2012 m. vasario 21 d. Vilniaus universiteto Senato posėdžių salėje įvyko šeštasis pašnekesys iš ciklo, skirto atminties kultūrų dialogui ULB erdvėse, kuriame dalyvavo istorikai ir intelektualai iš Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos. Šio susitikimo tema – „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė versus partizanų respublika. Du nacionaliniai toposai šiuolaikinės Baltarusijos atminties kultūroje“.

Šį pašnekesį, kaip ir visą renginių ciklą organizavo Lietuvos istorijos institutas kartu su Vilniaus bei Varšuvos universitetų Istorijos fakultetais, Lenkijos istorijos muziejumi, Lenkų ir Goethe institutais Vilniuje. Projekto globėjai: Lietuvos ir Lenkijos kultūros ministrai.

Visiems yra gerai žinoma, jog dalis baltarusių visuomenės bando pasisavinti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) istoriją, laikydami ją sava. Nėra paslaptis, jog tokio pasisavinimo tikslas – naujas baltarusiško identiteto kūrimas. Lietuvos visuomenėje, dėmesį koncentruojant į LDK vaizdinių naudojimą Baltarusijoje, dažnai išleidžiama kita ne mažiau baltarusių visuomenei svarbi tema – partizaninis karas Baltarusijoje Antrojo pasaulinio karo metais. Šios temos pagrindu, kaip ir LDK istorijos interpretacijomis, taip pat naudojamasi baltarusiškosios tapatybės kūrimo procese.

Koks šių dviejų istorinių pasakojimų santykis? Kaip šie vaizdiniai naudojami Baltarusijos vidaus ir užsienio politikoje? Ar galima teigti jog LDK praeities akcentavimas yra labiau svarbus baltarusių opozicijai, o partizaninės respublikos sureikšminimas – tai dabartinio režimo pagrindinė simbolinė figūra. Pokalbio metu buvo aiškinamasi, kuo unikali baltarusių atmintis, kiek ji yra identiška dabartinės Lietuvos atminties kultūrai.

Į šiuos klausimus ir bandė atsakyti renginio dalyviai – dr. Elena Temper, Humanitarinių mokslų centro Leipcige mokslinė bendradarbė, dr. Aleh Dziarnovitsch, Baltarusijos Mokslų Akademijos Istorijos instituto mokslinė bendradarbė ir Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojas habil. dr. Alvydas Nikžentaitis.

„Vorutos“ inf.