Baigiama tvarkyti Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčia

Baigiama tvarkyti Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčia

Vilniaus senamiesčio širdyje, Rotušės aikštėje, akį patraukia pirmoji Lietuvoje barokinė bažnyčia, žavinti auksu spindinčia LDK valdovų kupolo karūna.

Bažnyčios statyba jėzuitų pastangomis pradėta po Šv. Kazimiero kanonizavimo iškilmių 1604 m. kovo 12 d., pašventinus kertinį bažnyčios akmenį.  Valstybės saugomo Vilniaus jėzuitų vienuolyno pastatų ansamblio Šv. Kazimiero bažnyčios (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 27304) pastogės ir laiptinių tvarkybos darbai tęsiami jau trejus metus, šiuo metu atliekami baigiamieji darbai.

 

Bažnyčią projektavo architektas Jonas Prochorovičius (1559-1627 m.), pirmasis Lietuvos jėzuitų provincijolas, akademijos rektorius Povilas Bokša, statė jėzuitų architektas, G.M. Bernardoni’o mokinys Jonas Frankevičius (1559-1627 m.), vėliau vadovavęs bažnyčios vidaus apdailos darbams. Bažnyčios ir profesų namų statyba buvo baigta 1615-1616 m., tačiau konsekruota tik 1635 07 22.  Projektas parengtas pagal jėzuitų pamėgtą Il Gesu bažnyčios modelį. Ji priskiriama moderniausioms ankstyvojo baroko lotyniško kryžiaus plano su kupolu šventykloms. Tai antroji po Nesvyžiaus bažnyčios tokia jėzuitų bažnyčia LDK. Žymiausiais fundatoriais buvo  M. K. Radvila Našlaitėlis, L. Sapiega bei kiti didikai ir bajorai, kviesti geriausi meistrai, naudotos brangiausios medžiagos.

Bažnyčios struktūroje dominuoja plati ir aukšta centrinė nava su 58 m aukščio kupolu ir tokio pat pločio kaip nava transeptu. Zakristijos patalpose išliko XVII a. pr. skliautai bei freskų fragmentai, abipus presbiterijos  buvo įrengti sraigtiniai laiptai, vietoje šoninių navų – 6 koplyčios. Po didžiuoju altoriumi 1990 m. atrasta kripta, dekoruota XVII a. monochromine sienų tapyba. Po paskutinio gaisro 1749 m. bažnyčia rekonstruota architekto Tomo Žebrausko (1714–1758 m.), pastatytas keliapakopis kupolas su liukarnomis ir aukštu žibintu, vainikuotu LDK kunigaikščio mitra su kryžiumi viršūnėje. Tai vienintelis toks įspūdingas ir didelis kupolas buvusiose LDK žemėse. Manoma, kad kupolo autoriumi laikomas architektas Jonas Kristupas Glaubicas. 1750 m. pastogėje padarytos mūrinės gegnės išlikusios iki šiol.

 

Šv. Kazimiero bažnyčia yra viena iš trijų Lietuvoje esančių bažnyčių, kurios stogo konstrukcija sudaryta iš plytų mūro gegnių. Atliekant skliauto valymo darbus, tarp statybinių šiukšlių buvo aptiktas unikalus radinys – buvusio barokinio originalaus fasado smiltainio voliutos fragmentas. Vidinėje kupolo pusėje įrengti aptarnavimo takai. Siekiant neužgožti interjero architektūrinės kompozicijos ir nepakenkti bendrai vizualiai visumai, takų kupole turėklams panaudota berėmio grūdinto antirefleksinio (be atspindžių) stiklo sistema.

 

2019 metais pradėtų darbų metu jau sutvarkytas bažnyčios skliauto viršus, atnaujintas apšiltinimas, atlikti plytų mūro tvarkybos darbai pastogėje, sutvarkyta kupolo vidinė dalis. Didesni restauravimo darbai bus atliekami ateityje, kadangi valant kupolo paviršių rasta tapybos fragmentų, kurie iki šiol atliktų tyrimų metu nebuvo aptikti. Sutvarkytos ir pritaikytos sraigtinės laiptinės, bokštai, akustinės angos uždengtos metalo tinklais. Atliktas bažnyčios teraco grindų dangos remontas, sutvarkytos ir užpildytos išdaužos. Šiuo metu atliekami apsaugos techninių priemonių įrengimo darbai: atnaujinama elektros instaliacija ir apšvietimas, įrengiama gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema, įrengiama žaibosauga. Vietoje buvusių nesaugių ir susidėvėjusių medinių takų įrengti nauji metaliniai pakabinti takai, jais naudojantis bus galima tinkamai prižiūrėti pastogę, bei ją eksploatuoti įleidžiant lankytojus.

Tvarkybos darbus atlieka UAB “Virmalda”. Tvarkybos darbų projektą parengė UAB “Senamiesčio projektai”. Projekto vadovai – architektas Ramūnas Buitkus, architektas Aurimas Širvys, konstrukcinę dalį projektavo Rasa Survilaitė-Stanulienė ir konstruktorius Aleksas Rymas.

KPD informacija

Šv. Kazimiero bažnyčios pastogėje ir laiptinėse atliekami baigiamieji darbai. Aurimo Širvio nuotrauka