Irena ŽALYTĖ, LCVA Skaitmeninių dokumentų skyrius

Lietuvos centriniame valstybės archyve saugoma daug plačiajai visuomenei nežinomos informacijos ir dokumentų. Viena iš įdomesnių bylų – apie 1969–1972 m. vykusius bandymus JAV erdvėlaiviais „Apollo“ nugabenti Baltijos valstybių diplomatinių atstovų pranešimus ir nepriklausomų Baltijos valstybių vėliavas į Mėnulį.

          1969 m. liepos 16 d. visą pasaulį sudrebino neeilinis įvykis – JAV įvykdė pirmąjį pasaulio istorijoje kosminio erdvėlaivio „Apollo 11“ pilotuojamą skrydį į Mėnulį. Prieš skrydį Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) kreipėsi į visas užsienio valstybių pasiuntinybes Vašingtone, siūlydama, kad jos parūpintų savo valstybių vadovų geros valios pareiškimus, skirtus nugabenti į Mėnulį. Reikėtų priminti, kad nors tuo metu Lietuva, Latvija ir Estija buvo okupuotos Sovietų Sąjungos, pagal visą okupacijos laikotarpį galiojusį JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojo Sumner Welles 1940 m. liepos 23 d. nurodymą, JAV Baltijos valstybes laikė nepriklausomomis valstybėmis, kurių vardu turėjo teisę kalbėti tik įgalioti tų valstybių atstovai. Šis NASA pasiūlymas išreiškė JAV oficialiai deklaruojamą Baltijos valstybių okupacijos nepripažinimo politiką.

          Latvijos atstovas Vašingtone A. Dinbergs, atsakydamas į pasiūlymą, įteikė tokį pranešimą: „Latvių tautos vardu sveikinu pirmąjį žmogų Mėnulyje ir nuoširdžiai linkiu sveikam sugrįžti Žemėn bei linkiu, kad šis žygis pasitarnautų viso pasaulio tautų taikai ir laisvei“. Estijos atstovas Vašingtone Ernst Jaakson pranešė: „Estų tauta jungiasi prie tų, kurie tiki ir dirba siekdami laisvės bei geresnio pasaulio“.

          Diplomatinės peripetijos lėmė, kad Lietuvos atstovo geros valios pareiškimas nepasiekė erdvėlaivio. Gavęs NASA raštą, Lietuvos atstovas Vašingtone J. Kajeckas susisiekė su JAV Valstybės departamento pareigūnu, kuris jam patarė tokio pareiškimo neteikti, nes J. Kajeckas nesąs valstybės vadovas, o tik atstovas. Vėliau Lietuvos diplomatinės tarnybos šefas S. Lozoraitis ir kiti diplomatai kritikavo tokį J. Kajecko poelgį, motyvuodami, kad latviai ir estai taip pat gavo analogiškus paaiškinimus dėl užimamų pareigų, tačiau Latvijos ir Estijos diplomatai JAV Valstybės departamento pareigūnams paaiškino ypatingą okupuotų Baltijos valstybių padėtį ir problema buvo išspręsta. Nors iš 124 valstybių, su kuriomis JAV palaikė diplomatinius santykius, tik 73 valstybių vadovai išsiuntė geros valios pareiškimus, bet koks okupuotų Baltijos valstybių priminimas pasauliui apie egzistavimą buvo be galo svarbus, tačiau Lietuvos diplomatijos atstovai suteikta proga nepasinaudojo.

            Kita proga Baltijos valstybėms priminti apie save buvo suteikta netrukus – 1969 m. lapkričio 14 d. į kosmosą pakilo kitas JAV erdvėlaivis – „Apollo 12“. Tąkart NASA sugalvojo dar originalesnį būdą apie skrydį pranešti pasauliui: buvo sumanyta į Mėnulį nuskraidinti valstybių vėliavas. Lietuvos diplomatai iš karto pradėjo veikti ir susisiekę su JAV Valstybės departamentu pasiūlė nuskraidinti ir nepriklausomų Baltijos valstybių vėliavas. Šios vėliavos plevėsavo kartu su kitomis 123 prie JAV Valstybės departamento pastato iškeltomis vėliavomis – tai buvo formalus pretekstas prašyti leidimo. Buvo net suderinta, kad jeigu per klaidą būtų iškelta okupuotos Lietuvos vėliava, ši klaida būtų nedelsiant ištaisyta. Deja, tarp 136 vėliavų, skridusių į Mėnulį, Baltijos valstybių vėliavų nebuvo. Šį kartą buvo nutarta, kad į Mėnulį keliaus tik Jungtinių Tautų narių arba valstybių, turinčių nuolatinius atstovus šioje organizacijoje vėliavos.

          Vėliau į kosmosą kilo „Apolo 13“, „Apolo 16“, tačiau visos Baltijos valstybių diplomatų pastangos pasiūlyti nuskraidinti nepriklausomų Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybių vėliavas į Mėnulį liko bevaisės.

          Vis dėlto minėti bandymai buvo puikus įrodymas, kad Baltijos valstybių diplomatai stengėsi visais įmanomais būdais priminti pasauliui apie Lietuvos, Latvijos ir Estijos okupaciją, neleisti pasauliui užmirši apie šių valstybių egzistavimą.