolygu sunaikinti Lietuvos valstybingumą“

5. Seimo narys Gintaras Songaila: „Manau, kad Seimo, akademinių institucijų – Vilniaus universiteto, Lietuvių kalbos instituto simbiozė pasiteisino“

6. Buvusio J. Baltrušaičio namų vadovo Juozo Budraičio pasisakymas sukėlė žaibišką reakciją

7. Prof. habil. dr. Bonifacas Stundžia (kairėje)

Voruta. – 2011, spal. 22, nr. 20 (734), p. 4.