Pagrindinis puslapis Kultūra Birutė Mikulytė. Tautotyrininkų tandemas

Birutė Mikulytė. Tautotyrininkų tandemas

Birutė Mikulytė. Tautotyrininkų tandemas

Jonas Laurinavičius, žurnalistas, rašytojas, leidėjas (kairėje) ir pedagogas, žurnalistas, publicistas, tautotyrininkas Julius Norkevičius

Birutė MIKULYTĖ, www.voruta.lt

Prieš keletą metų Vilniuje, Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejuje vykusiame renginyje, susitiko du Tėvynės pažinimo draugijos (TPD) nariai: Julius Norkevičius ir Jonas Laurinavičius. Susipažino: kolegos, abu –  žurnalistai, redaktoriai, knygų autoriai, aktyvūs tautotyrininkai. Neprasilenkdavo nepabendravę ir susitikę „Gairių“ žurnalo redakcijoje ar kitur.

Skvarbus bičiulio žvilgsnis

Prisipažinsiu – išgirdusi, kad žurnalistas, tautotyrininkas Julius Norkevičius išleido knygą apie Joną Laurinavičių, gerokai nustebau ir apstulbau: nejaugi dar ką nors nauja galima parašyti apie J. Laurinavičių?

Žurnalistas, „Kaišiadorių aidų“ redaktorius, tautotyrininkas J. Laurinavičius puikiai pažįstamas iš publikacijų šiame laikraštyje. Jo straipsnius, recenzijas skaitome „Vorutoje“, TPD leidžiamame „Tautotyros metraštyje“ ir kituose. Apie J. Laurinavičių jau kelios knygos parašytos: Juozo Kundroto „Pilnatvė“ (K., 2008), „Be atoslūgių“ (K., 2013), Reginos Šlamaitės-Kundrotienės „Atviras laukas“ (beveik apsakymai apie Jono Laurinavičiaus vaikystę) (K., 2013), Jubiliejinė puokštė“ (J. Laurinavičiui – 75) – šios knygos sudarytojas dr. Kazys Račkauskas (Kaišiadorys, 2014 m.) ir kitos. Paties J. Laurinavičiaus autobiografinių novelių knygos „Tolimosios atodangos“ (2011), „Vidurnakčio pašvaistė“ (2013). Spausdintos publikacijos  „Tautotyros metraštyje“:  IV t. (V., 2014) – „Kūrėjas iš Pajautų vaikšto istorijos takais“ (J. Norkevičius), V t. (V., 2015) – „Ir  Kaišiadorių kraštui, ir Lietuvos kultūros istorijai“ (R. Norkevičienė). Atrodytų, kad J. Laurinavičiaus gyvenimas ir kūryba išnagrinėti iki smulkmenų, tačiau…

Juliaus Norkevičiaus knyga „Skvarbiu žvilgsniu“ (K., 2015) nuo pirmųjų puslapių, kuriuose autorius pasakoja apie pažintį su J. Laurinavičiumi tautotyrininkų renginyje, susitikimus „Gairių“ redakcijoje, intriguoja. Supranti, kad bus pažvelgta į tokias sielos ir kūrybos kerteles, į kurias anksčiau nepažvelgta, bent jau ne tokiu skvarbiu žvilgsniu.

Žinoma, pagrindiniai biografijos faktai, kūrinių pavadinimai minėti ir ankstesniuose leidiniuose apie J. Laurinavičių, bet čia jie apipinti nežinomais epizodais, detalėmis. Autorius supažindina ir su J. Laurinavičiaus rašinių herojais, jų likimu, sąsajomis su publikacijų autoriumi. Rodos, vos keli puslapiai skirti kiekvienam gyvenimo ir veiklos etapui, o sužinome daugybę dalykų. Nemaža ankstesnių laikotarpių publikacijų pavadinimų, trumpų aprašymų, ištraukų iš interviu ar kūrinių. Knygoje taip ir keliaujama: Pajautos, Onuškis, Vilniaus universitetas, Vievis, Kaišiadorys, Mažeikiai, vėl Kaišiadorys… Nižnij Novgorodas, Samara, Toljatis, Jūrmala… Susitikimai Birštone, Dusmenyse, Kaune, Pakruojyje, Trakuose.

Neaplenkiamas ir „filologų berželis“ Vilniaus universiteto kieme – keturios J. Laurinavičiaus knygos „Kaip gyvi, mano kurso draugai?“ Jos ir paskatino skvarbiu žvilgsniu peržvelgti autoriaus gyvenimą ir kūrybą.

Knygoje aptarta  J. Laurinavičiaus poezija. Maža to, kad aprašomi išleisti eilėraščių rinkiniai, ciklų tematika, nagrinėjama eilėdara, – išvardinti ir mokyklos laikų rankraščių rinkinėliai, paties poeto požiūris į tų metų eilėraščius. Paminėti knygos herojaus sudaryti ar redaguoti literatų klubo „Gija“ rinkiniai. Skirtas dėmesys miniatiūroms, aforizmams, satyrinei kūrybai, dainų tekstams. Jeigu kas nors dar nėra skaitęs J. Laurinavičiaus poezijos, aforizmų, „Brūkštelėjimų“ ar „Kaip…“ – manau, ne vienam kils noras paskaityti.

Knygoje gausu nuotraukų, pabaigoje pateiktas J. Laurinavičiaus išleistų, sudarytų, redaguotų knygų sąrašas, trumpa informacija apie jos autorių.

Juliaus Norkevičiaus „Skvarbiu žvilgsniu“ – tai žurnalisto, redaktoriaus, poeto Jono Laurinavičiaus įvairiapusės asmenybės gyvenimo, veiklos, kūrybos žinynas. Tik ne enciklopedinis, o sklandžia, vaizdinga kalba parašytas. Suminėta daugybė datų, įvykių, kūrinių, pavadinimų ir pavardžių.  Stebina, kaip tuose puslapiuose sutalpinta tiek daug infomacijos, įvilktos į gražų literatūrinį rūbą. Tai –  J. Norkevičiaus asmenyje susiliejusio matematiko tikslumo ir žurnalisto talento rezultatas – informatyvi, įdomi knyga:  bičiulio žvilgsnis į talentingą bičiulį. Ir nesinori plačiau aprašinėti, o palikti skaitytojui – malonumą skaityti, sužinoti ar prisiminti…

Julius Norkevičius – pedagogas, žurnalistas…

Tokiais žodžiais prasideda bene kiekviena informacija apie minėtos knygos autorių.

J. Norkevičius gimė 1932 m. Telšiuose, baigė Telšių mokytojų seminariją. Vilniaus pedagoginiame institute baigė matematiką, dirbo mokyklose. 1961 m. J. Norkevičių pakvietė į „Tarybinio mokytojo“ redakciją – prasidėjo žurnalisto darbas. Dirbo skyriaus redaktoriumi „Tiesoje“, „Dienoje“, redagavo VGTU laikraštį „Inžinerija“. Žurnalistikos neapleidžia iki šiol. Išleido knygas: „Bičiulystės puslapiai“ (kartu su A. Naku), „Sutiktieji mano kelyje“, „Telšių mokytojų seminarija“ (beje, išsami recenzija spausdinta „Tautotyros metraščio“ III t.: Laurinavičius J. Su knyga į jaunystės prisiminimus), „Merkio palydėtas į mokslo kelią“.

J. Norkevičiaus straipsniai buvo spausdinami „Gimtinėje“ (1989–2009). „Tautotyros metraščio“ tomuose – įdomūs ir vertingi rašiniai: „Mokytojus 1944–1957 m. Telšiuose rengusieji“ (I t., 2011); „Mokslo, technikos atspindžiai Oginskių dvare“, „Kur kovojo Žalias Velnias, ir kai kas iš istorijos“ (II t., 2012); „Iš telefono istorijos Lietuvoje“, „Konstruktorius kunigaikštis“ (su A. Naku), „Pranas Markūnas artimųjų, bičiulių prisiminimuose“ (IIIt., 2013); „Rainių kankinys ir jo artimųjų likimai“ (su V. Brazaitiene), jau minėtas straipsnis „Kūrėjas iš Pajautų vaikšto istorijos takais“ (IV t., 2014). Šiais metais išleistame V tome papasakota Telšiuose buvusios Žarėnų gatvės, kurioje kadaise gyveno, istorija („Kur liko vaikystės pėdos“), aprašytas poeto Kazio Borutos gyvenimo tarpsnis („Audringo charakterio poetas“). J. Norkevičius yra ir „Tautotyros metraščio“ redakcinės komisijos narys.

Jono Laurinavičiaus dėmesys Trakų apylinkių žmonėms

Neskaičiuosime, kurio krašto daugiau žmonių, įvykių yra aprašęs J. Laurinavičius: Kaišiadorių, Mažeikių, Pakruojo ar Trakų. Tačiau būtina atkreipti dėmesį į „Tautotyros metraščio“ V tome spausdintas jo publikacijas. Pateikiama informacija iki šiol neskelbta, ir ypač reikšminga trakiškiams. Kiek yra žinančių, kad buvęs šio krašto vikaras – palaimintasis?  O sužinome apie tai iš straipsnio „Tragiškas dviejų kunigų likimas“.

Apie vieną jų pasako straipsnio paantraštė: „Vytautavos vikaras – palaimintasis kun. Jurijus (Jurgis) Kašyra“. Tai pasakojimas apie baltarusio kunigo tarnystę Lietuvoje ir Baltarusijoje, trumpą ir tragišką jo gyvenimą. „Antrą žmonių grupę nacistai uždarė vienoje troboje netoli kelio, apliejo ją benzinu ir padegė. Su ta grupe žmonių buvo ir kun. J. Kašyra“ (p. 152). Stebina šios tragedijos dokumentavimo istorija. Remdamasis šiais dokumentais, po penkiasdešimt šešerių metų (1999 m. birželio 13 d.) popiežius Jonas Paulius II  kun. J. Kašyrą beatifikavo kartu su kitais 107 Antrojo pasaulinio karo laikotarpio Lenkijos kankiniais.

Antras kunigas – pirmųjų karo dienų auka – Onuškio bažnyčios vikaras (1938 – 1939) kun. Valentas Balčius. „Onuškiečiai suprato turį kun. V. Balčiaus asmenyje žymų kunigą ir didį veikėją. Onuškiečiai pamilo kun. V. Balčių“, – cituoja autorius kun. Nikodemo Švogžlio-Milžino rankraštį. Atskleidžiama kilni kun. V. Balčiaus veikla Onuškio ir Vytautavos parapijose.

J. Laurinavičius parengė labai įdomius klebono Nikodemo Švogžlio-Milžino atsiminimus apie pirmąsias Antrojo pasaulinio karo dienas Onuškyje. Autentiški ir emocingi karo baisumų paliudijimai. Aprašė Bakaloriškių kaimo tragediją ir gyventojų pastangas istoriniam įvykiui įamžinti.

Bendras pomėgis, pažintis tautotyrininkų ratelyje išaugo į gražią bičiulystę, prasmingą bendravimą. Viso to rezultatas – knyga. Neabejotinai Julius Norkevičius ir Jonas Laurinavičius skvarbiu žvilgsniu pažvelgs dar ne į vieną bendramintį,  krašto istorijos faktą, ryškių asmenybių gyvenimą ir kūrybą – skaitysime naujus jų straipsnius ir  knygas.

Naujienos iš interneto